Vilniečius pribloškusio namo skandale – naujos detalės: pirmą kartą prabilo įskaudinta namo savininkė

Vilniečius nustebinęs gerokai pasikeitęs vienas iš Kražių kolonijai priklausančių istorinių statinių iki šiol nenustoja kaitinti aistrų. Delfi sužinojo, kad inspektoriai namo savininkams turi priekaištų ne tik dėl fasado, bet ir dėl viduje atliekamų darbų. Šiuo metu bandoma išsiaiškinti, kur išvežti kambariuose buvę vertingieji elementai.

Kilo ažiotažas

Tuo metu įmonės, kuri valdo šį statinį, vadovė Aušra Ivanauskienė pirmą kartą viešai pakomentavo situaciją ir atsakė į Delfi klausimus. Ji neslėpė nusivylimo dėl kilusio skandalo ir apgailestavo, kad pastangų ir investicijų niekas nevertina.

Kražių kolonijos dalimi Vaižganto gatvėje esantis pastatas nuėmus pastolius ir atidengus fasadą Feisbuke ėmė kelti tikras aistras. Tiksliau ne pastatas, bet jo atnaujinimas. Į tai sureagavo ir Lietuvoje gerai žinomi architektai. Jiems užkliuvo pastato fasado spalva. Imta kelti klausimą, ar ji tikrai tokia, kokia buvo numatyta projekte.

Vis dėlto, kaip nurodyta Registrų centre, šis statinys yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Taigi, jo atnaujinimas turėjo būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu.

Kultūros paveldo objektų atnaujinimui keliami griežtesni reikalavimai. Pastatai po atnaujinimo turi išsaugoti vertingąsias savybes, būtina laikytis medžiagiškumo reikalavimų.

Delfi išsiaiškino, kad Vaižganto g. 6 esantis statinys priklauso Lietuvoje gerai žinomos verslininkės Ingos Malinauskienės įmonei „Amerigas“. Sklypas taip pat priklauso šiai įmonei. Sklypo plotas – 0.0266 ha. Šis turtas UAB „Amerigas“ atiteko 2020 metų rudenį. Tai yra maždaug prieš metus pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį.

UAB „Amerigas“ akcininkė yra I. Malinauskienė. Ji, Registrų centro duomenimis, susijusi ir su eile kitų įmonių. Ši verslininkė yra UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ akcininkė ir valdybos pirmininkė.

Delfi susipažino su pastato tvarkybos projektu ir jame aiškiai nurodyta, kaip turėjo atrodyti pastatas po atnaujinimo. Projekte nurodyta, kad fasado plytelių spalva – esama, fasado dekoras – pilkas. Taigi, to ir reikėjo laikytis. Plytų dažyti nebuvo galima. Ir tokios spalvos, kurios yra dabar, projekte nebuvo numatytos.

Kaip bebūtų, dabar prie šio pastato vėl pastatyti pastoliai. Jie atsirado iš karto po to, kai kilo skandalas.

Kilus ažiotažui savo neigiamą reakciją išsakė kultūros ministras Simonas Kairys. Jis tokiam namo atnaujinimui negailėjo kritikos ir pavadino tai savivalės reiškiniu.

„Tikiuosi, kad ir šiuo atveju Kultūros paveldo departamentas imsis visų būtinų priemonių daromai žalai sustabdyti, įvertinti ir panaikinti. O aš savo ruožtu noriu padėkoti neabejingiems piliečiams, kurių reakcijos ir bendruomeniškumas padeda tramdyti panašius savivalės reiškinius. Visuomenės supratimas, vertybių puoselėjimas kalbant apie paveldotvarką yra ne mažiau svarbu nei tam skiriamos lėšos“, - savo Feisbuko paskyroje rašė S. Kairys.

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis šio statinio išvaizdai taip pat negailėjo kritikos ir teigė, kad jei pastatas nepasikeis, savininkai jo negalės priduoti.

„Pakėlėme medžiagą – statybos projektą, turėjo išlikti esama pastato spalva, turėjo būti restauruotos pilkos spalvos dekoro detalės. Autoriai sako, kad spalva pakito dėl pigmento reakcijos su šlapiu fasadu, nežinau, tegu tikrina specialistai. Tos baltos kvarbatkos (kaip sakydavo mano teta) papuošimai – tik pirmas sluoksnis dažo, esą bus pilki. Kad ir kaip būtų – viskas turės būti pataisyta. Niekas nepriims tokio pastato eksploatacijai, svarbu, kad nebūtų padaryta nepataisomų pažeidimų autentui“, – kalbėjo architektas.

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras tąkart taip pat teigė, kad jo vadovaujami inspektoriai situacijos taip nepaliks ir klaidos turės būti ištaisytos.

Tačiau dabar aiškėja, kad pažeidimų gali būti padaryta ir daugiau.

Aiškinasi, kur išvežtos vidaus vertingosios savybės

Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovė Jūratė Mičiulienė Delfi perdavė informaciją, kad patikrinimus, kaip šiame pastate vyksta tvarkybos darbai, KPD Vilniaus teritorinis skyrius vykdė jau nuo šių metų vasario mėnesio.

„KPD informuoja, jog Kultūros paveldo objekte namų komplekso, vad. Kražių kolonija, antrame name vykdomas kapitalinis remontas, projektas: „Vienbutis gyvenamasis namas J. Tumo-Vaižganto g. 6, Vilniuje, paskirties keitimo, butų apjungimo, suformuojant vieną kadastro vienetą, kapitalinio remonto projektas. Tvarkybos darbai – restauravimas, remontas“. KPD Vilniaus teritorinis skyrius 2020-03-10 išdavė leidimą atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus. Tvarkybos darbų sprendiniams departamento Vilniaus teritorinis skyrius 2021-01-04 yra pritaręs sistemoje Infostatyba.

KPD Vilniaus teritorinis skyrius nuo pat darbų pradžios vykdė nuolatinę tvarkybos darbų priežiūrą, teikė pastabas valdytojui, nuo 2021-02-08 atliktos 5 fotofiksacijos, surašyti 3 patikrinimo aktai“, - nurodo Kultūros paveldo departamentas.

Anot jo atstovų, paskutinis patikrinimas buvo atliktas lapkričio 8 d. Ir štai kas jo metu buvo nustatyta: „Nuėmus statybinius pastolius, nustatyta, jog tvarkybos darbai buvo vykdomi nesilaikant patvirtinto projekto sprendinių, t. y., ne pagal suderintą projektą nudažytas pietryčių (gatvės) fasadas, taip pat apvadai aplink langus ir duris, demontuotos pastato vidaus vertingosios savybės.

Šiuo metu vykdoma administracinė procedūra, valdytojui pareikšti reikalavimai. Nustačius konkrečius pažeidimus, atsakingi asmenys bus patraukti administracinėn atsakomybėn už įstatymų ir poįstatyminių aktų pažeidimus.“

J. Mičiulienė Delfi papildomai informavo, kad atliekamo tyrimo metu „aiškinamasi, kur restauruoti išvežtos demontuotos kai kurios vertingosios savybės“.

Kadangi KPD atstovė informavo, kad šiuo metu inspektoriai domisi, kur išvežtos vidaus vertingosios detalės, Delfi peržiūrėjo jų sąrašą.

Vidaus vertingųjų savybių sąrašą sudaro: I aukšto patalpos 1-4 reljefiniai ornamentiniai durų apvadai ir supraportai (būklė patenkinama); I aukšto patalpų 1-2, 1-3, 1-4 reljefinis ornamentinis lubų dekoras; patalpos 1-4 sienos viršų juosiantis profiliuotas karnizas (būklė patenkinama); apšvietimo įranga - I a. patalpoje 1-9 sieninio šviestuvo metalinės dalys (būklė patenkinama); lubų, sienų, kolonų apdaila - vidaus patalpų sienų tinkas, jo tipas (būklė patenkinama, laiptinės tinkas blogos būklės); grindų, pandusų, laiptų pakopų danga ar dangos medžiaga, jos tipas - laiptinės aikštelių tarp cokolinio ir I a. grindų iš spalvotų keraminių plytelių, dekoruotų geometriniais ornamentais danga (būklė patenkinama); cokolinio a. patalpos 0-1, I a. patalpos 1-9, II a. patalpų 2-2, 2-3, 2-4 grindų iš spalvotų keraminių plytelių, dekoruotų geometriniais ornamentais danga, jos tipas (cokolinio a. grindų dangos būklė bloga, I, II a. grindų dangos būklė patenkinama); geometrinio piešinio medinių lentelių parketas I a. patalpose 1-1, 1-3, 1-4 (būklė patenkinama); laiptinių aikštelių tarp I ir II a. geometrinio piešinio medinių lentelių grindų dangos tipas (būklė bloga).

Vis dėlto, Kultūros paveldo departamentas nedetalizavo, kurių vidaus vertingųjų savybių pastate inspektoriai pasigedo.

Kilo įtarimų dėl stoglangių

Tuo metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi informavo, kokius darbus pastato savininkams buvo leista atlikti.

„Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021-01-05 išdavė statybą leidžiantį dokumentą atlikti statinio J. Tumo-Vaižganto g. 6, Vilniuje, kapitalinį remontą. Kapitalinio remonto tikslas – pastato fizinės būklės pagerinimas.

Projekte nurodyta, kad pakeičiama daugiabučio gyvenamojo namo J. Tumo-Vaižganto g. 6, Vilniuje, paskirtis į vienbutį gyvenamąjį namą, atliekant kapitalinį remontą“, - nurodė Statybos inspekcijos atstovė.

Savininkams leista atlikti šiuos tvarkomiuosius darbus: fasadų keraminės apdailos atstatymas ir tinko remontas bei dažymas; cokolio mūro ir tinko remontas kartu; langų, pagamintų pagal autentiškus pavyzdžius, gaminių įstatymas; lauko įėjimo durų restauravimas; vidaus durų restauravimas; patalpų vidaus sienų, lubų tinko remontas ir dažymas; stogo dangos keitimas su konstrukcijos stiprinimu; lietaus nuvedimo sistemos įrengimas; įėjimų laiptų pakopų remontas; esamų vidaus laiptų remontas; esamo fasado ir vidaus dekoro restauravimas ir papildymas trūkstamais elementais; 2 plokštuminių stoglangių atkūrimas buvusiose vietose verandos stogelyje; lauko laiptinių įrengimas prie verandos.

Taip pat namo savininkams leista atlikti tokius statybos darbus: cokolinio, II ir mansardinio aukšto perplanavimas; tūrinių stoglangių kiemo pusėje įrengimas; 2 porų įgilintų plokštuminių stoglangių su maskuojančiomis lamelėmis įrengimas; laiptinės (medinės konstrukcijos) įrengimas nuo II a. iki mansardinio aukšto; inžinerinių sistemų atnaujinimas; židinių įrengimas buvusios krosnies vietoje; esamos I aukšto perdangos sustiprinimas; prieduobės įrengimas gatvės pusėje palei cokolinio aukšto langus.

Kaip nurodė Statybos inspekcijos atstovė R. Kėkštienė, gauto skundo pagrindu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pastato J. Tumo-Vaižganto g. 6, Vilniuje, patikrinimą atliko 2021-09-15.

Anot jos, į patikrinimą buvo kviesti ir paveldosaugininkai, tačiau jie intereso neparodė: „Kadangi minėtas pastatas yra kultūros vertybių sąraše, patikrinime dalyvauti buvo kviesti Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus atstovai, tačiau į patikrinimą neatvyko.

Atsižvelgdama į tai, kad patikrinimo metu KPD atstovas nedalyvavo, Statybos inspekcija 2021-09-22 išsiuntė KPD Vilniaus skyriui raštą, prašydama kuo skubiau pateikti informaciją, ar darbai minėtame pastate atliekami tinkamai, ar nepažeisti paveldosauginiai reikalavimai ir kokios taikytinos priemonės (jeigu pažeidimai nustatyti) pažeidimams pašalinti.“

Anot R. Kėkštienės, 2021-11-12 Statybos inspekcijoje gautas KPD Vilniaus skyriaus raštas, kuriuo prašoma įvertinti, ar minėto pastato mansardiniame aukšte iš kiemo pusės naujai statomi tūriniai stoglangiai atitinka patvirtinto projekto sprendinius.

Vis dėlto atvykusiems inspektoriams atlikti patikrinimo nepavyko: „2021-11-15 Statybos inspekcijos darbuotojai, nuvykę minėtu adresu, į pastato vidų nepateko (pastatas buvo uždarytas, fasadas apdengtas), todėl nustatyti tūrinių stoglangių atitiktį patvirtinto projekto sprendiniams nebuvo galimybės.“

Dėl to numatytas naujas patikrinimo laikas. Ir čia Statybos inspekcijos atstovė dar kartą išsakė priekaištus Kultūros paveldo departamentui: „Statybos inspekcija surašė kvietimą statytojui UAB „Amerigas“ 2021-11-24 9.30 val. dalyvauti faktinių duomenų patikrinime. Kadangi KPD iki šiol nepateikė galutinės išvados dėl to, ar vykdant statybos darbus buvo pažeisti specialieji paveldosaugos reikalavimai, patikrinime dalyvauti pakviesti ir KPD Vilniaus skyriaus atsakingi darbuotojai.“

O kol Kultūros paveldo departamentas nepateikia Statybos inspekcijai savo išvados, ši negali tęsti procedūrų: „Negavusi galutinės KPD išvados Statybos inspekcija negali priimti sprendimo dėl savavališkos statybos akto surašymo.“

Kilusį ažiotažą vertina neigiamai

Delfi kreipėsi į UAB „Amerigas“, kuri valdo daug diskusijų sukėlusį statinį Vilniuje. Jo vadovė A. Ivanauskienė sutiko atsakyti į žurnalisto klausimus. Visų pirma, ji pabrėžė, kad šio pastato remonto ir restauravimo darbai atliekami profesionalų.

- Kultūros paveldo departamentas nurodo, kad šio pastato fasadas nudažytas ne pagal suderintą projektą. Gal galėtumėte paaiškinti situaciją dėl fasado. Galbūt taip, kaip dabar, jis atrodo tik laikinai? Gal vėliau jis bus kitoks?

- Norime pabrėžti, jog J. Tumo-Vaižganto g. 6 objekto restauravimo darbai nėra baigti, darbų pabaiga yra planuojama tik 2022 m. II-III ketvirtį. Atliekamiems fasadų tvarkybos darbams yra pasitelkta atestuota įmonė, turinti visus kvalifikuotus specialistus. Darbų rangovas turi didžiulę patirtį restauruojant išskirtinius paveldosaugos objektus Vilniaus mieste. Manome, kad nėra tikslu komentuoti tarpinius procesus, juolab, kad dabartiniai rangovų sprendimai yra laikini, būtini fasado apsaugai bei pasirengimui baigiamiesiems paviršiaus tvarkybos darbams.

Galime užtikrinti, kad galiausiai fasadas bus įrengtas pagal suderintą projektą, darbai, neatitinkantys projekto, nebus priimti, o bet kokie neatitikimai, jei tokie būtų nustatyti, bus pašalinti.

- Taip pat Kultūros paveldo departamentas turi pretenzijų dėl apvadų aplink langus ir duris. Be to, departamentas pabrėžia, kad buvo demontuotos pastato vidaus vertingosios savybės. Ar galėtumėte pateikti savo vertinimą dėl šių nurodytų detalių? Ir gal galite pasakyti, kodėl buvo demontuotos pastato vidaus vertingosios savybės? Kur jos yra dabar?

- Vėlgi ypatingai svarbu pabrėžti, kad šiuo metu darbai yra nebaigti, siekiant užtikrinti pastato remontą ir restauravimą, taikomi reikiami laikini technologiniai sprendimai. Kaip minėta, dabartinis fasado, įskaitant ir apvadų, vaizdas yra laikinas. Galutinis rezultatas atitiks suderintą projektą.

Kalbant apie pastato vidaus vertingąsias savybes, norime pabrėžti, kad pastatą įgijome kritinės būklės, iš esmės apleistą, pastatu niekas kompleksiškai nesirūpino iki mūsų įgijimo, jis buvo net nešildomas. Natūralu, jog ir kai kurios pastato vertingosios savybės buvo pažeistos labiau nei galėjome protingai numatyti.

Aktyviai bendradarbiaujame su Kultūros paveldo departamentu, žinome, kad šio unikalaus pastato restauravimo ir remonto darbai yra sudėtingi ir ilgai trunkantys. Be to, tam tikrų restauravimo darbų neįmanoma atlikti vietoje, todėl kai kuriuos restauravimo darbus tenka vykdyti už pastato ribų. Kokias konkrečiai vertingąsias savybes turi mintyje Kultūros paveldo departamentas, nežinome, bet manome, jog visi klausimai bus atsakyti ir išspręsti. Jei bus nustatyta pažeidimų, kaip užsakovas, imsimės visų būtinų teisinių priemonių.

- Tuo metu Statybos inspekcijai kilo abejonių, ar pastato mansardiniame aukšte iš kiemo pusės naujai statomi tūriniai stoglangiai atitinka patvirtinto projekto sprendinius. Ar galėtumėte pakomentuoti tai?

- Planuojant šio pastato remonto ir restauravimo darbus, buvo pasamdyta profesionali įmonė ir atestuoti ekspertai, kurie parengė techninį ir darbo projektus, taip pat atliko projekto ekspertizę. Buvome ir esame tikinami, jog stoglangių sprendimai nekelia jokių klausimų. Kokias konkrečiai abejones turi Statybų inspekcija, mums nėra žinoma. Šiuo metu laukiame Statybos inspekcijos vizito ir tikimės, kad bet kokius neaiškumus galėsime išsiaiškinti konstruktyvaus dialogo būdu. Svarbu pažymėti, jog patys stoglangių darbai nėra baigti, jie yra tik procese, todėl ir iš darbų vykdymo pusės sunku ką ir komentuoti.

- Kaip bendrai vertinate situaciją? Kaip manote, kodėl visuomenėje kilo toks ažiotažas dėl šio statinio?

- Situaciją vertiname neigiamai, manome, kad esame nepagrįstai nubausti neigiamu viešumu. Visuomenė klaidinama ir skleidžiama neigiama ir netiksli informacija neteisingų prielaidų pagrindu. Tai daroma visiškai neįsigilinus į tvarkybos darbų eigą ir aplinkybę, kad darbai yra tik procese. Atskiros aptariamos detalės yra tik didelio ir sudėtingo projekto mažos dalys, kurios, mūsų vertinimu, nepagrįstai hiperbolizuojamos.

Tokiuose sudėtinguose projektuose kaip J. Tumo-Vaižganto 6 yra aibė iššūkių, kuriuos tenka spręsti kiekvieną dieną. Tikriausiai jei į viešumą keltume kiekvieno pastato darbų eigą, tai nei vienas objektas nebūtų pastatytas be kritikos, net ir pats paprasčiausias. Ekspertų, ypač statybų ir paveldosaugos srityje, yra daug, nuomonių įvairovių diapazonas ypač platus, todėl sukelti neigiamas reakcijas galima praktiškai dėl bet ko. Manome, jog tokie bandymai hiperbolizuoti detales ir komentuoti procesus nėra geroji praktika.

Taip pat norime akcentuoti, kad J. Tumo-Vaižganto 6 objektą įgijome kritinės būklės, nešildomą, iš esmės apleistą. Valstybė nerodė jokio intereso šiuo pastatu rūpintis. Mes patys (pabrėžiame, jog mes, kaip privatūs asmenys, o ne valstybė) inicijavome, kad šis objektas būtų įtrauktas į valstybės pripažintų saugomų objektų sąrašą bei pasiryžome investuoti dideles sumas į tai, kad objektas būtų restauruotas ir suremontuotas pagal paveldosaugos reikalavimus ir istorinę dvasią.

Pastatą J. Tumo-Vaižganto 6 įsigijome kaip atskirus butus. Mums buvo svarbu įgyti visus J. Tumo- Vaižganto 6 butus tam, jog galėtume restauruoti objektą pagal istorinę paskirtį – vienbutę gyvenamąją rezidenciją. Deja, susidūrėme su institucinėmis kliūtimis siekdami atkurti juridinį statusą ir pastatui grąžinti buvusią paskirtį, ko nepadarius iš esmės buvo neįmanoma restauruoti pastatą pagal tikrąją istorinę paskirtį. Tai kainavo labai daug pastangų, neplanuotai sugaišto laiko, ir reikalavo papildomų investicijų, kurių niekas nemato ir nevertina. Bet nenuleidžiame rankų, žvelgiame į priekį pozityviai ir tikimės, kad artimiausiu metu restauruosime Vilniaus mieste vieną gražiausių pastatų.