Kritika savivaldybės sugalvotoms taisyklėms
Korupcijos rizikos analizę atlikusi STT nustatė korupcijos rizikos veiksnius. Taip pat, kaip nurodo STT, Vilniaus mieste vertinant statinio projektus taikomos niekur nereglamentuotos taisyklės, kurios sudaro galimybę statyti ne tai, kas buvo nurodyta dokumentuose.
Atlikdama korupcijos rizikos analizę STT vertino Vilniaus miesto savivaldybės veiklą organizuojant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą 2018-2022 metų laikotarpiu.
STT savo vertinime dėmesį atkreipė į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija parengė ir 2020-11-19 savo interneto tinklapyje paskelbė „<...> 10 taisyklių geresnei miesto architektūrai“.
Ataskaitoje šioms taisyklėms skiriama nemažai dėmesio ir jos sulaukė nemažai kritikos.
Kalbant apie savivaldybės susikurtas ir taikomas taisykles, STT siūlo atkreipti dėmesį į vieną iš jose numatytų ir taikomų principų, tai faktinio turinio viršenybės taisyklė.
„Vertinant projektus taikomas faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę formą principas. VMSA nurodo, kad vertinama faktinė pastato paskirtis, statybos rūšis, būstų skaičius ir panašiai. Esant neatitikimams tarp faktinio turinio ir biurokratinės formos, reikalaujama, kad planuojamos statybos poveikis urbanistinei ir gamtinei aplinkai būtų vertinamas pagal turinį, bet ne pagal formą. Tačiau taikant šią taisyklę, yra galimybė nepaisyti teisės aktų reikalavimų ir projektuoti, ir statyti ne tai, kas projektuojama. Pavyzdžiui, taikant šią taisyklę, deklaruojami svečių namai projektuojami kaip gyvenamieji namai. Formaliai išduodamas SLD svečių namams statyti, tačiau savivaldybė reikalauja išlaikyti gyvenamajam namui skirtus statybos techninių reglamentų reikalavimus.
Dažniausiai tokios situacijos susiklosto konversijos teritorijose (tai pvz., buvusios pramoninės, gamyklų teritorijos), kuriose nustatytas žemės naudojimo būdas neleidžia statyti gyvenamųjų pastatų, o Nacionalinei žemės tarnybai nesutinkant keisti tokių sklypų naudojimo būdo, projektuojami gyvenamieji pastatai, kurie įvardijami kaip svečių namai. Taigi, tokiems atvejams, kai žemės sklype nėra galimybės statyti tai, ką norėtų ir planuotų vystytojas, VMSA pritaiko faktinio turinio viršenybės taisyklę ir išduoda SLD svečių namų statybai, tik reikalauja, pagal galimybes, taikyti gyvenamųjų pastatų statybos techninius reglamentus.
Tokiu būdu sukurta taisyklė, leidžianti nesilaikyti kitų taisyklių, t. y. teisės aktų reikalavimų, kuriuos skirtingos institucijos interpretuoja skirtingai, tačiau didžiausią naudą ir pelną galimai gauna vystytojai“, - konstatavo STT.
2 konkretūs atvejai
Ir čia pat ji pateikė konkretų pavyzdį.
„VMSA pritarė viešbučio paskirties pastato (svečių namų) Kalvarijų g. 137, Vilniuje, rekonstravimo projektui ir 2022-01-19 išdavė SLD. Šio žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.
Techniniame projekte, kuriam išduotas SLD, nurodoma, kad butų (gyvenamosios paskirties) projektuojama – 150, viešbučių paskirties patalpų (numerių) – 225; taip pat numatoma parduotuvė (komercinė paskirtis); yra administracinės paskirties patalpų (komercija). Tačiau vystytojas viešai prieinamose šaltiniuose ir savo tinklalapyje nurodo, kad projektas „Hill City“ bus vystomas keliais etapais. Interneto svetainėje www.citify.eu yra skelbiama, kad šiuo metu vykdomas projekto „Hill City“ 1 etapas, ten pat pateikiami ir visi techniniai parametrai – butų skaičius – 154, komercinių patalų – 0 m2.
Toliau statytojas viešina informaciją ir apie projekto „Hill City“ 2 etapą, nurodydamas apie planuojamą statybą ir pateikdamas techninius ir kitus parametrus – butų kiekis - 225 (sutampa su techniniame projekte deklaruojamu viešbučių paskirties patalpų (numerių) skaičiumi). Nei šiame tinklapyje, nei statytojo oficialiame tinklapyje informacijos apie viešbučių ar svečių namų patalpas nėra“, - teigiama STT ataskaitoje.
Dar vienas pavyzdys. Savivaldybė pritarė svečių namų T. Ševčenkos g. 25, Vilniuje, rekonstravimo projektui ir 2021-08-20 išdavė SLD. Žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.
„Techniniame projekte, kuriam išduotas SLD, nurodoma, kad yra projektuotos 76 viešbučių paskirties patalpos (numeriai) ir 55 butai (gyvenamosios paskirties). Tačiau vystytojas viešai prieinamuose šaltiniuose ir savo tinklapyje nurodo, kad projektas „Skvero namai“ vystomas dviem etapais. Interneto tinklalapyje www.citify.eu yra skelbiama, kad šiuo metu vykdomas projekto „Skvero namai“ 1 etapas, ten pat pateikiami ir visi techniniai parametrai – butų skaičius – 61, komercinių patalų – 0 m2.
Tame pačiame interneto tinklapyje informuojama ir apie projekto „Skvero namai“ 2 etapą, kuris dar nėra pasibaigęs ir pateikiami šie techniniai parametrai: statomi 69 butai, komercinių patalų – 0 m2. Nei šiame tinklapyje, nei statytojo oficialiame tinklapyje informacijos apie viešbučių ar kitas komercines patalpas nėra“, - dėstoma STT atliktame vertinime.
Klaidinama visuomenė
Taigi, STT konstatavo, kad faktinio turinio viršenybės taisyklės taikymas dažnas daugelyje konversijos teritorijų kaip alternatyva, įgalinanti gyvenamąją statybą šiose teritorijose. Tačiau kyla klausimas, ar pastarasis taikymas neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, taip pat numatytoms ir Statybos įstatymo 5 straipsnyje, kuris skelbia, kad statinio architektūra turi būti tokia, kad ji atitiktų statinio paskirtį.
„Ši problema kyla ne tik konversijų atveju, tačiau pasitaiko ir kitų įvairiausių situacijų, kai, pavyzdžiui, projektuotojas ir statytojas deklaruoja, kad projektuoja prekybos paskirties pastatą, o iš tiesų tai tampa laidojimo namais ir pan.
Vertinant statinių projektus egzistuoja galimybė bei prielaidos korupcijos rizikai pasireikšti. Aptakių, dviprasmiškų kriterijų gausa ir galimybė juos interpretuoti skirtingai ir taikyti selektyviai antikorupciniu požiūriu vertintina neigiamai. Taikant faktinio turinio viršenybės principą ignoruojama nuostata, kad statinio architektūra turi atitikti statinio paskirtį, be to, skirtingos paskirties statiniams taikomi statybos techniniai reglamentai skiriasi. Šiuo atveju klaidinama ir visuomenė, nes projektuojama viena, o statoma kita. Esant ydingam teisiniam reglamentavimui atsiranda galimybės ir skirtingam jo praktiniam taikymui, kuomet į vienus projektus galima žiūrėti labiau principingai, vieniems pritarti, o kitiems – ne ir pan.“, - nurodė STT.
Taigi, STT savivaldybei turėjo konkrečių pasiūlymų, ką reikia keisti: tikslinti projektinių pasiūlymų vertinimo kriterijus bei požymius, siekiant išvengti dviprasmiškus vertinimus leidžiančių aplinkybių bei svarstyti galimybę juos įtvirtinti vidaus teisės akte, pavyzdžiui, aktualizuotame SLD išdavimo tvarkos apraše; parengti aiškius, konkrečius ir nedviprasmiškus techninių projektų vertinimo kriterijus, standartus bei svarstyti galimybę juos įtvirtinti vidaus teisės akte, pavyzdžiui, aktualizuotame SLD išdavimo tvarkos apraše; svarstyti galimybę detalizuoti VMSA parengtas ir taikomas taisykles geresnei miesto architektūrai, suteikiant daugiau aiškumo, įvedant tam tikrus rodiklius ar, pagal galimybes, apskaičiuojamas reikšmes, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams bei techniniams reglamentams, reglamentuojant jas savivaldybės vidaus teisės aktu.
Taip pat STT turi pasiūlymą ir Aplinkos ministerijai. Ji siūlo inicijuoti teisės aktų pakeitimus, nustatant aiškius paskirties reikalavimus pastatams, t. y.numatyti, kokios sudėties turi būti viešbutis, svečių namai, nakvynės namai ir t.t. Dar vienas pasiūlymas ministerijai - tobulinti ir konkretizuoti Architektūros įstatymo 11 straipsnyje nustatytus architektūros kokybės kriterijus, įvedant tam tikrus rodiklius ar, pagal galimybes, apskaičiuojamas reikšmes, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams bei techniniams reglamentams.
Trūksta kontrolės
Kitas svarbus aspektas, į ką dėmesį atkreipė STT, tai savivaldybės tarnautojų, dirbančių su statybos leidimais, darbo organizavimas ir jų atsparumas korupcijai. Čia STT taip pat įžvelgė nemažai spragų.
STT nustatė, kad praktikoje susiklosto situacijos, kada vienas ir tas pats savivaldybės tarnautojas tikrina projektinius dokumentus statybos leidimui gauti, pritaria arba nepritaria techniniam projektui, teikia pastabas, tikrina pakartotinai teikiamus pakoreguotus pagal pastabas dokumentus (projektus) ir išduoda statybą leidžiantį dokumentą.
„Šiame procese nėra vykdomos paskesnės kontrolės funkcijos (pvz., ar buvo atsižvelgta į prieš tai teiktas pastabas ir pan.) ar papildoma priimto sprendimo patikra. Pažymėtina, kad VMSA Statybos reglamentavimo skyriaus tarnautojų pareigybės aprašymuose nėra nurodoma, kad pastarieji įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
(...) Praktiniu projektinės dokumentacijos tikrinimo metu sudaromos galimybės suinteresuotam asmeniui tiesiogiai susisiekti su tikrinančiuoju savivaldybės tarnautoju, dėl ko kyla grėsmė atsirasti galimai neteisėtiems susitarimams, piktnaudžiauti padėtimi ar kitiems neigiamiems reiškiniams pasireikšti“, - nurodė STT.
