Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė rugsėjo 6 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino miesto viešųjų pirkimų komisijos ir pačios administracijos mažos vertės viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentą, taip pat nustatė, kad šis dokumentas taikomas viešiesiems pirkimams, pradėtiems po šių metų liepos 1-osios.
Neabejojama, kad šis atgaline tvarka įsigaliojęs dokumentas yra skirtas taip pat ir Lukiškių aikštės rekonstrukcijai, kurią buvo žadėta baigti iki rugsėjo 1-osios, o dabar pabaigtuvės nukeltos į lapkričio pradžią, tuo pačiu darbams užbaigti atsisakant viešųjų pirkimų procedūrų ir pasitelkiant vidaus sandorius. Būtent tokius susitarimus, kaip ypatingai neskaidrius ir atveriančius landas korupcijai, dar šiais metais siūlė uždrausti prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet tam pasipriešino Seimas.
DELFI turimi dokumentai rodo, kad abejotino skaidrumo sprendimų, skubindama stringantį projektą pačioje miesto širdyje, savivaldybė galėjo priimti ir daugiau. Daugiausia jų susiję su sprendimu Lukiškių aikštės atnaujinimui pasitelkti verslo „dovanas“ – įvairių verslo įmonių teikiamas pinigines aukas ar darbus vienam ar kitam aikštės elementui sutvarkyti.
„Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad verslo bendrovės savo paslaugas teikia kaip dovanas miestui, ir jos įsigyjamos nevykdant viešųjų pirkimų procedūrų. Kai verslas „dovanoja“ projektus, pagal kuriuos vėliau bus vykdomi darbai, visais atvejais kyla rizika, kad projektas parengtas pritaikant jį konkrečiam tiekėjui, nustatomi specifiniai techniniai reikalavimai, kurie dirbtinai susiaurina galimą konkurenciją“, – DELFI teigė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Projektų administravimo ir ekspertinio vertinimo skyriaus vedėja Jovita Petkuvienė.
Pasiūlė dovaną, bet su grąža
„Kai pasirodė straipsniai, parašiau piktą laišką merui R. Šimašiui, kad daugiau bendradarbiauti su jais nenoriu, nes kai jie manęs ko nors paprašo, paskui žiniasklaidoje esu parodomas kaip kažkoks žmogus, siekiantis iš to naudos. Mero replika buvo tokia – mes žiniasklaidos nekontroliuojame“, – kalbėdamas su DELFI, piktinosi bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Taip jis reagavo į pranešimus, kad Vilniaus savivaldybė atsisakė jo valdomos įmonių grupės teiktos dovanos – 705 081,52 euro – sostinės Lukiškių aikštės atnaujinimui, nes aukotojas kėlė papildomų sąlygų.
„Hanner“ raštas Vilniaus savivaldybės administracijos direktorei Almai Vaitkunsienei „Dėl prisidėjimo prie Vilniaus miesto viešųjų erdvių infrastruktūros“ buvo pateiktas šių metų liepos 24-ąją.
„Bendrovė „Hanner“, siekdama gerinti Vilniaus miesto įvaizdį, padėti sukurti darnią ir tvarią aplinką Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams, prisidėti prie laisvalaikio ir viešųjų erdvių Vilniaus mieste gerinimo, siūlo Vilniaus miesto savivaldybei prisidėti prie Lukiškių aikštės įrengimo, nuperkant ir Vilniaus miesto savivaldybei dovanojant mažosios architektūros elementus, šviestuvus, žaidimų aikštelių infrastruktūrą, medžiagas takams įrengti, viso už 705 081,52 euro su PVM sumą“, – rašome A. Avulio pasirašytame rašte.
Ši tekstas – beveik tipinė „dovanojimo sutartis“, kurią pastaraisiais metais su sostinės savivaldybe pasirašo įvairios verslo įmonės. Jos, kaip viena, tvirtina norinčios prisidėti prie Vilniaus gražinimo, todėl dovanojančios įvairias sumas ar darbus šiuo metu renovuojamai Lukiškių aikštei atnaujinti.
„Hanner“ dovanojimo sutartis kitokia tik ta prasme, kad ši įmonė savo rašte tiesiai šviesiai įvardijo, ko ji tikisi už dovanotą didžiulę sumą.
