Jau nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Vilniaus miesto savivaldybės pradėta atliekų tvarkymo sistemos pertvarka niekaip nevirsta tvarkingu vaizdu šalia daugiabučių namų. Po Naujųjų socialiniuose tinkluose Viršuliškių mikrorajono gyventojai ėmė dalytis šiukšlių kalnų vaizdais, tačiau panašiems vaizdams nereikia nei didžiųjų metų švenčių – jie kartas nuo karto vis pasirodo socialiniuose tinkluose.
Per metus situacija pagerės
Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas V. Juodis sako, kad situacija per šiuos metus turėtų smarkiai pasikeisti į gera.
„Šiuo metu visame Vilniaus mieste įrenginėjamos požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikštelės. Jau įrengta daugiau kaip 130 pusiau požeminių konteinerių aikštelių. Iki metų pabaigos planuojama įrengti iš viso 759 požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikšteles.
Įrengus naują požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikštelę yra nuolat stebimas atliekų susikaupimo dažnis. Vadovaujantis gautais duomenimis, koreguojami atliekų išvežimo grafikai. Mišrių komunalinių atliekų konteineris tokiose aikštelėse ištuštinamas kartą per dieną“, – komentuoja Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas V. Juodis
Konkrečiu atveju, kurio vaizdais gyventojai dalijosi socialiniuose tinkluose, pasak pašnekovo, atliekos buvo neišvežtos dėl to, kad buvo tvarkomas pusiau požeminio konteinerio maišas.
Dažniau išveš pakuočių atliekas
Pasak pašnekovo, didesnė problema nei mišrių atliekų perteklius – pakuočių atliekos, netelpančios rūšiavimo konteineriuose.
„Savivaldybė derasi su gamintojų ir importuotojų įsteigtomis organizacijomis dėl tankesnio pakuočių atliekų konteinerių aptarnavimo grafiko, nes manome, kad būtina popieriaus-plastiko konteinerius ištuštinti ne vieną, o du kartus per savaitę. Dažnai tokie konteineriai būna perpildomi, nes jie ištuštinami rečiau.
Pastebime ir vilniečių norą rūšiuoti atliekas, taip mažinant ir mišrių komunalinių atliekų kiekius, todėl labai svarbu pasiekti dažnesnį konteinerių ištuštinimą. Rūšiuotų atliekų tvarkymas gyventojams nemokamas, jis finansuojamas ne rinkliavos ir ne savivaldybės, o gamintojų ir importuotojų įsteigtų organizacijų lėšomis, todėl gana sudėtinga pasiekti būtinus susitarimus“, – aiškina V. Juodis.
Savivaldybės atstovo teigimu, padažnėjus atliekų išvežimo grafikui atliekų išvežimas nebrangs.
„Požeminiai konteineriai įrengiami laikantis europinių standartų, jie suprojektuoti optimaliam ir lengvam aptarnavimui bei valymui. Pusiau požeminių konteinerių projektas prisidės prie atliekų perdirbimo, gamtos išteklių saikingo naudojimo, Vilniaus miesto gyventojų sveikatos tausojimo, vizualinės konteinerių išvaizdos ir miesto įvaizdžio formavimo“, – kalba pašnekovas.