Baiminasi blogiausio scenarijaus
„Delfi“ kalbinti arboristai sutiko, kad medžio šaknims rengiant rekomendacijas buvo planuojama palikti daugiau vietos, tačiau galiausiai viskas susiklostė taip, kad perimetras buvo sumažintas.
Arboristas Algis Davenis turi ir daugiau pastabų sklypo savininkams ir sako, kad medžiui tokiomis sąlygomis nelengva.
Ši didžiulė liepa auga Žvėryne esančiame Lenktosios g. 34 sklype.
Į „Delfi“ kreipėsi netoliese gyvenantis Žvėryno gyventojas, kuris buvo labai susirūpinęs medžio būkle.
„Nuo pavasario stebiu liepos būklę. Ir ji, mano vertinimu, tikrai nėra gera. Labai anksti nurudo ir pradėjo kristi medžio lapai. Projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta šaknyno 9 m spinduliu nejudinti, tačiau medžiui palikta gerokai mažiau vietos. Esam matę, kaip vasarą statybų technika važinėjo per medžio šaknis. Mano supratimu, tai medžiui labai kenkia. Taip pat matėme ir nudraskytas medžių šaknis. Taigi, labai bijau, kad neįvyktų blogiausias scenarijus ir kad medis nenudžiūtų.
Man kyla klausimas, ar nėra taip, kad medžio saugojimas tik imituojamas? Jei jis, tarkime, nudžiūtų vėliau, vystytojas galėtų bandyti išvengti žalos atlyginimo, ką jam reikėtų atlyginti, jei medis būtų nupjaunamas dar prieš statybas. Manau, mes visi suprantame, koks apskritai Vilniuje yra vystytojų požiūris į sklype augančius medžius. O šiaip labai nesinorėtų, kad šią liepą ištiktų garsiojo Ceikinių ąžuolo likimas“, – teigė vyras, prašęs neviešinti jo tapatybės.
Be to, jam klausimų kilo ir dėl to, kaip buvo atrinktas projektuotojas.
„Kiek man žinoma, šiuo atveju Lietuvos architektų rūmai suderino šio architektūrinio konkurso sąlygas. Konkursą laimėjo tuometinio Architektų rūmų vadovo įmonė. Esu susipažinęs su vertinimo komisijos nariais ir, mano vertinimu, kai kurie jų ganėtinai artimi konkursą laimėjusios architektūros įmonės vadovui. Ir čia buvo uždaras konkursas. O juk viešai akcentuojama, kad visam miestui svarbiam objektui geriausia architektūrinę idėją parinkti rengiant atvirą konkursą, kuriame galėtų dalyvauti visi norintys“, – aiškino Žvėryno gyventojas.
Vis dėlto architektai ir vystytojas atkerta, kad šiuo atveju architektūrinis konkursas iš viso nebuvo būtinas.
Rekomendavo šaknyno 9 m spinduliu nejudinti
Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad šiame sklype statomas prekybos paskirties pastatas su administracinėmis patalpomis.
Statytojas yra UAB „KL 34“, o projektuotojas – UAB „Aketuri architektai“.
Šiame dokumente nurodoma, kad pastate planuojama prekybos patalpos pirmame aukšte, internetinės prekybos patalpos antrame aukšte, administracinės patalpos trečiame aukšte ir automobilių saugykla -1 aukšte.
Registrų centro duomenimis, UAB „KL 34“ vadovas yra Norbertas Faktorovičius. Netiesioginiai savininkai – N. Faktorovičius ir Kęstutis Faktorovičius.
Tuo metu UAB „Aketuri architektai“ vadovas ir akcininkas yra Lukas Rekevičius. Jis taip pat buvo ir Lietuvos architektų rūmų pirmininku. 2023 m. kovo 31 d. buvo išrinktas naujasis vadovas Algimantas Pliučas, pakeitęs L. Rekevičių.
Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad Lenktosios g. 34 sklype iš viso augo dvi didžialapės liepos, drebulė, karpotasis beržas, paprastasis klevas, uosialapis klevas, tuja ir alyva. Visi medžiai buvo pašalinti, išskyrus vieną liepą.
Medžių įvertinimą atlikęs draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ pirmininkas, dendrologas Antanas Stackevičius buvo parašęs rekomendaciją „saugomos didžialapės liepos šaknyno 9 m spinduliu nejudinti. Kelti ar žeminti grunto lygį iki 5 cm“. Taip pat jis rekomendavo statybos metu techninėmis priemonėmis saugoti šaknyną ir medžio kamieną.
Jo skaičiavimu, medžio diametras 1,3 m. aukštyje yra 75 cm. Diametras prie šaknies kaklelio – 80 cm. Jis yra paskaičiavęs ir medžio aukštį – 18 m.