Be to, STT nustatė, kad šiuo metu nepakankama savivaldybės tarnautojų viešųjų ir privačių interesų kontrolė, galimos rizikos dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto galimybės.
Analizuojant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą savivaldybės skyriuose, atkreiptas dėmesys, kad skyrių vadovams nėra pareigos vykdyti skyrių karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartį viešų ir privačių interesų kontrolės.
Korupcijos rizikos analizės metu atlikus savivaldybės Statybos reglamentavimo ir Miesto planavimo ir architektūros skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų deklaracijų paieškos veiksmus viešai prieinamame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos privačių interesų registre, nustatyta, kad vienas iš valstybės tarnautojų apskritai nėra pateikęs privačių interesų deklaracijos.
„Pateikusių asmenų deklaracijų turinys rodo, kad egzistuoja būtinybė vykdyti viešų ir privačių interesų konfliktų prevencinius veiksmus, nes minėtuose skyriuose dirba valstybės tarnautojai, kurių sutuoktiniai yra, pvz., praktikuojantys projektuotojai, statybos įmonių vadovai, projektavimo įmonių darbuotojai, patys VMSA valstybės tarnautojai yra Lietuvos architektų rūmų nariai, veikiančių architektūros įmonių akcininkai ir pan. (...) Papildomas dėmesys turėtų būti atkreiptas ir į VMSA valstybės tarnautojų artimų giminių vykdomas veiklas, siekiant išvengti galimo interesų konflikto ar neskaidrių susitarimų“, - pažymėjo STT.
M. Pakalnis neapsiriboja darbu savivaldybėje
STT atkreipė dėmesį, kad dalis savivaldybės tarnautojų, dalyvaujančių statybos leidimų išdavimo procese, patys turi ryšių su šios rinkos žaidėjais. Ne išimtis ir savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis.
Delfi išsiaiškino, kad jis neapsiriboja vien tik darbu didžiausioje Lietuvos savivaldybėje. Vyr. architektas be savo pagrindinio darbo laiko dar suranda ir kitoms veikloms. Už kai kurias iš jų gauna papildomą užmokestį.
Štai M. Pakalnis greta darbo savivaldybėje dar dirba ir savivaldybės įmonėje Susisiekimo paslaugos. Čia jis Projektų valdymo skyriuje eina projektų vadovo pareigas.
Taip pat M. Pakalnis yra Lietuvos architektų rūmų ir Lietuvos architektų sąjungos narys. Be to, jis yra Vilniaus regioninės architektūros tarybos narys.
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius teigė, kad M. Pakalnis Vilniaus regioninės architektūros tarybos veikloje, nors ir yra šios tarybos narys, labiau dalyvauja kaip referentas: „M. Pakalnis yra RAT narys, tačiau suprasdamas savo jautrią poziciją, jis visada nusišalina nuo balsavimų, ir RAT dalyvauja labiau kaip referentas, RAT nariams nupasakojantis projekto ar sklypo istoriją, niuansus, miesto vizijos dalykus aplinkinėse teritorijose ir pan.“
L. Rekevičius nemano, kad M. Pakalnio dalyvavimas regioninės architektūros tarybos veikloje galėtų kelti klausimų dėl jo nešališkumo ir kitų rizikų. „Dalyvavimas RAT turi nemažai teigiamų aspektų - jis gali tiesiogiai girdėti kolegų ekspertų klausimus, abejones ir komentarus pateiktiems projektams, todėl atitinkamai gali jais pasiremdamas kelti klausimus ir reikalavimus projektuotojams ir jų teikiamiems projektams“, - nurodė L. Rekevičius.
Tuo metu Lietuvos architektų sąjungos vadovė Rūta Leitanaitė nurodė, kad M. Pakalnis yra šios sąjungos ir Vilniaus skyriaus urbanistinės architektūrinės tarybos narys. Be to, jis yra gavęs ir honorarą: „LAS yra samdžiusi M. Pakalnį į kai kurių architektūrinių konkursų (organizuotų ne VMSA) vertinimo komisijos narius, už tai jam buvo mokėtas honoraras.“
M. Pakalnis apie pinigus kalbėti nenori
Su klausimais kreipėmės ir į patį M. Pakalnį.
„Esu Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų narys. Jokių pareigų tose organizacijose neinu. Privalau būti architektų rūmų nariu, kadangi darbui savivaldybės vyriausio architekto poste yra reikalingas architekto kvalifikaciją patvirtinantis atestatas, kuris išduodamas tik rūmų nariams. Savo naryste tose organizacijose džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Šių organizacijų platformos, jų renginiai man yra puiki galimybė prisidėti prie Lietuvoje ypač nustekentos ir nuvertintos mokslo srities – urbanistikos – propagavimo, bei su kolegomis diskutuoti savivaldai svarbiomis urbanistikos ir architektūros kokybės temomis.
