Prieš 25 metus kartu su instituto įkūrimu Lietuvoje buvo pradėta ir nauja, moderni bei lig šiol tarp socialinių mokslų populiariausia politikos mokslų disciplina. Su jos įkūrimu baigėsi partinių sovietinių mokymų tradicija ir sukurta visiškai nauja, paremta akademine laisve ir atsakomybe mokslų ir studijų sritis. Per visą šį laikotarpį VU TSPMI lyderiauja ugdant kritiškai mąstantį, laisvą, plataus akiračio, smalsų, vertybiškai orientuotą, visuomeniškai aktyvų jaunimą ir buria mokslininkus, tiriančius Lietuvos bei pasaulio politinius reiškinius.

„Autentiška akademinių ieškojimų ir noro atsakingai veikti dvasia buvo ir, tikiu, visada bus vienas iš svarbiausių instituto bendruomenės bruožų“ – mano VU TSPMI direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas. Anot instituto vadovo, lyginant su Vilniaus universiteto istorija, TSPMI veiklos istorija yra labai trumpa. Kita vertus, ji siekia beveik tiek pat, kiek Lietuvos valstybingumas po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. ir net daugiau nei dabartinės Lietuvos Konstitucijos gyvavimo laikotarpis. Pasak profesoriaus, visus dvidešimt penkerius metus institutas nuosekliai įgyvendina savo misiją, nuolat atsinaujindamas ir rengdamas vis naujas Lietuvą ir pasaulį kuriančias elito kartas.

Per visą šį laiką institutas augo ir keitėsi kartu su atgimusia Lietuva: sėkmingai įveikęs kūrimosi iššūkius, formavo savo tapatybę, tapo matomas visuomenėje, iš ribotų patalpų Baltupiuose persikėlė į Vokiečių gatvę, nuolat tobulino mokslo ir studijų kokybę.

„1993 m. jau paskelbėme priėmimą į pirmąją politikos mokslų programą. Liepos pradžioje prasidėjus priėmimui sėdėjome su mano pavaduotoju, dabar VU TSPMI profesoriumi Gediminu Vitkumi ir laukėme: ateis žmonės ar neateis? Per pirmąsias porą dienų – septyni prašymai į dvidešimt vietų. Nelinksma. Ir staiga – antplūdis. Konkursas – beveik vienuolika žmonių į vieną vietą! Tai buvo sėkmė. Tada bene pirmą kartą patikėjome, kad darome išties kažką reikalinga“, – prisimena jo kūrėjas, pirmasis direktorius, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas prof. Egidijus Kūris.

Nuo pat pradžių keldamas sau aukštus reikalavimus, VU TSPMI išlieka kokybiškų studijų ir ekspertinio centro ženklu. Institutas yra vienas iš aktyviausių akademinio ir visuomeninio gyvenimo šalyje dalyvių, išleidęs kelis tūkstančius alumnų, iniciatyviai dalyvaujančių šalies ir pasaulio reikaluose. Anot Lietuvos politologų asociacijos prezidento, instituto docento Liutauro Gudžinsko, politikos mokslai artikuliuoja, kas yra valstybė bei demokratija ir kaip šių tikslų siekti.

„Šia prasme politikos mokslai yra valstybės dalis, o politikos mokslininkai, siekdami suprasti ir pritaikyti Vakarų teorinius modelius ar plėtodami savuosius, užsiima valstybės kūrimu. Pasakyčiau taip – tiek, kiek politikos mokslas Lietuvoje išsivystęs, tiek mes, politikos mokslininkai, ir esame prisidėję prie valstybės vystymosi“, – apibendrina L. Gudžinskas.

Instituto bendruomenę sudaro apie 60 tyrėjų, 600 bestudijuojančių ir daugiau nei 3000 studijas baigusių alumnų, kurie yra plačiai pasklidę Lietuvoje ir pasaulyje bei prisideda prie pokyčių viešajame, privačiame sektoriuose ir tarptautinėse organizacijose. Be VU TSPMI alumnų šiandien sunkiai įsivaizduojama Lietuvos diplomatija, valstybės valdymas, akademinis bei viešasis gyvenimas.

Su gimtadieniu VU TSPMI sveikina ir apie instituto vaidmenį visuomenėje kalba ilgamečiai jo partneriai, politikai, žymūs visuomenės veikėjai – alumnai.

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus sveikinimas


Su gimtadieniu savo Alma Mater sveikina TV laidų autorius, prodiuseris, režisierius Juozas Liesis

Žurnalistės, instituto alumnės Indrės Makaraitytės sveikinimas

Susisiekimo ministro, vienos pirmųjų instituto absolventų laidos alumno Roko Masiulio sveikinimo žodis

Visą savaitę – vasario 6 – 10 dienomis – institutas kviečia švęsti gimtadienį ir dalyvauti atviruose visuomenei renginiuose – susitikimuose su žinomais žmonėmis bei diskusijose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)