Sklype liko tik vienas medis
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas detalizavo, kokie tiksliai sklype medžiai augo: „Rengiant projektą, sklype buvo inventorizuoti 8 želdiniai: 75 cm kamieno diametro didžialapė liepa, 36 cm diametro didžialapė liepa, 53 cm diametro karpotasis beržas, dvikamienė drebulė, 16 cm diametro paprastasis klevas, uosialapis klevas (invazinė rūšis), vakarinė tuja ir paprastoji alyva. Pagal projektą, buvo numatyta išsaugoti tik 75 cm diametro didžialapę liepą“, – teigė G. Grubinskas.
Kadangi vietos gyventojai sunerimę dėl medžio, savivaldybės paklausėme, kaip ji vertina šio medžio būklę. Ar, savivaldybės vertinimu, medžio šaknims palikta pakankamai vietos?
G. Grubinskas pateikė tokį atsakymą: „Medžio būklės stebėjimą turėtų atlikti vystytojo paskirtas statybos techninis prižiūrėtojas. Savivaldybės specialistų nuomone, dabartinę medžio būklę galėjo lemti sausringa ir karšta vasara, dėl kurios pastebimas sutrumpėjęs liepų vegetacijos laikotarpis, jos labai džiuvo, krito lapai.“
Anot savivaldybės, šiuo atveju 2022 m. balandžio–liepos mėn. UAB „Kenova“ užsakymu vyko komercinės paskirties pastato Lenktoji g. 34 kviestinis architektūrinis konkursas.
G. Grubinskas įvardijo ir konkurso komisijos narius: „Tuometinis Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis (komisijos pirmininkas), architektė Gilma Teodora Gylytė, teisininkė Aušra Mudėnaitė, architektė Diana Sabaliauskienė, UAB „Kenova NT“ atstovas N. Faktorovičius.“
Savivaldybės paklausėme, kodėl nebuvo nuspręsta pasirinkti atviro konkurso, kur savo idėjomis galėtų varžytis visi norintys.
„Tokį architektūrinio konkurso tipą pasirinko jo užsakovas ir organizatorius – UAB „Kenova“. Kaip numato Architektūros įstatymas, konkursų rengimo tvarką nustato Lietuvos architektų rūmai, kurie šio architektūrinio konkurso sąlygas suderino 2022-04-15 raštu“, – teigė G. Grubinskas.
Jis patvirtino, kad galiausiai projektuotoju tapo UAB „Aketuri architektai“.
Savivaldybės atstovo teigimu, be UAB „Aketuri architektai“ konkurse taip pat dalyvavo UAB „Arches“, UAB „Plazma“ ir UAB „Kančo studija“.
Savivaldybės paklausėme, ar jos vertinimu, geriausiai architektūrinei idėjai atrinkti nėra geriau atviras konkursas? Tačiau, kaip nurodė G. Grubinskas, šiuo atveju architektūrinis konkursas iš viso nebuvo privalomas.
„Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 9 d. sprendimu, centrinėje miesto dalyje architektūrinių idėjų konkursai yra privalomi komerciniams objektams, viršijantiems 5000 kv. m antžeminio ploto. Šiuo atveju sklypas patenka į centrinę miesto dalį, tačiau jo numatytas antžeminis plotas – 2319 kv. m. Nors architektūrinis konkursas nebuvo privalomas, statytojas jį organizavo savo iniciatyva. Savivaldybės vertinimu, tai yra sveikintina praktika“, – teigė G. Grubinskas.
Jei būtų nustatyta, kad medis dėl statybų nyksta, ar savivaldybė tokiu atveju galėtų paskaičiuoti žalą statytojui?
„Ieškinius teismams dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika padarytos žalos aplinkai atlyginimo, kaip numato Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta žalos apskaičiavimo metodika, gali teikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai“, – nurodė G. Grubinskas.
O jei, tarkime, šis medis nudžiūtų pabaigus statybas, ar savivaldybė galėtų sklypo savininkui pareikšti pretenziją, kad jis kompensuotų medžio praradimą?
„Užfiksavus nudžiuvimą, savivaldybė galėtų kreiptis į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, kurie spręstų dėl tolesnių veiksmų ir galimo ieškinio dėl žalos aplinkai atlyginimo iškėlimo teisme“, – aiškino G. Grubinskas.
Savivaldybė 2024-04-19 pagal patvirtintą projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, išdavė leidimą dviejų sklype augančių želdinių šalinimui: 53 cm skersmens karpotojo beržo ir 36 cm skersmens didžialapės liepos.
„Išduodant leidimą dėl dviejų želdinių šalinimo, vystytojas atlygino atkuriamąją vertę, kuri apskaičiuota pagal Vilniaus savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius ir Aplinkos ministro įsakymu patvirtintus kriterijus. Statytojas yra papildomai įsipareigojęs pagal projektą baigęs statybos darbus savo sklype 556,65 m2 plotą apsodinti medžiais ir krūmais“, – teigė G. Grubinskas.
Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta tokia rekomendacija: saugomos didžialapės liepos šaknyno 9 m spinduliu nejudinti, kelti ar žeminti grunto lygį iki 5 cm. Žvėryno gyventojai pastebi, kad šios rekomendacijos galimai nepaisoma. Taigi, paklausėme, ar savivaldybės vertinimu, statytojas paiso šių rekomendacijų? Ar atsakomybė gresia, jei rekomendacijų nepaisoma?
G. Grubinskas pateikė tokį atsakymą: „Situacijos vertinimą ir galimos žalos nustatymą turėtų atlikti aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.“
Anot jo, išduodant leidimą šalinti du saugotinus želdinius, už juos priskaičiuota 1318,5 Eur atkuriamoji vertė.
Žvėryno gyventojai klausia, ar gauti pinigai už nupjautus medžius bus panaudoti Žvėryne? Jei taip, kas už juos Žvėryne bus atlikta ir kurioje konkrečioje vietoje?
G. Grubinsko atsakymas buvo toks: „Atkuriamosios vertės kompensacijos pervedamos į Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą, kaip tai numato šios programos įstatymas. Surinktos lėšos yra naudojamos įvairioms aplinkosauginėms priemonėms finansuoti visame mieste. Projekto adresu Lenktoji g. 34 vystytojas yra įsipareigojęs pagal projektą sklype 556,65 m2 plotą apsodinti medžiais ir krūmais.“
Aplinkosaugininkai pažeidimų nenustatė
Klausimų dėl liepos būklės turėjome ir Aplinkos apsaugos departamentui. Jo atstovai teigė, kad buvo atliktas patikrinimas ir pažeidimų nenustatyta.
„Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šiandien (10-04) atliko patikrinimą.
Apžiūrėjus liepą, pažeidimų nenustatyta. Medžio šaknys nepažeistos, jis aptvertas atitvarais trijų metrų atstumu nuo medžio, užmulčiuotos šaknys, kad drėgmė neišgaruotų, taip pat yra laistomas palaipsniui.
Vadovaujantis įsakymo „Dėl Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“ 7.2.1 punktu vykdant statybos darbus, kad būtų išsaugoti statybvietėje paliekami ir gretimuose žemės sklypuose augantys želdiniai, privaloma iki darbų pradžios aptverti medžius ir krūmus, augančius statybvietėje ir arčiau kaip 5 m nuo įvažiavimo ar išvažiavimo iš statybvietės važiuojamosios dalies krašto: medžių grupes ir krūmus ištisiniu, ne žemesniu kaip 2 m aptvaru ir ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžių kamienų ir 1 m nuo krūmų“, – teigė ADD atstovai.
Lietuvos architektų rūmų vadovas nuo sprendimų nusišalino
Lietuvos architektų rūmų paklausėme, ar Žvėryne, kuris svarbus viso Vilniaus kontekste, nebuvo geriau skelbti atvirą architektūrinį konkursą? Rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas pateikė tokį atsakymą: „Sąlygas dėl konkursų organizavimo šiuo metu nustato 2023 metų gruodžio 13 dieną patvirtinti ir su Aplinkos ministerija suderinti Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatai, o aptariamo objekto atveju buvo remtasi tuo metu galiojusia 2020 metų sausio 22 dienos atitinkamų Laikinųjų architektūrinių konkursų organizavimo nuostatų redakcija.
Nuostatai numato įvairias sąlygas, kada konkursas yra privalomas, o kada statytojas yra laisvas pasirinkti projektuotoją tiesiogiai ar pasirinktos formos konkurso būdą – atvirą, ribotą ar kviestinį. LAR duomenimis, aptariamo objekto atveju pareigos privalomai organizuoti konkursą statytojui nebuvo.“
Kaip Lietuvos architektų rūmai vertina uždarus konkursus? Ar juos neturėtų pakeisti atviri konkursai?
„Galima paminėti, kad viešuosiuose pirkimuose irgi numatytos skirtingos konkursų formos – atviras, ribotas, pirkimas neskelbiamų derybų būdu ir kt. Todėl ir perkant architektų paslaugas skirtingos konkursų formos yra galimos, o kviestinis-uždaras konkursas turi savo privalumų, kiekviena situacija yra savita“, – teigė A. Pliučas.
Kaip Rūmai vertina situaciją, kai konkurso sąlygas derino Rūmai, o konkursą laimėjo ir projektavimo darbus galiausiai atliko tuometinio Rūmų pirmininko L. Rekevičiaus įmonė „Aketuri architektai“? Ar Rūmų pirmininkui dėl to negalėjo kilti interesų konfliktas?