„UAB „Hanner“ tuo pačiu prašo Vilniaus miesto savivaldybės pertvarkyti Šnipiškių ir Rinktinės gatves, atliekant gatvių infrastruktūros pertvarkymo ir įrengimo darbus už analogišką sumą (kaip dovanojamoji – DELFI)“, – rašte A. Vaitkunskienei rašo A. Avulis.
Rašte įvardijamos gatvės yra šalia Žalgirio stadiono, kuriame „Hanner“ šiuo metu plėtoja didelės apimties projektą.
A. Avulis: tai man gera pamoka
Šis verslininko raštas dėl dovanos buvo pristatytas liepos 24 dieną Vilniaus savivaldybėje vykusiame pasitarime Miesto ūkio ir transporto departamento klausimais. Pastarojo pavedimu, klausimas buvo perduotas kitą dieną susirinkusiai sostinės Socialinės ir inžinerinės infrastruktūros objektų, kuriems sukurti, renovuoti ar išplėsti bus panaudota parama, sąrašo bei lėšų poreikio tvirtinimo komisijai.
Jos protokolas rodo: už Lukiškių aikštės rekonstrukciją atsakingas Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas Virginijus Pauža visai nebuvo linkęs atmesti verslininko pasiūlymo.
„V. Pauža informavo, kad vertinant tai, jog savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ užtruko rengdama techninį projektą, todėl savivaldybė dėl ilgų viešųjų pirkimų procedūrų, ir jei nebus skundų, viešojo pirkimo sutartį geriausiu atveju galėtų sudaryti š. m. spalio mėnesį. Todėl kyla rizika, kad galima nespėti iki galo įrengti Lukiškių aikštės iki Lietuvos atkūrimo šimtmečio minėjimo“, – fiksuota protokole.
Svarstymą sudrumstė savivaldybės Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Jekaterina Mickevičienė. Teisininkė nusistebėjo: parama – tai neatlygintinas dovanojimas, todėl savivaldybė negali mainais įsipareigoti atlikti infrastruktūros prie Žalgirio stadiono gerinimo darbų.
DELFI pasiteiravus Vilniaus savivaldybės, dėl kokių priežasčių ji tarėsi dėl dovanos Lukiškių aikštės rekonstrukcijai su bendrove „Hanner“, bet vėliau siūlomos dovanos atsisakė, atsakymą pateikusi miesto įmonės „Vilniaus planas“ vadovė Jurga Večerskytė-Šimeliūnė nurodė: „Savivaldybė nesitarė su „Hanner“, tai pati bendrovė siūlė mainus, kurių savivaldybė įvykdyti negali“.
Tuo metu A. Avulis teigia priešingai: tai savivaldybė prašė pagalbos. „Klausimas kur kas paprastesnis, nei jį norima parodyti. Savivaldybė ieško būdų, kaip jiems greičiau nusipirkti suoliukus, šviestuvus, šiukšliadėžes – visokias smulkmenas, kurias reikia sudėti, kad aikštės darbai būtų užbaigti. Buvo jų pasiūlymas, gal mes galime šituos dalykus nupirkti. O mainais jie galėtų atlikti kažkokius kitus darbus. Ir viskas. Aš sakiau – gerai, galime“, – tvirtino jis.
Pasak verslininko, į jį kreipėsi V. Pauža ir „Vilniaus plano“ atstovė. „Tai buvo žodžiu pokalbis, o paskui jie paprašė, kad pateiktume tokį kaip ir pasiūlymą. Mes tokį pasiūlymą pateikėme, ir viskas. Jie ieško būdų kaip jiems greičiau visus tuos daiktus nupirkti, ir tiek“, – aiškino A. Avulis.
DELFI pasiteiravus, ar jo nenustebino savivaldybės siūlymas nupirkti reikiamus daiktus, kurie paskui būtų kompensuoti miesto atliekamais darbais, „Hanner“ vadovas tvirtino, kad savivaldybės atstovų argumentai buvę labai rimti.