(...) Jokio pastovaus atlyginimo iš šių organizacijų negaunu. Esu gavęs iš Lietuvos architektų sąjungos autorinį atlyginimą už eksperto darbą valstybės (ne savivaldybės) finansuojamo objekto architektūriniame konkurse. Sandorio suma yra žymiai mažesnė nei reikia deklaruoti pildant viešų – privačių interesų deklaraciją“, - Delfi teigė M. Pakalnis.
M. Pakalnis yra Vilniaus regioninės architektūros tarybos narys. Paklausėme, ar jis nemato rizikų objektyvumui ir nešališkumui dalyvaudamas šios tarybos veikloje?
Savivaldybės vyr. architektas pateikė štai tokį atsakymą: „RAT nuostatuose numatyta, kad savivaldybės vyriausias architektas dalyvauja posėdžiuose. Man už darbą RAT nėra mokama. Dalyvaudamas RAT posėdyje išsakau savivaldybės vertinimą apie projekto atitikimą savivaldybės išduotoje projektavimo užduotyje nustatytiems reikalavimams bei vyriausio architekto vertinimą apie projekto atitikimą Architektūros įstatyme nustatytiems architektūros kokybės kriterijams. Dalyvauju diskusijose su RAT nariais apie projekto sprendinių kokybę. Ši diskusija su kolegomis architektais, o ne vienašališkas sprendimas, padeda suformuoti svaresnius ir objektyvesnius argumentus vertinant projektą. RAT nariams diskutuojant dėl galutinio RAT sprendimo, posėdyje ir pačiame balsavime nedalyvauju. Todėl vėliau, priimdamas administracinį sprendimą, išlieku objektyvus ir nešališkas projekto architekto ir RAT narių atžvilgiu.“
Taip pat M. Pakalnis dalyvauja privačių įmonių ir kitų organizacijų architektūrinių konkursų vertinimo komisijų veikloje. Jo paklausėme, kiek per metus papildomų pajamų gauna iš šios veiklos? Taip pat teiravomės, ar nemano, kad dėl šių papildomų veiklų gali kilti klausimų dėl vyr. architekto objektyvumo?
Vis dėlto M. Pakalnis konkrečių gaunamų sumų neįvardijo: „Taip, dalyvauju. LR architektūros įstatymo 10 str. nustato, kad vyriausias architektas turi dalyvauti architektūrinių konkursų vertinimo komisijose. Dalyvavimas konkurso vertinimo komisijoje yra ypač svarbus, kadangi tada renkamasi pagrindinė projekto vystymo idėja, galima apsvarstyti skirtingus teritorijos plėtojimo scenarijus ir pasirinkti labiausiai miestiečių ir statytojo interesus atitinkantį sprendimą. Net jei ir vyriausias architektas dėl kokių nors priežasčių negali dalyvauti komisijos posėdyje, vietoje jo siunčiamas kitas savivaldybės architektas. Dalyvavimas konkurso komisijoje daugelio architektų vertinamas labiau kaip profesinė pareiga.
Kadangi gavus atlygį už dalyvavimą privačios įmonės organizuojamo vertinimo komisijoje gali susidaryti neobjektyvumo regimybė vėliau vertinant teikiamo parengto projekto sprendinius, savivaldybės atstovai už dalyvavimą privačių įmonių organizuojamų architektūrinių konkursų vertinimo komisijose atlyginimo neima. Nematau konflikto, jeigu viešos institucijos kviečia mane kaip urbanistikos ekspertą dalyvauti architektūrinių konkursų vertinimo komisijose kituose Lietuvos ar Europos miestuose ir už tai sumoka atitinkamą honorarą, kaip ir kitiems komisijos nariams. Per darbo savivaldybėje laiką teko kelis kartus dalyvauti tokiuose konkursuose. Turiu tokių kvietimų ir ateičiai. Kiek leidžia galimybės, stengiuosi dalyvauti tokių konkursų vertinimo komisijose, skatinu dalyvauti ir kitus, kadangi taip galim pasimokyti patys ir pasidalyti savo patirtimi su kitų miestų ir kitų šalių architektais. Gautų honorarų sumos neviršijo sandorių sumų, kurias reikia deklaruoti pildant viešų – privačių interesų deklaraciją.“
Galiausiai M. Pakalnio paprašėme pasakyti, kiek papildomų pajamų jis gauna per metus šalia pagrindinio darbo savivaldybėje. Tačiau tikslaus atsakymo negavome: „Informaciją apie pajamas teikiu jas deklaruodamas teisės aktų nustatyta tvarka.“
Vis dėlto Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje esančioje turto deklaracijų paieškoje M. Pakalnio turto deklaracijos rasti nepavyko. Ji nėra vieša. Todėl visuomenė neturi galimybės sužinoti, kokį turtą valdo M. Pakalnis.
O pasisakydamas dėl STT sukritikuotos savivaldybės sukurtos turinio viršenybės virš formos taisyklę M. Pakalnis teigė, kad kol savivaldybė neturės kitų svertų, ji bus ir toliau taikoma.