A. Pliučas pateikė tokį atsakymą: „Pagal susiklosčiusią praktiką, kad nekiltų interesų konfliktų situacijos, LAR pirmininkas ir kiti valdymo organų nariai architektai, kurie galimai planuotų dalyvauti tokiuose konkursuose, nusišalina ir nedalyvauja nei sąlygų rengime, nei derinime. Kaip ir buvo šiuo atveju, kai procedūras atliko kiti įgalioti asmenys.“
Projektuojančios įmonės vadovas: liepa nėra prastos būklės
„Aketuri architektai“ vadovas L. Rekevičius taip pat aiškino, kad šiuo atveju nebuvo privalomas architektūrinis konkursas.
„Įprasta praktika visame pasaulyje – privatūs projektai organizuoja kviestinius konkursus, o vieši subjektai viešiems pastatams – atvirus. Pagal Vilniaus savivaldybės konkursų tvarką ši vieta apskritai nepatenka į vietų, kurioms privalomi konkursai, sąrašą. Taigi faktas, kad konkursą investuotojas čia apskritai organizavo yra vertintinas kaip papildomas savanoriškas veiksmas, kurio atlikti neįpareigoja joks teisės aktas, savanoriška laiko ir pinigų investicija siekiant architektūros kokybės“, – teigė L. Rekevičius.
Jo teigimu, ir kviestiniai, ir atviri konkursai turi savo privalumų: „Privatiems objektams logiška organizuoti kviestinius konkursus, viešiems objektams – atvirus. Abi konkursų rūšys yra geros, turi savų stiprių pusių ir tinka skirtingose situacijose.“
Galiausiai jo paprašėme įvertinti situaciją, kai konkurso sąlygas derino Rūmai, o konkursą laimėjo ir projektavimo darbus galiausiai atliko tuometinio Rūmų pirmininko įmonė „Aketuri architektai“.
„Dirbdamas Rūmuose visada nusišalindavau nuo sąlygų derinimo tuose konkursuose, kuriuose mano vadovaujama architektūros studija „Aketuri“ ketindavo dalyvauti, todėl joks interesų konfliktas nėra kilęs net teoriškai. Šio konkretaus konkurso sąlygas derino tuometinis Rūmų vicepirmininkas arch. Tauras Paulauskas. Konkursai (tiek atviri, tiek uždari) visada privalomai būna anoniminiai, darbus pateikę autoriniai kolektyvai atskleidžiami tik išrinkus nugalėtoją“, – teigė L. Rekevičius.
Taip pat jo paprašėme apibūdinti savo ryšius su šio konkurso vertinimo komisijos nariais.
L. Rekevičius teigė nepamenantis, kas buvo komisijoje: „Labai atsiprašau, nepamenu šio konkurso vertinimo komisijos sudėties.“
Savivaldybė 2024-04-19 pagal patvirtintą projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, išdavė leidimą dviejų sklype augančių želdinių šalinimui: 53 cm skersmens karpotojo beržo ir 36 cm skersmens didžialapės liepos. Kodėl buvo nuspręsta šalinti šiuos medžius? Ar nebuvo galimybės jų išsaugoti?
„Šių medžių šalinimą numato galiojantis detalusis planas, medžiai pateko į suplanuotą užstatymo zoną, jų išsaugojimas nebuvo įvardintas konkurso sąlygose. Detalusis planas yra dokumentas, atspindintis, kaip yra suderinti interesai konkrečioje teritorijoje tarp verslo, visuomenės, vietos bendruomenių, kultūros paveldo išsaugojimo. Neturėjome jokio pagrindo suabejoti detaliojo plano sprendiniais“, – nurodė L. Rekevičius.
Šiuo metu sklype likusi viena liepa, anot gyventojų, išgyvena ne pačius geriausius laikus. Jos šaknims, vietos gyventojų nuomone, palikta per mažai vietos. Taigi, paklausėme, kaip projektuotojai vertina šio medžio būklę. Ar, jų vertinimu, medžio šaknims palikta pakankamai vietos.
„Liepa, mano supratimu, jokiu būdu nėra prastos būklės, niekaip negalima teigti, kad ji akivaizdžiai nyksta. Taip teigia ir medį prižiūrintis arboristas. Šaknų zona nustatyta arboristo kruopščiai įvertinus medį. Šaknų zona yra aptverta, laistoma, užmulčiuota, per šaknų zoną sunkioji technika nevažinėja (mano žiniomis). Rangovas sutartimi įpareigotas medį išsaugoti, medžio būklę stebi arboristas, kuris po statybos darbų įpareigotas atlikti augimvietės sąlygų gerinimo darbus“, – aiškino L. Rekevičius.
Projektiniuose pasiūlymuose yra nurodyta arboristo rekomendacija dėl šios liepos. Buvo pateikta tokia rekomendacija: saugomos didžialapės liepos šaknyno 9 m spinduliu nejudinti, kelti ar žeminti grunto lygį iki 5 cm. Žvėryno gyventojai pastebi, kad šios rekomendacijos esą nepaisoma. Architektų paprašėme patikslinti, ar jų vertinimu, paisoma šios rekomendacijos.