„Jeigu savivaldybė nori dabar ką nors pirkti, tai reikia skelbti viešųjų pirkimų konkursą. Tas konkursas vyks kokius tris mėnesius, ir jie nespėja darbų iki žiemos padaryti. Aš nieko baisaus tame neįžvelgiau. Mes privačiame versle kai dirbame, mums atrodo, kad viską lemia logika. O logika atrodė pakankamai stipri ir tvirta“, – pažymėjo jis.
A. Avulis tvirtino, kad šis atsitikimas jam – gera pamoka. „Pamoka, kad ateityje reikia laikytis per patrankos šūvį nuo tokių dalykų. Nes jeigu kažkas ateina ir kažkokios pagalbos paprašo, tai reikia būti ypatingai atsargiam, nes gali pats turėti problemų, kaip šiuo atveju“, – tvirtino jis.
Padovanojo projektą, laimėjo konkursą
Kitos dovanas Lukiškių aikštės tvarkymui savivaldybei teikusios įmonės nesklandumais nesiskundė. Tačiau jos ir pageidavimų, ko tikėtųsi už paramą, raštu neįvardijo.
Kaip matyti iš DELFI turimų dokumentų, dėl pirmosios didesnės dovanos miestui, susijusios su Lukiškių aikštės sutvarkymu, sostinės savivaldybė susitarė dar 2016 metų rugsėjo 14 dieną.
Tuo metu buvo pasirašyta visuomeninės iniciatyvos „Dovana Vilniui“ dvišalė paramos sutartis su bendrove „Poolservice.LT“, kuri pasižadėjo už 3 tūkst. eurų pagal pagal projektavimo užduotį parengti Lukiškių aikštės interaktyvaus dinaminio fontano statybos techninio darbo projekto technologinę bei konstrukcinę dalis.
Šių metų kovo 8 dieną ši sutartis buvo pakeista. Kadangi, kaip nurodoma dokumentuose, „Poolservice.Lt“ atliko ir papildomus darbus, nenumatytus ankstesnėje sutartyje, „tokius kaip projekto derinimas ir statybos leidimo gavimas bei projekto papildymo darbai (elektrotechninė dalis, lauko vandentiekio ir nuotekų dalis)“, jos paramą sutarta vertinti nebe 3 tūkst., bet 8 tūkt. eurų.
Balandžio 3 dieną savivaldybė paskelbė supaprastintą atvirą konkursą interaktyvaus dinaminio fontano statybos Lukiškių aikštėje darbų pirkimui. Jame dalyvavo ir pasiūlymus teikė dvi ūkio subjektų grupės: kartu veikiančios bendrovės „Poolcervice.LT“ ir „Infes“ (pasiūlymo vertė – 316 tūkst. eurų) bei susivieniję „LitCon“ ir „Tvarkdarys“ (281 tūkst. eurų).
Pigesnį siūlymą pateikusių bendrovių paraišką Vilniaus savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija atmetė vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, nurodydama, kad „dalyvis nepagrindė pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų“, tai yra, nepagrindė galinti įrengti planuojamą objektą, nors „LitCon“ dinaminis fontanas jau keleri metai veikia Vilniaus Bernardinų sode. Šios įmonės pretenzijas nagrinėja teismas.
Konkurso nugalėtoja birželio 13 dieną buvo pripažinta „Poolcervice.Lt“ bei „Infes“ grupė. Sutartis su ja pasirašyta rugpjūčio 9 dieną. O štai darbų įvykdymo data – kitų metų kovo 24-oji, nors savivaldybė žada Lukiškių aikštę visuomenei atverti šių metų lapkritį.
DELFI pasiteiravus, ar Poolservice.Lt“ galėjo dalyvauti minėtame konkurse, žinant, kad prieš tai ji pati parengė ir miestui parengė fontano projektą, taip pat atliko jo derinimo bei statybos leidimo gavimo darbus, tai yra, iš esmės parengė reikalavimus, pagal kuriuos buvo atrinkti viešojo pirkimo laimėtojai, Vilniaus savivaldybė pateikė tokią versiją.
