Tokį prašymą Vilniaus valdžiai perdavė skirtingoms frakcijoms priklausantys parlamentarai Gintaras Songaila, Laimontas Dinius, Petras Luomanas, Valentinas Stundys, Arimantas Dumčius, Pranas žeimys, Mantas Varaška, Rima Baškienė, Kazimieras Uoka, Jonas Juozapaitis bei Gediminas Navaitis.
Politikai pirmiausiai piktinasi renginio data. Mat 1938 m. Lenkija Lietuvai pareiškė ultimatumą, ir tai įvyko būtent kovo 17-ąją.
„Atsitiktinai ar ne, ši data sutampa su Lenkijos Respublikos ultimatumu Lietuvai prieš 74 metus“, - teigiama parlamentarų pareiškime.
Beje, kovo 17 d. įvyko ir kitas istorinis įvykis: 1991 kovo 17 d. vyko referendumas dėl Sovietų Sąjungos išsaugojimo.
Tuo tarpu mitingo organizatoriai nei su Lenkijos ultimatumu, nei su referendumu dėl Sovietų Sąjungos išlikimo renginio datos nesieja. Jie teigia minintys Švietimo įstatymo, priimto 2011 m. kovo 17 d., patvirtinimo metines.
Vienuolika Seimo narių taip pat baiminasi, kad į Vilnių atvykstantys Lenkijos organizacijų atstovai gali sukelti neramumus.
„Yra realių galimybių, kad šiame renginyje gali dalyvauti ir iš Lenkijos atvyksiantys kriminaliniai elementai. Tokiu būdu mitinge gali būti sukeltos riaušės, kurios paaštrintų ir taip gana įtemptus santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos, pasėtų nesantaiką tarp valstybių ir jų piliečių. Kaip rodo „lenkų sirgalių“ riaušės po futbolo rungtynių Kaune ir Vilniuje, Lietuvos policijos veiksmai pasienyje su Lenkija, siekiant užkirsti kelią tokioms provokacijoms, buvo nepakankami“, - rašoma dokumente.
Mitingo organizatoriai jau keletą kartų skelbė, esą jokių dalyvių iš užsienio renginyje nebus.
Data ir kalbos apie riaušes – nepakankamas argumentas
Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas DELFI teigė, kad parlamentarų prašymas patenkintas nebus. Esą savivaldybė griežtai vadovaujasi Susirinkimų įstatymu, o politikų pateikti argumentai nesudaro pagrindo renginio atšaukimui ar jo datos pakeitimui.
„Kad atvažiuos ir sukels riaušes – tai jie, matyt, išskaitė kažkur žiniasklaidoje. Nes tokios informacijos nei policija, nei kitos specialiosios tarnybos neturi. Kažkas žiniasklaidai pasakė, galbūt jie patys pasakė kažkam iš žiniasklaidos atstovų ir čia tokį, sakykim, burbulą kelia“, - sakė J. Morkūnas.
Pasak jo, gavus parlamentarų kreipimąsi, į savivaldybę skubiai iškviesti mitingo organizatoriai. Jie esą patikino, kad mitingo data niekuo nesusijusi nei su Lenkijos ultimatumu, nei su kitomis istorinėmis datomis – tik su Švietimo įstatymo priėmimo metinėmis.
„Skubiai buvome išsikvietę organizatorius to renginio. Dėl jų organizuojamo mitingo tikslų, dėl datos pasirinkimo ir pan. Tikrai tie nuogąstavimai yra nepagrįsti ir, matyt, jų pačių (Seimo narių - DELFI) surasti. Du motyvai – kad tą dieną buvo pasirašytas įstatymas ir tai, kad šeštadienį jiems palankiau organizuoti tas eitynes“, - pridūrė pašnekovas.
Galėjo susikirsti du mitingai
Anot jo, dalis lenkų mitingo datą pakeisti reikalaujančių Seimo narių siekė, kad tuo pat metu, kai vyks lenkų mitingas, būtų leista rengti mitingą „Už teisingumą“, kuriame bus reikalaujama vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio galvos. Savivaldybė leidimą išdavė – tačiau ne nuo 14 val., kaip pageidavo organizatoriai, o valanda vėliau, kad du mitingai Vilniaus centre nesusikirstų.
„Tie asmenys, tie Seimo nariai, kurie pasirašė, jie ir nori rengti tą mitingą iš tiesų. Tačiau jie išreiškė norą rengti mitingą tuo pačiu laiku, kai dar nebus pasibaigęs renginys, kuriam jau išduotas leidimas. Mes jiems tuo pačiu laiku, tomis pačiomis valandomis, neleidome. Mes jiems leidome 15 val., kai jau bus pasibaigęs ankstesnis mitingas. Tik tokiu atveju policija galės perdislokuoti savo pajėgas ir užtikrinti viešąją tvarką“, - sakė J. Morkūnas.
Mitingas „Už teisingumą“ vyks automobilių stovėjimo aikštelėje prie Seimo. Nepriklausomybės aikštėje, priešais Seimo rūmus, mitinguoti neleista – mat laikantis 75 metrų atstumo, numatyto įstatyme, aikštėje netilptų organizatorių nurodyta kelių tūkstančių žmonių minia.