„PP stadijoje buvo išsakyta bendrinė arboristo rekomendacija šaknų zonos dydžiui neatlikus jokių tyrimų. Vėliau techninio projekto metu medis buvo detaliai vertinamas ir šaknų zona nustatyta šių tyrimų pagrindu – 4,79 m spinduliu nuo kamieno. Reikia pasakyti, kad tokiu atstumu pastatas statomas nuo liepos tik viename taške, visame kitame šaknų vainike vietos šaknų vystymuisi yra gerokai daugiau. Taip pat pridedu pavyzdį iš Kopenhagos, kur matosi, kad kruopščiai rūpinantis medžiu statybų metu viename taške statybos zona gali priartėti ir ~ vieno metro atstumu, jei visame kitame šaknų vainike paliekama pakankamai vietos“, – teigė L. Rekevičius.
Paaiškino, kodėl buvo nupjauti medžiai
Vystytojo atstovas N. Faktorovičius „Delfi“ paaiškino, kaip buvo atrinkti projektuotojai.
„Mūsų tikslas buvo išsirinkti pačius geriausius architektus, kurie turi tinkamą patirtį tokio objekto projektavimui. Iš patirties galime teigti, kad į uždarus konkursus, kuriuose kiekvienam dalyviui yra numatyta premija, yra žymiai lengviau pritraukti patyrusius, pajėgius projektuoti architektus. Ši praktika yra vyraujanti tarp privačių statytojų ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Konkurse dalyvavo gerai žinomos ir ir patyrusios architektų komandos ir mes labai džiaugiamės galutiniu rezultatu“, – teigė N. Faktorovičius.
Jo paklausėme, kas atrinko konkurso vertinimo komisijos narius.
„Konkurse dalyvavo keturi dalyviai: „Aketuri architektai“, „Arches“, Architektūros strudija „Plazma“ ir Kančo studja. Vertinimo komisijos narius atrinko konkurso organizatorius, t.y. statytojas, jie buvo nurodyti konkurso sąlygose, kurios buvo suderintos su Vilniaus miesto savivaldybe. Daugumą komisijos narių sudarė atestuoti architektai“, – aiškino statytojo atstovas.
Be to, paklausėme, kodėl buvo prašoma leidimo nupjauti sklype augusius medžius.
„Medžiai pateko į statinių statybos zoną. Privalomas jų išsaugojimas nebuvo numatytas detaliuoju planu, kuris išreiškia viešųjų ir privačių interesų derinimo rezultatą konkrečiame sklype, ir kuriuo vadovaudamasis statytojas priėmė sprendimą investuoti į šį sklypą“, – aiškino N. Faktorovičius.
Jo paprašėme įvertinti sklype likusios liepos būklę.
„Jūsų minima liepa yra saugoma, aptverta, laistoma ir užmulčiuota pagal gautas arboristų rekomendacijas. Rangovas yra įpareigotas prižiūrėti ir saugoti šį medį. Baigus statybos darbus bus atlikti arboristų rekomenduojami augavietės gerinimo darbai. Medžio šaknims buvo palikta tiek vietos, kiek buvo nurodyta arboristo“, – nurodė statytojo atstovas.
Projektiniuose pasiūlymuose yra nurodyta arboristo rekomendacija dėl šios liepos. Buvo pateikta rekomendacija saugomos didžialapės liepos šaknyno 9 m spinduliu nejudinti.
Vis dėlto jis pripažino, kad atlikus vertinimą situacija pasikeitė: „Atlikus arboristinį vertinimą apsaugos zona buvo sumažinti iki 4,79 m. Šiomis rekomendacijomis yra vadovaujamasi. (…) Statytojas tikisi šį medį išsaugoti, todėl iš karto planuoti jo šalinimą nebuvo jokio pagrindo. „Kenova“ planuoja būti vienu iš statomo pastato naudotojų ir jos komanda yra asmeniškai suinteresuota šio medžio išlikimu.“
Jei medis po statybų nudžiūtų, ar įmonė imtųsi kompensuoti medžio netekties žalą?
„Be jokios abejonės, jei medis dėl statybų poveikio nudžius, statytojas kompensuos medžio netekimą pasodindamas naujų medžių ir krūmų, kurių kamienų diametrų suma atitiks prarasto medžio kamieno diametrą, o jei savivaldybė nurodys kompensuoti kitu būdu, tai kompensuosime ir kitais savivaldybės nurodytais būdais“, – teigė N. Faktorovičius.
Šiuo metu šiame sklype liko tik vienas medis. Kaip po statybų bus apželdintas šis sklypas?