„Lukiškių aikštės fontano techninį projektą Vilniaus miesto savivaldybei padovanojo bendrovė „Poolservice.Lt“, kurį reikėjo koreguoti pritaikant prie jau parengto Lukiškių aikštės I etapo sutvarkymo techninio projekto t. y. inžinerinės dalies – elektra, vandentiekis, nuotekos bei konstrukcijų dalys. Dėl šios priežasties buvo parengtos naujos techninės specifikacijos, kurias rengė „Vilniaus vystymo kompanijos“ specialistai“, – rašoma J. Večerskytės-Šimeliūnės atsakyme.
Apie rėmėjus prabilo anksčiau, nei gavo dovaną
Kokiomis lėšomis savivaldybė rengėsi apmokėti „Poolservice.Lt“ už fontano įrengimą?
„Lukiškių aikštės naujovė – interaktyvus fontanas, neturintis analogų Baltijos šalyse. Fontaną miestui padovanojo verslininkai: techninį darbo projektą – bendrovė „Poolservice.LT“, o įrengimą – bendrovė „Orkela“. Jos mielai prisijungė prie Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvos „Dovana Vilniui“, kuria siekiama paskatinti asmenis, įmones ar organizacijas prisidėti kartu gražinant Vilnių“, – tokia informacija pateikiama viešai išplatintoje sostinės savivaldybės informacijoje.
Iš tiesų bendrovė „Orkela“ yra vienos didžiausių „Dovanos Vilniui“ teikėjų. Oficialūs dokumentai rodo, kad sutartis tarp savivaldybės ir bendrovės „Orkela“, atstovaujamos direktoriaus Mariaus Žemaičio, buvo pasirašyta po dviejų mėnesių nuo to, kai „Poolservice. Lt“ įsipareigojo padovanoti Lukiškių aikštės fontano techninį projektą – 2016 metų lapkričio 18 dieną.
Ši įmonė, rekvizitai.lt duomenimis, 2016 metais turėjusi du darbuotojus ir apyvartą iki 30 tūkst. eurų, Lukiškių aikštės interaktyvaus dinaminio fontano įrengimui dovanojo 200 tūkst. eurų.
Tiesa, apie privačius rėmėjus, finansuosiančius fontano įrengimą, Vilniaus meras R. Šimašius prabilo anksčiau, nei buvo pasirašyta sutartis su „Orkela“. Praėjusio lapkričio 9-ąją, tai yra, likus daugiau nei savaitei iki sutarties įtvirtinimo, portalui LRT.lt pasakodamas apie Lukiškių aikštės sutvarkymą, meras teigė: „ Prie aikštės pagražinimo bei atnaujinimo prisideda ir privatūs rėmėjai. Jie skiria lėšų dalykams, kuriems pinigų neužteko. Pavyzdžiui, rastas finansavimas iš grindinio trykštančiam fontanui įrengti (skirta 350 tūkst. eurų)“.
DELFI pasiteiravus bendrovės „Orkela“ vadovo M. Žemaičio, kokią iš tiesų sumą – 200 tūkst. ar 350 tūkst. eurų – jo atstovaujama įmonė iš tiesų skyrė fontano įrengimui, jis pateikė tokį atsakymą.
„Mūsų parama fontano įrengimui pagal 2016 lapkričio 18 d. sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe sudaro 200 tūkst. eurų. Papildomų sutarčių sudaryta nebuvo. Jūsų pateiktų prielaidų mums nederėtų komentuoti, kadangi savivaldybės priimamų sprendimų motyvai mums nėra žinomi“, – nurodė jis.
Savivaldybė, savo ruožtu, teigė, kad miestas nuo 2012 metų vykdo projektą „Dovana Vilniui“, kai visi norintys vilniečiai, verslo ar viešosios organizacijos gali dovanoti miestui įvairias dovanas – suoliukus, šiukšliadėžes, gatvių apšvietimą, skulptūras, krepšinio aikšteles, ar kitokią vilniečiams reikalingą infrastruktūrą.
„Verslininkai patys mielai prisijungė prie Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvos „Dovana Vilniui“, kuria siekiama paskatinti asmenis, įmones ar organizacijas prisidėti kartu gražinant Vilnių – padovanojo fontaną Lukiškių aikštei. Lukiškių aikštės fontano techninį darbo projektą Vilniaus miesto savivaldybei padovanojo bendrovė „Poolservice.LT“, o fontano įrengimą miestas gavo dovanų iš bendrovės „Orkela“. Vilniaus miesto savivaldybė jau pasirašė rangos sutartį su konkurso laimėtoju, rangovai jau pradėjo fontano įrengimo darbus. Praėjusių metų pabaigoje su fontaną padovanojusia įmone buvo pasirašyta dovanojimo sutartis“, – teigė J. Večerskytė-Šimeliūnė.
