"Aš pritariu visoms idėjoms, kurios atrodo patrauklios ir net pritarčiau, jeigu jūs pareikštumėte norą skristi į mėnulį ir būtų jums nors mažiausia galimybė", - atsakė Vilniaus meras konservatorius Vilius Navickas, paklaustas, kokie buvo jo motyvai pritarti šiam pasiūlymui.
Jis sakė negalįs komentuoti Guggenheimo projekto santykio su Finansų ministerijos šalies biudžete numatytomis lėšomis - 600 tūkst. litų, kurios įvardijamos: "Vilniaus miesto konkurencingumui didinti", o pasak vicemero liberalcentristo Gintauto Babravičiaus, jos yra skirtos Guggenheimo projekto parengiamųjų darbų finansavimui.
"Kol kas nežinau, nes biudžetas bus svarstomas tik po dviejų savaičių, man atrodo. Tai projektas (biudžeto - BNS) yra projektas, mes irgi turėjome daug projektų, kurie nebuvo realizuoti. Mes esame atvirai pasakę, mes neinvestuosime. Savivaldybė aiškiai išsakė savo poziciją, nes yra pakankamai sudėtinga situacija - mes turim skolintis, pardavinėti", - sakė V.Navickas, kurio 8 iš 9 partiečių pritarė šio projekto svarstymui.
Šiuo sprendimu buvo pradėta projekto svarstymo savivaldybėje, jos komitetuose procedūra, taryba dar kartą spręs šį klausimą priėmimo stadijoje.
Projektui nepritaręs Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Arūnas Štaras BNS sakė, kad perskaitęs parengtą galimybių studiją joje rado daugybę kliūčių, kurios tokio projekto neleidžia įgyvendinti.
"Pati pagrindinė - yra visiškas neapibrėžtumas. Yra rašoma, kad finansavimas projektui turės būti užtikrintas Vyriausybės, savivaldybės ir privačių investuotojų lėšomis. Kai nėra tiksliai įvardinta, kas kiek tiksliai galėtų prisidėti, tai savivaldybei imantis iniciatyvos ir paskiriant savo koordinacines grupes galiausiai paaiškės, kad savivaldybė jį vykdo ir taip toliau. Tai yra prisiėmimas atsakomybės ten, kur savivaldybė aiškiai nepajėgs ištempti to projekto", - sakė A.Štaras.
Jis pažymėjo, kad savivaldybės valdančiosios koalicijos sutartyje yra susitarta pritarti tokiam projektui, jei savivaldybės indėlis į jį siektų 15 mln. dolerių, tačiau galimybių studijoje šiuo atžvilgiu aiškaus apibrėžtumo nėra.
"Kai pasižiūri, kad pagal galimybių studiją vien statybos darbai kainuos 120 mln. dolerių, tai klausimas iš kur visos kitos lėšos. Studijoje yra parašyta, kad jau tais geraisiais 2020 metais, kai muziejus dirbs kaip fabrikas, kiekvienais metais trūks 5 mln. dolerių (apie 12 mln. litų). Tai klausimas, kas 12 mln. litų kiekvienais metais dengs? Savivaldybė, kažkokie rėmėjai ar Vyriausybė dengs?", - svarstė A.Štaras.
"Kai studijoje apie tai nieko nekalbama, o pasakoma, kad visą atsakomybę turės prisiimti Vyriausybė, savivaldybė ar galbūt privatūs rėmėjai, aš neabejoju, kuo viskas baigsis. Pradėsi projektą, tai turėsi už jį atsakyti arba su didele gėda sustabdyti. Vienoje vietoje parašyta, kad muziejuje dirbs 127 žmonės, kitoje - 200. Yra įvairūs skaičiai pateikti, kuriuos dabar vertinti kaip tikruosius?", - klausė Liberalų sąjūdžio atstovas.
Pasak jo, Guggenheimui yra ir formali kliūtis dabartiniame miesto Bendrajame plane, nes sklype, kuriame architektė suprojektavo pastatą, yra numatytas Kernavės tiltas.
Kai kurie tarybos nariai ginčijo balsavimo rezultatą teigdami, jog balsuojant nebuvo kvorumo, tačiau Vilniaus meras V.Navickas pasiūlė jiems kreiptis į teismą.
A.Štaras sakė, kad jo atstovaujamos frakcijos netenkina kaip vyko balsavimas ir neatmetė galimybės dėl to kreiptis į teismą.
"Opozicija darė savo darbą, pozicija nebuvo susitelkusi ir aiškiai trūko tų balsų. Balsavimo komisija nesugebėjo suskaičiuoti, kiek yra salėje dalyvaujančių narių. Mes paprašėme perbalsuoti, o pirmininkavęs meras sureagavo, kad viskas buvo gerai. Jei koalicijoje sutarsime vykdyti tą projektą kaip mes siūlėme, tai gal ir neieškosime teisybės, bet jei bus pasakyta, kad traukinys nuvažiavo ir mums jūsų nebereikia, gali tekti ir į teismą kreiptis", - dėstė A.Štaras.
Numatoma, kad muziejaus statybos gali kainuoti apie 260 mln. litų.
Projekte, kuriam trečiadienį pritarė savivaldybės taryba, siūloma pritarti anksčiau atliktai galimybių studijai, įpareigoti darbo grupę koordinuoti ir kontroliuoti projekto įgyvendinimą. Siūloma, kad Jono Meko vizualiųjų menų centras būtų įpareigotas vykdyti projekto užsakovo funkcijas ir vykdyti procedūras, pritraukiant Europos Sąjungos fondų, valstybės ir privačių asmenų lėšas.
Pagal projektą, taip pat ketinama pasirašyti sutartį su savivaldybei priklausančia bendrove "Vilniaus kapitalinė statyba" dėl projekto valdymo. Už projekto valdymą jai ketinama numatyti 3 proc. atliktų statybos ir projektavimo darbų kainos normatyvą, lėšas skiriant tik galutinai patvirtinus projekto finansavimą. Vilniaus meras Vilius Navickas antradienį teigė, kad ši įmonė turėtų rasti investuotojų.
Šios prieš dvejus metus gimusios idėjos iniciatorius - buvęs parlamentaras ir buvęs Vilniaus meras liberalcentristas Artūras Zuokas.
5 mln. litų kainuojančią galimybių studiją atliko Solomono R.Guggenheimo fondas.
Už ją sostinės savivaldybė šiemet jau sumokėjo fondui per 200 tūkst. litų. Tuomet G.Babravičius tikino, kad daugiau mokesčių mokėtojų pinigų į šį šimtus milijonų litų pareikalausiantį projektą kol kas nėra investuota, tačiau anksčiau esą buvo privataus kapitalo investicijų.
Anksčiau skelbta, kad irakiečių kilmės architektės iš Londono Zahos Hadid suprojektuotas "Hermitage/Guggenheim Vilnius" muziejus prie Baltojo tilto turėtų iškilti iki 2013 metų. Tuomet teigta, kad muziejaus statybos kainuos apie 260 mln. litų ir atsipirks per 8-9 metus.