Tačiau savivaldybės atstovai nepanoro paaiškinti nei kodėl pinigai nebuvo panaudoti, nei kodėl minėtas departamentas neparodė iniciatyvos susigrąžinti bent dalį jų ir paskirti prastos būklės miesto gatvėms. „Nekomentuojame politinių sprendimų“, – laiške LRT.lt parašė savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Aidetytė.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje trečiadienį balsų dauguma nuspręsta skirti 1 mln. eurų dviem pagrindiniams sostinės sporto klubams: Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubas ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubas pasidalins po 500 tūkst. eurų.
Socialiniuose tinkluose užvirus diskusijai, kodėl nuspręsta milijoną paimti iš miesto tvarkymo lėšų ir skirti sporto klubams, kai gatvės baisesnės ir labiau duobėtos už tas, iš kurių kadaise juoktasi Kaune, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys konservatorius A. Bužinskas aiškina situaciją:
„Asignavimai Miesto ūkio ir transporto departamentui sumažinti buvo dėl to, kad 2,89 mln. eurų buvo numatyti šio departamento ES projektų kofinansavimui. Tai reiškia, kad savivaldybė turėjo dalyvauti projektuose, o ta suma buvo skirta daliai, kuria ji turėjo prisidėti. Kadangi dėl nežinomų priežasčių savivaldybė tų projektų net nepradėjo, suma liko sutaupyta ir nepanaudota.
Todėl yra netikslu sakyti ir supriešinti, kad gatvės nebus iššluotos, nes tas milijonas yra skirtas sporto klubams. Jis gatvių tvarkymui nebuvo numatytas, jis buvo numatytas projektų kofinansavimui, ir mes tiesiog perskirstėme tą sumą, kuri šiais metais bet kuriuo atveju nebūtų panaudota ir ją vis tiek reikėjo perskirstyti“, – LRT.lt sako A. Bužinskas.
Kodėl pinigų panaudoti nepanoro Miesto ūkio departamentas?
Pasak A. Bužinsko, po šio sprendimo susiklostė labai patogi situacija politiškai priešinti tam tikras sritis, buvo klausiama, kodėl lėšos skiriamos sporto klubams, bet neskiriamos kultūrai.
„Taip iš tiesų nėra. Kalbant apie kultūrą, pats esu Ekonomikos komiteto narys, ir iš Kultūros komiteto per šį biudžeto perskirstymą neatėjo nė vienas pasiūlymas, kam būtų galima skirti lėšas, biudžetą perskirstant. Siūlymo bent dalį tų lėšų nukreipti miesto ūkio, gatvių ar šaligatvių tvarkymui taip pat nepasigirdo.
Galėčiau šiek tiek subjektyviai pastebėti, kad ir su dabartinėmis turimomis lėšomis šis departamentas ne iki galo susitvarko, pradėti gatvių remontai stringa. Dažnai stringa ir dėl tam tikrų biurokratinių dalykų“, – kalba pašnekovas.
LRT.lt kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama paaiškinti, kodėl nebuvo panaudotos ES projektų kofinansavimui skirtos lėšos bei kodėl, priėmus sprendimą perskirstyti jas, departamentas neteikė jokių pasiūlymų, iniciatyvų, kad galėtų bent dalį pinigų panaudoti, pavyzdžiui, duobėtų gatvių ir nutriušusių šaligatvių tvarkymui.
Tačiau, pasak Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės E. Aidetytės, savivaldybė atsakymo į šiuos klausimus pateikti negali.
„Nekomentuojame politinių sprendimų, tačiau savivaldybės vardu galime pateikti informaciją apie savivaldybės vykdomą aplinkos gerinimo programą, kurioje aiškiai matyti, kad šįmet mieste tvarkoma daug daugiau gatvių ir kiemų nei ankstesniais metais, ir skirtas daug didesnis finansavimas.
Sostinės gatvių tvarkymui šiemet skirta rekordinė pinigų suma – 22 mln. eurų. 11 mln. eurų skirta iš nacionalinės Kelių priežiūros ir plėtros programos ir dar tiek pat – iš miesto biudžeto. Toks finansavimas gatvių tvarkymui iš biudžeto dar niekada nebuvo skiriamas, tai – beveik tris kartus daugiau, negu buvo skirta pernai ir užpernai“, – rašo specialistė.
Skaičiuoja išasfaltuotus kilometrus
Negalėjusi atsakyti į LRT.lt klausimus Vilniaus miesto savivaldybės atstovė skaičiuoja, kad šiemet savivaldybė išasfaltavo dešimtis kilometrų gatvių.
„Savivaldybė tęsia vieną svarbiausių projektų – gyvenamosios aplinkos tvarkymo programą, kuria užsibrėžė per kadenciją sutvarkyti iki tol daugelį metų apleistus, duobėtus daugiabučių namų kiemus ir gatves, ištrupėjusius šaligatvius, nesaugias viešojo transporto aikšteles ir rūpintis vilniečių gyvenamąja aplinka. Vien per pirmuosius programos metus sostinėje buvo išasfaltuota apie 34 km gatvių, 8 km žvyrkelių, sutvarkyta daugiau kaip 440 įvažiavimų į kiemus, paklota 9 km naujų šaligatvių, suremontuota apie 3 km ištrupėjusių.
Šiai metais savivaldybė tam skyrė dar daugiau pastangų ir lėšų – iki šaltojo sezono pradžios Vilniuje bus išasfaltuota apie 54 km gatvių, 8 km iš jų – žvyrkeliai. Tam skirta apie 14 mln. eurų. Šiemet bus sutvarkyta 460 įvažiavimų į daugiabučių namų kiemų – kiemų remonto darbams šiemet savivaldybė skyrė daugiau kaip 2,5 mln. eurų. Šiemet atsiras daugiau kaip 17 kilometrų naujų šaligatvių, 14 km dviračių takų, įrengta 40 viešojo transporto laukimo aikštelių“, – tikina E. Aidetytė.
Tačiau ne visi gatvių remonto darbai savivaldybei sekasi taip gerai, kaip kaip ji norėtų pasigirti. Nors buvo žadėta, kad prieš mėnesį prasidėjusi vienos svarbiausių Vilniaus Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcija bus baigta laiku – iki rugsėjo 1-osios, darbai baigti nebuvo, o kaip tik Mokslo ir žinių dieną eismo įvykis ties vis dar remontuojamu šios gatvės ruožu, kuriame vairuotojams buvo palikta viena juosta, sukėlė nemenką spūstį.