„Taigi, man atrodo, kad turėtume: 1) Susitvarkyti su reguliavimu – išaiškinant, kas yra tie „svečių namai“, „poilsio namai“ ir pan., ir ar galima juose nuolat gyventi. Darbas Aplinkos ministerijai; 2) Manau, kad reiktų uždrausti juos išparduoti dalimis arba tai bent jau smarkiai apriboti. Bet čia tegu pasisako teisininkai, ar tai mūsų ultraliberalioje šalyje įmanoma. Darbas Aplinkos ministerijai ir Teisingumo ministerijai; 3) Kol viso to nėra, toliau taikysim šitą turinio viršenybės virš formos taisyklę (beje, ją taiko ir VMĮ). Darbas mums“, - Delfi teigė M. Pakalnis.
Savivaldybė mato savo sugalvotų taisyklių naudą
Su klausimais kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę jos atstovai perdavė M. Pakalnio parengtus atsakymus.
Savivaldybės paklausėme, ar ji sutinka su STT kritika savivaldybės susigalvotų 10 taisyklių geresnei miesto architektūrai atžvilgiu. Ar ketinama į pastabas atsižvelgti?
„Vilniaus savivaldybės 10 architektūros ir urbanistikos taisyklių remiasi Lietuvos Respublikos Architektūros įstatyme nustatytais architektūros kokybės kriterijais, juos tikslina ir detalizuoja Vilniaus sąlygomis, tad jų negalima vadinti „susigalvotomis“. Pateiktas STT rekomendacijas vertiname kaip solidų tarnybos prisidėjimą prie situacijos išskaidrinimo ir suvokimo. Susipažinę su ataskaita matome, kad STT rekomenduoja 10 Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių ne panaikinti, o patvirtinti, taip pat jos galėtų būti tikslesnės bei detalesnės. Prie to nuolat dirbama, taisyklės tobulinamos ir tikslinamos. Taip pat pažymime, kad taisyklėms pritarta protokoliniu Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu 2021-ųjų birželį“, - teigė M. Pakalnis.
STT akcentavo „faktinio turinio viršenybės taisyklę“. „Tačiau taikant šią taisyklę yra galimybė nepaisyti teisės aktų reikalavimų ir statyti ne tai, kas projektuojama. Pavyzdžiui, taikant šią taisyklę, deklaruojami svečių namai projektuojami kaip gyvenamieji namai“, - rašoma STT ataskaitoje. Ten pat pažymima, kad ši savivaldybės susigalvota taisyklė prieštarauja Seimo priimtiems įstatymams. Savivaldybės klausėme, ar ji sutinka, kad ši savivaldybės sukurta taisyklė prieštarauja įstatymų nuostatoms?
Ir gavome štai tokį M. Pakalnio atsakymą: „Turinio viršenybės virš formos taisyklė“ neprieštarauja jokių teisės aktų reikalavimams ir nesudaro jokių galimybių jų nesilaikyti. Ji taikoma planuojant komercinius apgyvendinti skirtus pastatus – „svečių namus“, „jaunimo nakvynės namus“, „poilsio namus“, „loftus“, „kūrybines dirbtuves“, „apartamentus“ ir pan., kurie visiškai legaliai gali būti išparduoti atskirais turtiniais vienetais ir toliau naudojami kaip būstas. Ši taisyklė reikalauja, kad, esant tikimybei, jog tokie pastatai bus išparduoti atskirais turtiniais vienetais, būtų taikomi griežtesni, gyvenamiesiems pastatams analogiški reikalavimai – mažesni užstatymo rodikliai ir įrengiama visa gyvenimui būtina infrastruktūra, želdynai ir vaikų žaidimo aikštelės, kurios neprivalomos komerciniams pastatams. Taip užtikrinamos sąžiningos konkurencijos sąlygos ir viešasis interesas.“
Ten pat atkreipiamas dėmesys, kad savivaldybės leidimas faktiškai statyti daugiabučius dokumentuose juos pavadinant svečių namais NŽT nepakeitus paskirties ir naudojimo būdo sudaro prielaidas sukčiauti ir yra palankus tik vystytojams, o tuo pačiu taip apgaudinėjama visuomenė.
Tačiau savivaldybė su tuo nesutinka: „Savivaldybės taikoma turinio viršenybės virš formos taisyklė nesukuria jokios papildomos naudos statytojui. Priešingai, taisyklė reikalauja taikyti griežtesnius, gyvenamiesiems pastatams analogiškus reikalavimus – mažesnius užstatymo rodiklius ir didesnį įrengiamos gyvenimui būtinos infrastruktūros, želdynų ir vaikų žaidimo aikštelių kiekį. Taip užtikrinamas viešasis interesas ir tokio būsto pirkėjų bei jų kaimynų teisėtų interesų apsauga.“
Be to, savivaldybės paklausėme, ar ji sutinka, kad dabar savivaldybės taikoma praktika, jog išduodamas leidimas svečių namams, bet realiai statomi ir parduodami butai, naudingiausia yra vystytojams, kurie sutaupo lėšų ir laiko nekeičiant paskirties? O pralaimi tie vystytojai, kurie laikosi teisės aktų reikalavimų ir butus stato tik tos paskirties sklypuose, kuriuose tai legaliai leidžiama daryti?
Štai kokios pozicijos šiuo klausimu laikosi M. Pakalnis: „Savivaldybės taikoma turinio viršenybės virš formos taisyklė nesukuria jokios papildomos naudos statytojui. Priešingai, taisyklė reikalauja taikyti griežtesnius, gyvenamiesiems pastatams analogiškus reikalavimus – mažesnį užstatymo rodiklį ir didesnį įrengiamos gyvenimui būtinos infrastruktūros, želdynų, vaikų žaidimo aikštelių kiekį.
Taisyklės nebetaikymas nesąžiningiems statytojams leistų statyti būstą, kuriam truktų minėtos gyvenimui pritaikytos infrastruktūros, tada išties susidarytų ne tik nesąžininga konkurencija su statytojais, kurie visą šitą infrastruktūrą įrengia, bet ir būtų akivaizdžiai pažeistas viešasis interesas.“
STT nustatė, kad Vilniaus savivaldybėje susiklosto situacijos, kai vienas ir tas pats asmuo tikrina projektinius dokumentus statybos leidimui gauti, pritaria arba nepritaria techniniam projektui, teikia pastabas, tikrina pakartotinai teikiamus pakoreguotus dokumentus ir išduoda statybą leidžiantį dokumentą. Taip nėra taikomas darbuotojo kontrolės mechanizmas. Kodėl savivaldybėje galioja tokia praktika? Ir ar bus į tai atsižvelgta?
Štai kaip susiklosčiusią situaciją įvertino M. Pakalnis: tai būtų per didelė prabanga. „Projekto tikrinimas – nuoseklus darbas. Gilinantis į naują projektą, reikia daug laiko sąnaudų. Projektai dažnu atveju gauna daug pastabų, projektuotojai toliau teikia neišsamius projektus, dėl to tikrinti kolegos tikrintą projektą būtų „didelė prabanga“. Galvojant apie resursų sąnaudas ir nuoseklumą, projektus tikrina tas pats darbuotojas (taip pat visos tikrinančios institucijos, o skyriuje mažiausiai du žmonės). Pakartotinai tikrinant projektą, reikia vengti papildomų pastabų, tam tikrą auditą ir patikrą vykdo VTPSI. Už klaidas skiriamos asmeninės administracinės baudos. Dėl šių priežasčių, net jei pakartotiniai projektai tikrinami tų pačių darbuotojų, korupcijos rizika – minimali, kadangi už tai gresia asmeninė atsakomybė. Papildomai pastabos neturėtų būti teikiamos. Kontrolės mechanizmas bus taikomas, radus tinkamus būdus ir trūkstamus resursus“, - teigė M. Pakalnis.
STT konstatavo, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavime dalyvaujančių skyrių vadovams nėra pareigos vykdyti skyrių karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartis viešų ir privačių interesų kontrolės. Savivaldybės klausėme, kodėl taip yra?
„Vadovaujantis LR viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, interesų deklaravimo priežiūros pareiga tenka institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Atskirų institucijos struktūrinių padalinių vadovams tokios prievolės įstatymas nenustato. Privačių interesų deklaravimo kontrolės funkciją įgyvendina Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius.
Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vienas iš darbuotojų net nėra pateikęs privačių interesų deklaracijos. Kodėl susiklostė tokia situacija?
Savivaldybė kol kas aiškaus atsakymo į šį klausimą pateikti negalėjo: „Savivaldybės administracija per teisės aktais nustatytą terminą išsiaiškins, kokios aplinkybės lėmė, kad privačių interesų deklaracija nėra pateikta ar nėra viešai pateikiama.“
STT pažymėjo, kad statybos leidimus išduodančiuose savivaldybės skyriuose dirba valstybės tarnautojai, kurių sutuoktiniai yra praktikuojantys projektuotojai, statybos įmonių vadovai, projektavimo įmonių darbuotojai, patys savivaldybės valstybės tarnautojai yra Lietuvos architektų rūmų nariai, veikiančių architektūros įmonių akcininkai ir pan. STT tai laiko antikorupciniu požiūriu ydinga praktika. Praėjusiais metais apie tai buvo publikuotas Delfi tyrimas ir tai sukėlė Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus pasipiktinimą. Tada jis laikėsi nuomonės, kad statybos leidimus išduodantys skyrių darbuotojai arba jų artimieji gali suktis ir privačiame projektavimo ir statybos versle ir tai esą nėra nieko blogo. Taigi, savivaldybės paklausėme, ar šiandien po STT išvadų meras laikosi tokios pačios nuomonės?
Ir gavome štai tokį atsakymą: „Taip, meras laikosi tos pačios nuomonės, nes mato procesus iš arti ir žino, kur rizikos galimos, bet neturi praktinės grėsmės.“
Delfi tyrimą galite rasti čia.
Statybos inspekcija: savivaldybės taisyklės gali būti tik rekomendacinio pobūdžio
Tuo metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė perdavė poziciją, kad savivaldybės patvirtintos ir STT sukritikuotos taisyklės gali būti tik rekomendacinio pobūdžio.
„Pagal šios dienos duomenis, dešimt Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių nėra patvirtintos teisės aktu, taip pat šių taisyklių priėmimas nėra numatytas įstatymuose, todėl, Statybos inspekcijos nuomone, jos negali būti teisiniu pagrindu vykdant administracines procedūras ir priimant administracinį sprendimą. Manome, kad visi dokumentai, kurie nėra priimti atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, taip pat ir šios taisyklės, galėtų būti rekomendacinio pobūdžio.
