Pastarieji du politikai rinkimuose dalyvavo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ kandidatų sąraše, kuris iškovojo 11 mandatų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas teigia, kad, jo nuomone, svarbiausia yra tai, jog informacija apie politikų ryšius ir buvusią tarnybą būtų pasiekiama viešai, o jau rinkėjai patys turi nuspręsti, ar pasitiki, pavyzdžiui, buvusiu KGB inžinieriumi arba už kultūrinių ryšių su Rusija plėtojimą ne kartą apdovanota kandidate.
„Iš esmės situacija tokia: jeigu tai yra nenuslėpta, jeigu pagal mūsų visus įstatymus tiems žmonėms leidžiama kandidatuoti, dalyvauti rinkimuose, rinkėjai turi visas galimybes sužinoti apie tuos kandidatus, gauti informaciją, tai iš esmės viskas tuo ir pasakyta. Matyt, tai yra kur kas geriau nei bandymai kaip nors nuslėpti arba po rinkimų atskleisti nutylėtas biografijos detales“, - teigė politologas.
V.Balakinas: KGB tarnavo profesionalai, be to, buvau inžinierius
Pasiteiravus, ar nemano, kad tokia tarnyba gali kelti abejonių jo, kaip politiko, lojalumu Lietuvai, V. Balakinas atsakė manąs, kad jeigu tokie žmonės, kaip jis, gyvena Lietuvoje, o įstatymai jiems leidžia būti savivaldybių tarybų nariais, tai problemos nėra.
„Aš esu Lietuvos pilietis ir naudojuosi visomis Lietuvos piliečio teisėmis“, - DELFI teigė būsimas savivaldybės tarybos narys.
Politikas taip pat sako, jog kolegos dėl praeities jam nepriekaištauja . „Jeigu jūs galite surasti kokius mano nusikaltimus ar dar kažką, tai prašau, ieškokite, bet aš čia gimiau, čia dirbau ir čia mano gimtinė. Man rodos, jūsų priekaištai arba klausimai nelabai tinkami“, - teigė A. Balakinas.
„Čia gi ideologijos klausimas. Jūs gi jauna moteris, jūs negyvenote prie tos valdžios ir jums dvidešimt metų buvo kalama, kad čia dirbo tiktai nusikaltėliai. O ten dirbo geri ir kvalifikuoti žmonės, jeigu plačiau sakyti, tai mažai kas iš tų žmonų, kurie ten dirbo, užsiiminėjo ideologiniais klausimais. Tai buvo žmonės, kurie (kovojo – DELFI) prieš banditizmą, prieš nusikaltėlius kovojo, tai buvo profesionalai. Jeigu šitie žmonės iš karto būtų patekę į valdžią, aš galvoju, kad nebūtų atsitikę tokių dalykų, kurie buvo visus šiuos dvidešimt metų“, - pridūrė Rusų aljanso atstovas.
A. Balakinas taip pat pridūrė, kad Valstybės saugumo komitete nedirbo operatyvinio darbo, jis buvo inžinierius, tad jo darbas buvo susijęs su technika.
O.Gorškova: rusų kultūros puoselėjimas nėra grėsmė Lietuvai
Savivaldybės tarybos nare politikė ir anksčiau, tai yra 2004-2007 m., o 2008-aisiais nesėkmingai kandidatavo į Seimą kartu su Algirdo Paleckio vadovaujama „Fronto“ partija, 2009-aisiais drauge su Lietuvos lenkų rinkimų akcija siekė Europos Parlamento nario mandato. Politikė anksčiau yra buvusi Lietuvos rusų sąjungos narė, tačiau šiuo metu atstovauja Rusų aljansui.
O. Gorškova DELFI patvirtino buvusi apdovanota bent keturiais apdovanojimais už rusų kultūros sklaidą, tėvynainių konsolidavimą ir panašiai. Pavyzdžiui, ši politikė yra gavusi Jekaterinos Didžiosios 3-iojo laipsnio ordiną už nuopelnus ir asmeninį indėlį į pasaulio rusų konsolidaciją ir tėvynainių ryšių stiprinimą. „Čia apdovanojo ne Rusijos vyriausybė, bet Maskvos miesto vyriausybė“, - sakė politikė.
Ji taip pat patvirtino esanti apdovanota Maskvos 850 metų įkūrimo atminimo medaliu, Rusijos ambasados Lietuvoje atminimo medaliu už darbą organizuojant 65-ųjų Antrojo pasaulinio karo metinių paminėjimo renginius, o praėjusiais metais gruodį moteris prezidento įsakymu buvo apdovanota Aleksandro Puškino medaliu už didelį indėlį į rusakalbių bendruomenės ir Rusijos Federacijos kultūrinių ryšių vystymą, rusų kalbos ir kultūros išsaugojimą.
„Ten du žmonės yra, ne tik aš. Ir anksčiau buvo apdovanotas kažkas iš mūsiškių, tai čia aš nei pirma, nei vienintelė. Bet aš dar nebuvau ir negavau, de facto dar apdovanota nebuvau, tik de jure girdėjau“, - teigė O. Gorškova.
Politikė aiškina, kad pastaruoju metu ji yra kasmet atsakinga už Rusų kultūros dienos organizavimą Vingio parke.
Anksčiau O. Gorškova yra kalbėjusi, kad Lietuvoje yra jaučiamas bendruomenės nepasitikėjimas rusų tautinės mažumos lojalumu valstybei.
„Mus visuomet įtaria tuo, kad mes nesami visiškai lojalūs Lietuvos valstybei. Tačiau aš visuomet sakau, kad šiuo požiūriu mes esame unikalūs žmonės, nes ir rusų, ir lietuvių kalbose yra tokios sąvokos, kaip gimtinė ir tėvynė. Šių dviejų sąvokų negalima painioti. Mūsų gimtinė – Lietuva, nes čia gimėme, tačiau mes saugome savo tradicijas“, - yra teigusi politikė.
Paklausta, ar ir šiuo metu mano panašiai, O. Gorškova svarstė, kad jeigu ji ir jos kolegos dalyvaus politinių sprendimų formavime Vilniaus miesto savivaldybėje, tai situacija keisis į gerąją pusę.
Ji taip pat pasakojo netikinti, kad iš tiesų egzistuoja žmonių, manančių, esą rusų tautinės mažumos bendravimas ir bendradarbiavimas su Rusijos ambasada arba Rusijos institucijomis gali būti laikomas grėsme valstybei.
„Aš manau, kad ne, man atrodo, kad tai priešrinkiminė kampanija ir panašiai. Aš netikiu, kad žmogus iš tikrųjų gali taip gali galvoti, nes taip nėra“, - reziumavo O. Gorškova.