„Projekte numatant medžių kirtimą buvo taikomas kompensavimas naujais želdiniais – kertamų medžių (išskyrus invazinius) diametras kompensuojamas tokia pat sodinamų medžių diametrų suma, papildomai numatytas kompensavimas krūmų masyvais, kur 1cm medžio kamieno diametro yra prilyginamas 2 m2 krūmų masyvo plotui. Projekte planuojama pasodinti 3 vnt. medžių (tridygės gledičijos), 12 vnt. medžiakrūmių (Ginaliniai klevai) ir 290 m² įvairių rūšių krūmų (stefanandros, ligustras, ožekšnis ir kt.), kurie pilnai kompensuoja šalinamų neinvazinių medžių diametrų sumą. Šie želdiniai planuojami sklypo pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje dalyse. Želdiniais ir gerbūvio sutvarkymo elementais buvo atskirtos viešos erdvės – gatvė, automobilių stovėjimo vietos, pagalbinės zonos“, – aiškino N. Faktorovičius.
Jo paprašėme patikslinti, kokias konkrečias rekomendacijas arboristai yra priėmę dėl šio medžio išsaugojimo.
„Arboristų rekomendacijos yra šios: nevykdyti pamatų montavimo darbų 4,79 m. spinduliu, kamieną apsaugoti nuo smūgių saugančiomis apsaugomis, laistyti statybos metu, plotą aplink medžio kamieną padengti mulčiumi, baigus statybos darbus atlikti augavietės gerinimo ir lajos genėjimo darbus“, – nurodė N. Faktorovičius.
Žvėryno bendruomenė: būtų gerai, kad rekomendacijų būtų laikomasi
Tikrosios Žvėryno bendruomenės atstovai „Delfi“ teigė, kad Žvėryne labai svarbu išsaugoti senus medžius.
„Investuotojai, parduodami turtą Žvėryne, daug kalba apie tai, kad jis yra žaliame ir netankiame rajone. Tačiau dažnai būna taip, kad žalumos nenori savo objektuose. Medžiai yra Žvėryno biologinis turtas ir labai svarbu suprasti, kad seni medžiai yra šio rajono identiteto dalis, todėl visus medžius reikėtų siekti išsaugoti. Jei to padaryti neįmanoma, tai svarbu sukurti prielaidas želdynus atkurti kitose, galimose vietose“, – nurodė bendruomenė.
Ji aiškino, kad medis nėra „linksmas“. „Akivaizdu, kad Jūsų minimas medis nėra „linksmas“. Gavome pranešimų iš gyventojų, kad vasarą buvo nustumtas gruntas ir kurį laiką apnuogintos šaknys nebuvo uždengtos. Tai – viena iš nedaugelio šimtamečių liepų rajone“, – aiškino bendruomenės atstovai.
Projektiniuose pasiūlymuose buvo pateikta tokia arboristo rekomendacija: saugomos didžialapės liepos šaknyno 9 m spinduliu nejudinti, kelti ar žeminti grunto lygį iki 5 cm.
Bendruomenės atstovų teigimu, šios rekomendacijos ir reikėtų laikytis: „Būtų labai gerai, jei tokių rekomendacijų būtų laikomasi ir nebūtų taikomi keli standartai: vieni – arboristų, o kiti – kitos srities specialistų. Palyginimui galima būtų pateikti analogiją tarp kitų sprendinių, pavyzdžiui, kai tiesiama šiluminė trasa, tai kitos srities specialistai neaiškina, kad reikia kažkaip kitaip virinti vamzdžius ar juos sutrumpinti, tačiau kai kalbama apie medžius, prasideda sau patogūs išvedžiojimai. Įtikinti dėl pastangų gali tik akivaizdūs veiksmai, informacija, galbūt vystytojai turėtų pakabinti ant tvoros medžio išsaugojimo planą, jei toks yra.“
Išduodant leidimą dėl dviejų želdinių šalinimo, vystytojas atlygino atkuriamąją vertę, kuri apskaičiuota pagal Vilniaus savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius ir Aplinkos ministro įsakymu patvirtintus kriterijus. Anot bendruomenės, jai svarbu, kad tie pinigai būtų panaudoti Žvėryno apželdinimui.
„Bendruomenei svarbu, kad sunaikinti želdiniai atgimtų naujais želdiniais rajone. Pvz., imkime Poškos, Treniotos ar Traidenio gatves. Už surinktas lėšas galėtų būti parengtas ir vykdomas šių gatvių žalumos atkūrimo planas“, – teigė Tikrosios Žvėryno bendruomenės atstovai.
Dendrologas: atstumas derinat projektą yra sumažėjęs
„Delfi“ susisiekė su medžių įvertinimą atlikusiu „Žaliuojanti Vilnija“ pirmininku, dendrologu Antanu Stackevičiumi. Jo rekomendacija pateikta projektiniuose pasiūlymuose. Ten nurodyta, kad siūloma liepos šaknyno 9 m spinduliu nejudinti.
