„Dažnai tenka būti užsienyje, kai kuriose sostinėse benamių kur kas daugiau nei Vilniuje, jie nakvoja patalus pasitiesę tiesiog gatvėse, tačiau dar nė viename užsienio mieste prie manęs nelindo kavinėje. Tuo metu Vilniuje jau baisu ir prisisėsti“, – pasakoja vilnietis Nojus.

Ypač pašnekovui kliūva situacija Senamiestyje, aplink Aušros Vartus, Rotušę ir Pilies gatvėje. Nojus sako suprantantis, kad laisvoje šalyje benamiai visiškai normalus dalykas, tačiau elgetų įkyrumas jį erzina. „Štai praėjusią savaitę atsisėdau kavinėje priešais Nacionalinę filharmoniją, jau per pirmą pusvalandį atėjo du bomžai, net neklausiau, ko prašė, grubiai atkirtau ir dar pagrasinau policiją iškviesti. Na kiek galima, kodėl negaliu net kavos ramiai išgerti?“, – klausė pašnekovas, elgetoms primenantis, kad reikia eiti dirbti.

Jį taip pat nemaloniai nuteikia vaizdas Vingrių Skvere Naugarduko ir Pylimo gatvių sankirtoje, kur įsikūręs baras „Paviljonas“. Pasak Nojaus, kada tik eisi per parką, sutiksi daugiausia elgetas: dvokiančius, ligotus, prašančius centų. „Jaučiuosi kaip Niujorke, Bronkso rajone, gal aš klystu, bet man atrodo, kad elgetų Vilniuje tik daugėja“, – kalbėjo vyras.

Praretino medžius – nebėra kur čiurkšti

Dar prieš metus Vingrių skveras vadintas tiesiog bomžparkiu. Dabar jis žinomas dėl baro „Paviljonas“, tačiau elgetos namais tapusio parko nepaliko.

„Dabar yra dvi respublikos – viena bomžų, kita – mūsų. Sienas bandome plėsti“, – juokauja vienas „Paviljono“ savininkų Augustinas Beinaravičius. Jis aiškina, kad iki baro atidarymo parkelio šeimininkai buvo benamiai. Dalis jų netgi gyveno pačiame paviljone.

„Pradėjome tvarkytis, remontuoti ir ribas po truputį stumiame, jie jau nebesėdi arti kavinės, turi savo nusistovėjusias vieteles ir bendrauja. Tai tarsi socialinis klubas – jie susirenka, pabendrauja, pageria, vienas nulūžta“, – pasakoja A. Beinaravičius. Net išvežti policijos, elgetos greitai grįžta atgal, nes parką laiko namais.

Atidaręs kavinę, A. Beinaravičius pats atėjo ir elgetoms pasakė: „Sėdėkite, kur sėdite, bet į kavinės erdves nelįskite“. Kol kas benamiai prašymo laikosi ir prašyti pasitraukti tenka tik kartais. Jie agresyviai nesielgia ir į prašymus reaguoja.

Pašnekovas pasakoja, kad pragenėjus medžius, elgetoms tapo nepatogu eiti į krūmus nusičiurkšti. Kadangi dažnai kviečiama policija, jie ir alkoholį vartoja atsakingiau. „Laukiame ir miesto savivaldybės ryžtingesnių žingsnių, mes su ja bendraujame, susitinkame, jie atvežė žemių žolei užsėti. Su tvarka atsiranda ir geresnis santykis, elgetų elgesys nėra nemalonus. Jie vis dar jaučiasi parkelio savininkais, bet jau mato kultūrinį progresą, regi, kad pradėjo rinktis kitokie žmonės. Manau, jie su laiku iš parkelio pasitrauks. Jie yra mūsų visuomenės dalis ir mums reikia su jais siekti supratimo“, – kalbėjo vienas „Paviljono“ savininkų. Jis taip pat galvoja šnekėtis su šalia esančios parduotuvės „Iki“ vadovybe, kad ši nebeprekiautų pigiausiu vynu – taip benamiams būtų mažiau patogumo.

„Tai problema ne tik verslui, bet ir peilis miesto įvaizdžiui, tačiau suraskite didelę sostinę be benamių – Berlynas, Paryžius, Londonas – matysite gulinčių ir prašančių po tiltais. Tai opi socialinė problema“, – apie elgetas Vilniuje kalbėjo verslininkas.

R. Šimašius mąsto kitaip

Pagal buvusio Vilniaus mero A. Zuoko nustatytą tvarką, draudžiama ne tik prašyti išmaldos, bet ir ją duoti. Dabartinio sostinės vadovo R. Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas neslėpė, kad merą tokia tvarka stebina – jam nesuprantama, kam reikia bausti išmaldą duodančius žmones. Tai merui primena kovą su vėjo malūnais.

Aleksandras Zubriakovas
Aleksandras Zubriakovas
FOTO: DELFI / Tomas Vinickas
„Prie A. Zuoko buvo sumanyta bausti išmaldą duodančius žmones, bet mes neturime duomenų, kad bent vienas žmogus būtų už tai nubaustas“, – aiškina A. Zubriakovas. Pasak jo, dažniausiai viešosios tvarkos pareigūnai apsiribodavo žodiniu įspėjimu, primindavo, kad tiek prašytojams, tiek davėjams numatyta bauda. Pirmą kartą už tokį pažeidimą gresia juokinga 2 EUR bauda, tačiau griežčiausia bauda siekia 579 EUR.

Šiuo metu svarstoma atšaukti tvarką, pagal kurią elgetoms draudžiama duoti išmaldą. „Tai tvarka dėl tvarkos – buvo pasakyta, kad reikia bausti, bet realiai niekas nubaustas nebuvo, reiškia, ta tvarka neveikia, nėra instrumentų baudoms išieškoti“, – sakė A. Zubriakovas.

Mero patarėjo teigimu, daugiausia dėmesio iki šiol būdavo skiriama išmaldos prašytojams. Būtent jie labiausiai erzina miestą aplankančius turistus, verslininkus, kurie patys veja elgetas, prašo netrukdyti valgyti. „Mero manymu, pirmiausia dėmesys turėtų būti kreipiamas į įžūlius prašytojus, tą ir daro Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai. Kita vertu, dažniausiai tokie žmonės niekur nedirba, pajamų neturi, juos nubaudus realia bauda sunku išieškoti netgi 2 eurus”, – kalbėjo A. Zubriakovas.

Su tokiais asmenimis bandoma kalbėtis žmogiškai, jiems dalijami lapeliai su informacija, kur galima pavalgyti, pernakvoti. Sostinės savivaldybė turi socialinį autobusiuką, kuriuo benamiai vežami į nakvynės namus ar išblaivinti. A. Zubriakovas juokauja, kad šio autobusiuko benamiai kratosi kaip velnias kryžiaus.

Nuo 2011 m. pabaigos socialiniai darbuotojai Vilniuje vykdo darbą su gatvėse elgetaujančiais asmenimis – informuoja apie galimybę gauti paslaugas, maitinimą, konsultuoja dėl registracijos Darbo biržoje, medicinos įstaigose. Socialinės paramos centro duomenimis, per šį laiką socialiniams darbuotojams pavyko užmegzti kontaktą su 506 asmenimis, iš jų 223 atsisakė bendrauti. Per paskutinius 4 mėnesius įvairios socialinės paslaugos buvo teikiamos 485 benamiams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (528)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės