Anot „Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio“ atstovės Rasos Žemaitės, ir organizacijos viduje, ir su savivaldybės atstovais dėl galimybės įrengti daugiau vaizdo stebėjimo įrenginių vietose, kuriose žmonės mėgsta susiburti, lankosi daug vaikų, diskutuota ne kartą, tačiau susiduriama su įvairiausiomis kliūtimis.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento laikinasis administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas DELFI sakė, kad jau vyksta paslaugų pirkimo procedūros ir iki metų pabaigos vaizdo stebėjimo sistema Bernardinų sode veiks.
Kameros yra, bet jos neveikia
Apie neveikiančias vaizdo stebėjimo kameras DELFI pranešė skaitytojas.
„Visi turbūt galvoja, kad labai saugu, bet jos neveikia. Dabar sugalvojo savivaldybė, kad jau galiausiai padarys kažkokį tinklą, bet nebeaišku, kiek jų beveikia“, – sakė jis.
Tuo metu R. Žemaitė aiškino mananti, kad siekiant užtikrinti vaikų saugumą tokių apsaugos priemonių kaip vaizdo stebėjimo kameros reikėtų ne tik viešose jų susibūrimo vietose, bet ir viešas paslaugas teikiančių įstaigų prieigose.
Siūlo pasirūpinti ir kitų vietų saugumu
„Aišku, kyla tarsi priešprieša mūsų norui turėti privatų gyvenimą, lyg ir nenorėtume, kad mus sektų, bet ten, kur lankosi daug vaikų, dėl saugumo kamerų turbūt reikėtų. Kita vertus, mes labai norėtume ir nuolat kalbame, kad vaizdo stebėjimo įrenginiai atsirastų ir prie mokymo įstaigų, ne tik parkuose, bet tose vietose, kur būna koncentruotai daug nepilnamečių – prie darželių, mokyklų, parduotuvių. Faktai rodo, kad savivaldybės, kurios turi veikiančias kameras, informaciją pakankamai sėkmingai naudoja. Be to, tai drausmina ir pačius vaikus, galima sutaupyti, nes nereikėtų sargo, kuris, iš esmės, nieko naktimis neveikia“, – pastebėjo ji.
R. Žemaitės teigimu, gerbiant privatų asmens gyvenimą, turėtų būti griežtai laikomasi taisyklių. Tai reiškia – informaciją saugoti ir neviešinti iki to, kol ji nereikalinga dėl labai rimtų aplinkybių.
„Yra daug keistų dalykų, kuriuos mes turime, į kuriuos investuota daugybė lėšų, bet jie neveikia. Pavyzdžiui, šios kameros ar soc. būsto kompensavimo mechanizmas – savivaldybė gavo keliasdešimt milijonų eurų, bet šeimos negauna kompensacijų. Galima minėti ir minėti, tai yra tiesiog aplaidumas, neaišku, kodėl taip nutinka“, – sakė ji.
Žada, kad veiks dar šiemet
Vilniaus savivaldybės atstovas G. Leperskas DELFI aiškino, kad rekonstruojant Bernardinų sodą jame buvo įrengta 12 vaizdo stebėjimo kamerų. Tam, kad vaizdo kamerų nufilmuotas vaizdas būtų perduodamas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, 2014 metais buvo vykdomas viešasis paslaugos pirkimas, tačiau šiam tikslui esą nebuvo numatytos ir skirtos būtinos lėšos, todėl po metų pirkimo procedūros buvo nutrauktos ir sutartis nebuvo pasirašyta.
„Šiemet skyrus būtiną finansavimą buvo pradėtos pirkimo procedūros. Iki metų pabaigos vaizdo stebėjimo sistema Bernardinų sode pradės veikti. Šiuo metu vyksta pirkimo procedūros ir iki metų pabaigos vaizdo stebėjimo sistema Bernardinų sode jau veiks, o vaizdo kamerų nufilmuoti vaizdai bus perduodami į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą“, – tikino jis.
Anot G. Lepersko, iki kitos savaitės vidurio UAB „Fima“ atstovai, su kuriais savivaldybė turi sudariusi sutartį, turi patikrinti visą vaizdo stebėjimo sistemą Bernardinų sode bei tiksliai įvardinti gedimus, jei tokių yra.
„Vaizdo stebėjimo sistemos (vaizdo kameros, stacionarios dėžės, keitikliai, komutatoriai, siųstuvai, elektros ir interneto laidai, valdymo pultas, įrašymo ir kita įranga) kaina – daugiau kaip 135 tūkst. Eur. Jų išlaikymas nieko nekainuoja, nes savivaldybė nėra sudariusi sutarties, pagal kurią būtų prižiūrimos, remontuojamos vaizdo kameros ir visa sistema, o užfiksuoti vaizdai perduodami į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą“, – sakė savivaldybės atstovas.