Jis pripažino, kad galiausiai atstumas iki liepos buvo sumažintas ir šiandien 9 metrų rekomendacijos nėra paisoma.
„Prieš porą metų teko vertinti Lenktoji g. 34. Liepą buvo rekomenduota išsaugoti. Vertinimas buvo atliktas žiemos metu, lapų ten nebuvo. Bet vizualiai ir pagal medžio žievę, puvinio, ligų nebuvo. Paskaičiuotas apsaugos plotas. Daugiau nei metras iki asfalto. Atstumas derinat projektą yra sumažėjęs. Rekomendacija buvo 9 metrai.
Jeigu nori tiksliai konstatuot, turi su kastuvu daryt prakasimą. 9 m, paskui 8 m, paskui 7 m, ir prakasti. Ir patikrinti, ar yra tos šaknys. Ar jie tai atliko, ar neatliko, man nėra žinoma. Aišku, dirvožemis ten yra labai blogas“, – teigė A. Stackevičius.
Jis prognozavo, kad liepai yra 140 metų. „Analogai yra Sapiegų parke esanti liepa ir Vingio parke“, – teigė dendrologas.
Galiausiai jis paaiškino, ko imtasi, kad medžiui būtų padėta: „Dabar padarytas laistymas. Pakabinti du maišai su laistymo įranga. Tai kažkiek padeda. Mulčiavimas padarytas, atvežta pušies žievės. Tai sulaiko drėgmę.“
Ir čia pat jis turėjo siūlymų, ką dar būtų galima padaryti: „Lenkai naudoja tokias granules, kurios yra įterpiamos į dirvožemį. Tos granulės tampa kaip drebučiai. Iki 40 proc. sulaiko drėgmę. Jie išradę mikorizinius grybus. Medis turi simbiozę. Tokios grybienos pabarščius, skatinamas 20 proc. šakniaplaukių augimas. Ir tręšimas. Karščiai, klimato atšilimas kenkia medžiui. Nors liepa ir klevas, anot latvių dendrologų, yra sausrai atspariausi medžiai iš lapuočių.“
Anot specialisto, medžiui kenkia ir nutrypimai. „Nutrypimai kenkia. Gal ten technika nevažinėja, bet kalant polius, vyksta dirvožemio vibracija. Jis virpa. Jei reikia pravažiuoti su kokia technika, reikia kloti lentas. Jeigu koks ratas netilpo, reikia atlikti aeraciją“, – dėstė dendrologas.
Jis aiškino manantis, kad galiausiai šis medis turėtų išgyventi.
„Aš buvau prieš savaitę ten nuvažiavęs. Dabar formuojasi kitų metų pumpuras. Viską išduos pavasaris. Jau daug lapų nukritusių, jie parudavę. Pumpuras gali išduoti apie būsimą augalo vegetaciją.
99 proc. duodu, kad jis išgyvens, jeigu bus vykdomas laistymas, tręšimas, mulčiavimas, aeracija, jeigu bus įvedamas mikorizins grybas. Visas kompleksas priemonių“, – teigė A. Stackevičius.
Arboristas Algis Davenis: atrodo, kad peržengė ribas
Tuo metu VšĮ „Lietuvos arboristikos centro“ vadovas, arboristas Algis Davenis „Delfi“ teigė, kad prieš kurį laiką yra stebėjęs šios liepos būklę. Jo manymu, šaknims šiuo atveju reikėtų maždaug 6 metrų. Ir jo nuomone, šis atstumas nėra išlaikomas.
„Yra sklypas ir yra medis. Kažkada čia buvo kažkokie pastatai, trobesiai. Medis čia pritapo, susitaikė su asfaltuota gatve. Ir visai gerai klestėjo. Paskui ateina nauji šeimininkai, nauji vystytojai. Ir vystytojams medis dažniausiai yra kliūtis. Taip yra daugeliu atveju.
Mes analizavom šitos liepos padėtį. Tyrinėjom teoriniu lygmeniu. Yra formulė skaičiavimui. Lietuviai skaičiuoja nuo juosmens. Skersmuo dauginamas iš dvylikos. Ir susidaro spindulys nuo ašies. Vadinasi, skersmuo yra metras, 24 metrai yra teorinis šaknynas. Bet urbanizuotoje teritorijoje taip nėra, kad būtų tiek erdvės. Kritinė zona yra perpus mažesnė. Šiuo atveju yra 6 metrai. Skersmuo yra metras. Tai šeši metrai į vieną pusę ir šeši metrai į kitą pusę nuo ašies. Darant pamatus, dar metras. Jeigu poliai ir gręžtiniai, vis tiek reikia gero metro. Tai atrodo, kad jau įsiveržė į kritinę zoną, peržengė ribas.