Dosni parama, geranoriškas požiūris
Bendrovės „Orkela“ vadovas, DELFI aiškindamas sprendimo apdovanoti Vilnių motyvus, teigė, kad jo atstovaujama bendrovė laikosi principo, kad, investuojant į kokybiškus nekilnojamojo turto objektus, aukščiausių miesto bendruomenės ir investuotojų įvertinimų galima susilaukti ne tik atliekant investicijas, tačiau ir prisidedant prie miestų viešųjų erdvių kūrimo.
„Prie miestų infrastruktūros vystymo savo iniciatyva ir pagal galimybes prisidedame nuolatos ir tą darysime ateityje. Lėšas interaktyvaus šiuolaikiško fontano įrengimui Lukiškių aikštėje skyrėme pagal Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotą programą „Dovana Vilniui“, ir tai susiję su aukščiau išdėstytu mūsų principu prisidėti prie miestų viešųjų erdvių kūrimo“, – sakė M. Žemaitis.
Daugiau klausimų kyla žinant, kad bendrovė „Orkela“ yra glaudžiai susijusi su investicijų valdymo įmone „Lords LB Asset Management“, sostinės Konstitucijos prospekte ketinančia statyti JAV architektų „Studio Libeskind“ suprojektuotą pastatą „k18B“, taip pat plėtoti buvusios šv. Jokūbo ligoninės prie Lukiškių aikštės teritoriją.
Apie tai, kad „Lords LB Asset Management“ ketina Vilniuje imtis didžiulio projekto „k18B“, kuriame turėtų įsikurti „Radisson RED“ viešbutis, paaiškėjo 2016 spalio pradžioje.
Greičiausiai tai tik sutapimas, kad dosnią paramą per bendrovę „Orkela“ gavusi Vilniaus savivaldybė atsižvelgė į rėmėjo prašymą suteikti jo projektui „išskirtines sąlygas“, kokias iki tol sostinės centre turėjo tik vieno architekto kūrinys, ir šių metų birželio 29 dienos sostinės tarybos sprendimu leido Konstitucijos pr. 18B statyti aukštesnį nei 35 m pastatą. Teritorijoje turėtų iškilti 6 ir 21 aukšto kompleksas, nors šioje Konstitucijos prospekto dalyje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galima statyti ne aukštesnius kaip 9 aukštų pastatus.
Jau šį rudenį savivaldybė pranešė, kad Lukiškių aikštės rekonstravimo projektas yra išplėstas, į jį įtraukiant ir prieigų – Lukiškių gatvės atkarpoje tarp Vasario 16-osios g. ir J. Tumo Vaižganto g. – sutvarkymą. Šioje gatvėje, einančioje pro „Orkelos“ – „Lords“ vystomą buvusios šv. Jokūbo ligoninės teritoriją, savivaldybė žada kloti naują asfalto dangą, rekonstruoti pėsčiųjų taką, nutiesti dviračių eismo juostą.
DELFI pasiteiravus, ar šis projekto išplėtimas gali būti susijęs su tuo, kad minėtoje teritorijoje planuojama plėtoti investicijų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ bendrovės „Orkela“ projektą, o ši bendrovė Lukiškių aikštės fontanui padovanojo 200 tūkst. eurų, savivaldybė atsakė trumpai: „Ne, jūsų prielaida klaidinga“.
Kaip DELFI sakė VPT atstovė J. Petkuvienė, įgyvendinant šį projektą iš esmės labai trūksta skaidrumo.
„Apmaudu, bet daugiausiai dėmesio ir resursų buvo skiriama ne siekiant tinkamai įgyvendinti labai Vilniaus miestui svarbioje vietoje esančio objekto rekonstrukciją už numatytą sumą, bet ieškant būdų, kaip sutvarkyti procedūras, kad jos formaliai atitiktų įstatymo nuostatas“, – pabrėžė ji.