Pažymėtina, kad taikant taisyklėse nustatytus architektūrinius ir urbanistinius reikalavimus konkrečiu atveju, turi būti atsižvelgiama į galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus“, - teigė R. Kėkštienė.
Anot jos, savivaldybė šiuo metu turi svertų, kaip kovoti su vystytojais, norinčiais statyti svečių namus ir planuojančius juos parduoti butais. Statybos inspekcijos vertinimu, savivaldybė kilus tokiems įtarimams gali tiesiog neišduoti statybos leidimo.
Taip pat, anot Statybos inspekcija, savivaldybei suteikta pareiga tikrinti, ar jau pastatyti statiniai naudojami pagal paskirtį: „Statybos inspekcijos nuomone, jei pateiktas projektas SLD gauti prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba statinio projekto sprendiniai neatitinka statinio projekte nurodytos statybos rūšies, statinio paskirties ir/ ar kategorijos, tai savivaldybės administracija turėtų nepritarti statinio projektui, nurodant konkrečius privalomų reikalavimų pažeidimus, ir neišduoti SLD.
Taip pat savivaldybėms įstatymu priskirta atlikti pastatytų statinių naudojimo priežiūrą, todėl po statybos užbaigimo jos atsakingos, kad statiniai būtų naudojami pagal paskirtį, taiko atsakomybę dėl neteisėto statinio naudojimo.“
Siūlo stiprinti kontrolę
Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Ruslanas Golubovas neigiamai įvertino tokią savivaldybės taikomą praktiką.
„NŽT vienareikšmiškai neigiamai vertina taikomą praktiką, kai yra sukuriamos taisyklės, leidžiančios nesilaikyti kitų taisyklių, t. y. teisės aktų reikalavimų.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 322 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“, statytojams atsirado daugiau galimybių vykdyti statybas valstybinėje nuomojamoje žemėje.
Galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius nuomininko prašymu gali būti įrašoma sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, prireikus, pakeičiant išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Tokie prašymai galės būti tenkinami, jeigu atitiks vieną iš pagrindinių sąlygų - statyba ir (ar) rekonstravimas šiame žemės sklype galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje turi būti nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs į valstybės ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetus Žemės įstatymo 91 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius.
Manome, kad siekiant užkirsti kelią galimiems statytojų piktnaudžiavimams, privaloma stiprinti statinių naudojimo kontrolę, t.y. užtikrinti, kad statiniai būtų naudojami tik pagal jiems nustatytą naudojimo paskirtį“, - teigė R. Golubovas.
Aplinkos ministerija ketina ieškoti sprendimų
Klausimų turėjome ir Aplinkos ministerijai. Jos paklausėme, kaip ministerija vertina tai, kad savivaldybė pati susigalvojo taisyklę, kuria remiantis leidžia statyti svečių namus, kurie realybėje virsta daugiabučiais? Ministerijos paklausėme, ar ji sutinka, kad ši savivaldybės sukurta taisyklė prieštarauja įstatymų nuostatoms?
Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų nuostatas ir į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtų 10 taisyklių kokybiškesnei Vilniaus urbanistikai ir architektūrai geresnei miesto architektūrai priėmimas nėra numatytas įstatymuose, Aplinkos ministerijos nuomone, jos negali būti teisiniu pagrindu vykdant administracines procedūras ir priimant administracinį sprendimą.
Aplinkos ministerijos nuomone, visi dokumentai, kurie nėra priimti atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, yra rekomendacinio pobūdžio kaip ir šios Vilnius taisyklės.
Architektūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyti architektūros kokybės kriterijai, kuriais pagal įstatymą privaloma vadovautis. Tačiau jų taikymas nėra reglamentuotas, todėl kartais praktikoje pasitaiko atvejų, kad šie kriterijai skirtingai aiškinami ekspertų, architektų ar vystytojų ir jų turinys skirtingai suprantamas. Atsižvelgus į tai, Aplinkos ministerija planuoja inicijuoti Architektūros įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų peržiūrimi, papildomi ar tikslinami architektūros kokybės kriterijai, ir įstatyme nustatomas reikalavimas dėl kriterijų taikymo ir vertinimo metodikos parengimo.
Aplinkos ministerijos nuomone, visi subjektai, dalyvaujantys pastatų projektavime ir jų statyboje, privalo paisyti įstatymuose nustatytų reikalavimų“, - teigė L. Pilkienė.
NŽT neatlikus sklypo naudojimo pakeitimo savivaldybė vis tiek dažnai leidžia statyti daugiabučius, tik faktiškai juos pavadinant svečių namais. Aplinkos ministerijos vertinimu, šiuo atveju nėra spragų įstatyme. Tiesiog jei savivaldybė žiūrėtų principingai, turėtų neišduoti statybos leidimų, kol nepakeista žemės sklypo paskirtis.
„Vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, statiniai statomi pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo būdą. Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintame Žemės naudojimo būdų turinio apraše nustatyta, kokie statiniai gali būti statomi atitinkamo naudojimo būdo žemės sklype, todėl, mūsų nuomone, teisės aktuose nėra spragų, leidžiančių statyti statinius, kurių naudojimo paskirtis neatitinka konkrečiam žemės sklypui nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo.
Teisės aktai leidžia savivaldybėms reaguoti į besikeičiančius visuomenės poreikius ir pakeisti konkretaus žemės sklypo reikiamus kadastro duomenis. Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinta galimybė teritorijose, kuriose neparengti detalieji planai, keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo būdą savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal bendrojo plano sprendinius bei koreguoti teritorijų planavimo dokumentus keičiant nustatytus pavienius sprendinius.
Savivaldybės, planuodamos savo teritorijas, bendruosiuose planuose nurodo, kokia veikla galima atskirose šių teritorijų dalyse, todėl išduodant statybą leidžiančius dokumentus privalo laikytis šiuose planuose nustatytų reikalavimų“, - teigė L. Pilkienė.
STT Aplinkos ministerijai siūlo inicijuoti teisės aktų pakeitimus, nustatant aiškius paskirties reikalavimus pastatams, t.y. numatyti, kokios sudėties turi būti viešbutis, svečių namai, nakvynės namai ir t.t. Ar ministerija planuoti įgyvendinti šį pasiūlymą?
L. Pilkienė perdavė tokį ministerijos atsakymą: „STT ataskaita gauta visiškai neseniai. Aplinkos ministerija spręs pateiktus klausimus ir ieškos priimtinų sprendimų. Pažymime, kad kriterijai butui ar kitos paskirties patalpoms ir šiai dienai yra nustatyti statybos techniniuose reglamentuose.“
Galiausiai ministerijos paklausėme: „Kodėl dėl svečių namų Lietuvoje iki šiol palikta pilkoji zona, kai problema aiškiai identifikuota, tai kelia visuomenės pasipiktinimą, bet ji nesprendžiama? Taip yra dėl aktyviai veikiančių verslo interesus ginančių lobistų? Trūksta politinės valios? Ar tiesiog neturima idėjų, kaip spręsti šitą problemą?“
L. Pilkienės atsakymas buvo toks: „Teisės aktais kontroliuojamas visas statybos procesas, tačiau jo įgyvendinime gali atsirasti spragų. Ieškome sprendimų šių problemų eliminavimui.“
NŽT nesutiko pakeisti sklypo paskirties
STT savo ataskaitoje paminėjo 2 konkrečius atvejus. Vienas jų – T. Ševčenkos g. 25.
Delfi su klausimais kreipėsi į vystytoją „Rewo“ ir uždavė kelis klausimus. STT kilo klausimų, ar šiuo atveju svečių namai nevirs daugiabučiu.
Taigi, įmonės paklausėme, kas realiai statoma – viešbutis ar daugiabutis? „Rewo“ vadovas Edvinas Malevskis pateikė tokį atsakymą: „Žemės sklype, adresas T. Ševčenkos g. 25, Vilnius, plėtojamas projektas „Skvero namai“, jo paskirtis yra „Svečių namai“.“
Taip pat klausėme, kas šiame pastate bus dar be butų? Ar iš viso bus realiai įrengtų ir naudojamų komercinių patalpų?
„Projekte „Skvero namai“ iš viso numatyta įrengti 131 patalpa iš jų: 76 vnt. viešbučių paskirties patalpos (apartamentai) ir 55 gyvenamosios paskirties patalpos (butai). Reaguodami į spaudoje skleidžiamą informaciją, informuojame, kad nuo projekto pradžios, skelbdami informaciją apie projektą jo tinklalapyje ar bendraudami su klientais pateikiame išsamią informaciją apie parduodamas patalpas ir jų paskirtis (apartamentai - ne gyvenamosios paskirties patalpos ir butai - gyvenamosios paskirties patalpos).
Taip pat norime pabrėžti, kad projektas „Skvero namai“ suprojektuotas taikant visus gyvenamosios statybos reikalavimus: užstatymo intensyvumas (normos numatė 2,5 proc., projekte numatyta 1,41 proc.), parkavimo vietų skaičius (normos numatė 70 vnt., projekte numatyta 99 vnt.), želdynų procentas (normos numatė 10 proc. sklypo ploto, projekte numatyta 50 proc. sklypo ploto), vaikų žaidimo aikštelės zonos (normos numatė 55 m2, projekte numatyta 154 m2). Visa tai buvo papildomi ir neprivalomi įsipareigojimai projekte, kuriuos prisiėmėme įgyvendinti, siekiant prisidėti prie tvarios Naujamiesčio ir kartu viso Vilniaus miesto plėtros“, - teigė įmonės vadovas.
Galiausiai paklausėme, kodėl pirmiausia nebuvo pakeista sklypo paskirtis ir naudojimo būdas, kad realiai būtų galima statyti daugiabutį. Ar buvo prašyta pakeisti sklypo paskirtį?
„Dar 2019 metais inicijavome žemės sklypo paskirties pobūdžio keitimą iš „komercinės“ į „gyvenamąją“, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba, nemotyvuotai tokį siūlymą atmetė, neatsižvelgiant į tai, kad jau ir tuomet miesto bendrasis planas šioje teritorijoje numatė gyvenamąją paskirtį“, - teigė E. Malevskis.
Klausimų pateikėme ir kitam STT ataskaitoje minimam projektui Kalvarijų g. 137. Tačiau atsakymų į pateiktus klausimus negavome.