Šiuo atveju iš akies žiūrint, maždaug 4 metrai gal ir yra. Šiuo atveju būtų mažiau bėdos, jei priartėjimas būtų prie šaknų statybvietėje, jei kitoje pusėje būtų erdvės, tačiau šalia gatvė“, – teigė A. Davenis.
Jo teigimu, šis medis neeilinis ir Žvėryno rajone jis yra svarbus.
„Medis neeilinis. Bus apie 150 metų. Žvėryno kontekste tai yra vertingas medis. Galima sakyti – Žvėryno paminklinis medis. Šis medis yra sodintas“, – teigė A. Davenis.
Jis prisiminė, kad ketino dirbti dėl šios liepos išsaugojimo, bet su vystytoju ir architektais išsiskyrė keliai.
„Mes paskui susipykom su architektais, užsakovais. Ir nutraukėm sutartį su jais. Jie nepaisė mūsų rekomendacijų. Mes prašėm, kad jie nepriartėtų per arti šaknų. Šalia turės būti įvaža. Per čia įvažiuos ir leisis į garažą. Vadinasi, leidžiantis į garažą turi būti nuolydis. Gatvės jie negali kilnot, gali jie tik nuolydį kilnot. Vadinasi, eis per šaknis. Mes tada siūlėme daryti tiltą. Nusimuilino. Ir čia visur taip yra.
Man atrodo, 5,5 metro buvo kritinis atstumas. Grubiai tariant, šeši metrai. Nuo gręžtinės ašies dar prisideda vos ne metras“, – teigė A. Davenis.
Jo teigimu, šis medis turi būti surištas, tačiau kol kas tai nepadaryta. „Jie turi surišti tą augalą, nes augalas gali išsiskėsti. Surišimo nesimato. Turėjo surišti du išsiskėtusius kamienus. Vaizdžiai kalbant, yra slibinas su dviem galvom. Dvi galvos tarpusavyje pešasi dėl vietos po saule. Kai pešasi, šakos tolsta. Du medžiai formuojasi“, – kalbėjo arboristas.
Jis pastabų turėjo ir dėl panaudoto mulčo: „Medžio būklę dabar sunku įvertinti, nes ruduo. Ir medis jau daug lapų praradęs. Žiūrint į lapukus, mano galva, anksčiau buvo didesni. Sutrinka mityba. Mityba ne vien tik mineralinės medžiagos, bet ir drėgmė. Viskas pas ją sutrinka. Jie čia bando laistyti. Uždėtas mulčas, kuris čia yra visiškai netinkamas. Jis rūgština, visų pirma. Čia yra pušinės. Galėjo naudoti lapuočių mulčą ir pakankamai didelį sluoksnį. Vienintelis pliusas, kad jie apsitvėrė nuo statybų, bet kas iš to. (Vietos – red. past.) jai mažoka. Stipriai apribota.“
Arboristas mano, kad medis tokiomis sąlygomis išgyvens, bet jo būklė gali ir pablogėti. Tačiau svarbu, kad per šaknis nevažinėtų technika ir kad nebūtų vibracijos.
„Tikėtina, ji išgyvens. Bet jos sveikatėlė sušlubuos. Medis apie būklės pablogėjimą praneša po 10-20 metų.
Kad išlaikytų tokią lają, šukuoseną, reikia turėti sveikatos. Jei traktorius pastoviai važinėja, tada medis sureaguos. Liepos šaknys yra išsidėsčiusios paviršiuje. Priklausomai nuo dirvos, maksimum – 50-70 cm. Dideli, sunkūs traktoriai suspaudžia žemę. Augavietėje jokiu būdu negalima naudoti vibracijos“, – teigė A. Davenis.
Jo nuomone, šiuo atveju per aukštai sukelta laja.
„Mes siūlėme nekelti sijono iki begalybės. Dabar sukelta. Dabar, mano akimis žiūrint, praktiškai 7 metrai sukelta. Augalui tai blogai tuo, nes jis miršta nuo viršūnės. Dėl to, kad vandens indai užkemšami grybais ir sutrinka mityba. Ir viršūnės pradeda mirti. Medžiai miršta nuo viršūnių. Jeigu ji sulauks dar 100 metų, pradės džiūti viršūnės. Laja sukelta, sijonas iki kaklo. Fotosintezės paviršius mažėja. Senam augalui nieko nelieka. Apatinės šakos augalams yra labai svarbios. Europiečiai nustatė, kad iki apatinių šakų turėtų būti 2 m – 2.5 m. Aišku, mieste tai neįmanoma, mašinos nepravažiuos. Taigi, laikoma, kad virš gatvės laja gali būti pakilusi 4,5 m. Bet kitoje pusėje ji turi būti žemesnė, kad kažkiek kompensuoti. Kalbant apie medžio gerovę, apie tai reikėtų pagalvoti“, – teigė A. Davenis.
