Paskutinę savaitę prieš atostogas moteris pajuto, kad sukasi galva. Nesuprato, kas yra, nes iš ryto lyg normaliai jautėsi, atvažiavo į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyrių, kur nuo 1994-ųjų dirba Ūkio reikalų tvarkytoja.
„Angelai sargai tai Danutė Venčiuvienė ir Virginija Augutienė, kurios pastebėjo, kad man negerai. Viena išbėgo į priėmimą vežimo, o kita liepė su ja šnekėti. Paskui tai atsimenu, tai neatsimenu“, – pasakojo moteris.
Liepė šnekėti, nenutilti
Pasak vilnietės, jos kolegės simptomus pastebėjo ir sureagavo taip greitai, kad nespėjo akivaizdžiai pasireikšti insultui būdingi požymiai. „Jos sakė iš akių supratusios, kas yra ir kad linkstu. Liepė spausti ranką ir būtinai šnekėti, nenutilti“, – prisiminė Tyla.
Ji pati tikino nejutusi artėjančio insulto, bet yra tikra – jei liga būtų užklupusi vieną namuose, dabar gulėtų „kaip daržovė reanimacijoje, be nieko“. Tai, kad insultas ištiko darbo vietoje ir čia pat buvo visi specialistai ji vadina stebuklu.
Kaip pripažino vilnietė, žmonėms ne paties insulto baisu, o po jo gręsiančios bejėgystės, jei pagalba suteikiama pavėluotai.
„Man labai greitai daktaras Andrius Afanasjevas ištraukė trombą. Jau dabar pati su vaikštyne vaikštau“, – pasidžiaugė moteris.
Trombą šalino be nejautros
Kaip DELFI komentavo T. Minkevičienę gydęs gydytojas intervencinis radiologas A. Afanasjevas, blogai pasijutusią darbuotoją visų pirma apžiūrėjo iškviestas neurologas, simptomatika bylojo apie įvykusį insultą, todėl nedelsiant buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija (KT) bei angiografija. Jos metu nustatyta, kurioje arterijoje yra trombas.
„Kompiuterine tomografija ir angiografija galima ne tik tiksliai nustatyti trombo vietą, bet ir jį išmatuoti. Po šių tyrimų sprendžiama, kokį insulto gydymą taikyti. Atsižvelgiama, ar yra papildomų smegenų pažeidimų, ar galima atlikti trombolizę – tirpdymą vaistais, ar geriau taikyti kitą gydymo būdą“, – pasakojo A. Afanasjevas, pacientei atlikęs trombektomiją.
Kaip viskas vyko? Pacientę punktavus su punkcine adata į šlaunies arteriją kirkšnies srityje buvo įstatytas įvedėjas. Tada per kraujagysles su įvairiais kateteriais ir mikro vielomis nukeliauta iki pažeidimo vietos.
„Norint stebėti kelią iki trombo, naudojama kontrastinė medžiaga ir rentgeno spinduliai“, – pasakojo gydytojas. Paklaustas, kodėl punktuojama taip toli nuo smegenų, daktaras A. Afanasjevas paaiškino, kad kirkšnis pati saugiausia punkcijos vieta, nes aplink nėra svarbių organų, čia jaučiamas aktyvus pulsas. Ne insulto atveju kartais punktuojama žastinė ar stipininė arterija.
Taigi, su mikrokateteriais ir vielomis nukeliavus iki trombo ir jį perėjus, buvo implantuotas stentas. Jo dydis parinktas pagal kraujagyslės ir trombo išmatavimus. Stentas paliktas kelioms minutėms „susigyventi“ su trombu, kad geriau suliptų. Vėliau, prijungtu švirkštu papildomai sudarius vakuumą, trombas, stento pagalba, buvo ištrauktas.
Tai padarius per didesnį kateterį pacientui vėl leidžiama kontrastinė medžiaga, kad būtų galima pamatyti, ar ištraukto trombo vietoje atsistatė kraujotaka. Jei ne, procedūra gali būti kartojama iki penkių kartų.
Baigus procedūrą punkcijos vieta užspaudžiama, kad nekraujuotų, ir pacientas gabenamas į reanimacinę palatą stebėti.
„Mano praktikoje buvo nemažai atvejų, kai ištraukus trombą buvo akivaizdžiai matomas pagerėjimas. Kolegės Tylos atvejis – vienas jų. Ištikta insulto ji blogai orientavosi, pradėjo strigti kalba, akys žiūrėjo į priešingas puses, buvo vangi, kaip sakoma, insultinė. Tačiau ištraukus trombą, ji iš karto pradėjo kalbėti, klausti, kas atsitiko, kur ji yra. Atsistatė rega, kalba“, – prisiminė gydytojas.
Kaip pabrėžė DELFI pašnekovas, atliekant trombektomiją bendros nejautros stengiamasi netaikyti: „Pasauliniai tyrimai rodo, kad taip pasiekiama geresnių rezultatų, nebent pacientas neramus ir blaškymasis trukdo saugiai nukeliauti iki trombo ir jį ištraukti. Tada prašome, kad pacientą šiek tiek prislopintų ar, jei būtina, atliktų bendrą nejautrą“.
DELFI kalbintai pacientei šalinant trombą nereikėjo atlikti nejautros.
Kada tirpdyti trombą – efektyviau
A. Afanasjevo įsitikinimu, trombektomija pacientams bus atliekama vis dažniau. Tačiau svarbu žinoti, jog insulto gydymas vien trombo šalinimu neapsiriboja.
Kviesdami medikus insulto ištiktam žmogui arba patys veždami jį į ligoninę turime žinoti, kad laikas – itin svarbus. Pacientą kuo skubiau turi apžiūrėti neurologas ir nustatyti, koks tai insultas, kur trombas, ar vystosi smegenų pažeidimai ir pagal tai pasirinkti gydymo metodą.
Pvz., mažų trombų atveju trombolizė laikoma itin efektyviu insulto gydymo būdu. Mat, jei trombas toli ir nepatogioje vietoje, ištirpdyti jį lengviau ir greičiau, nei ištraukti. Kaip kelis kartus pakartojo A. Afanasjevas, kiekvienas atvejis – individualus ir pacientams reikėtų pasitikėti gydytojais, kad parinks tinkamiausią insulto gydymo būdą, svarbu, kad pagalba būtų suteikta laiku.
„Gydant insultą 4,5 valandos nuo simptomų pradžios – itin reikšmingos. Vėliau pradeda žūti smegenys ir, ištirpdžius ar pašalinus trombą, kaip gydytojai mes galime matyti gerą rezultatą, bet neurologiškai žmogui pagerėjimo gali ir nebūti. Dėl negrįžtamų smegenų kraujotakos pažeidimų gali nebeatsistatyti kalba, rega, likti paralyžius. Kiekvienas insulto atvejis – individualus, pasekmės dažnai sunkiai prognozuojamos, tačiau bet kokiu atveju laikas išlieka labai svarbus“, - pakartojo intervencinis radiologas.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriuje per 3 šių metų ketvirčius buvo atlikta apie 20 trombektomijų. Kaip įsitikinęs A. Afanasjevas, jų skaičius tikrai augs, nes, šį gydymą vis aktyviau pradeda taikyti ne tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, bet ir Šiaulių bei Panevėžio didieji sveikatos priežiūros centrai ir tokia yra bendra pasaulinė tendencija.
Insultą patiria kas penkta moteris ir kas šeštas vyras
DELFI primena, jog kas penkta moteris ir kas šeštas vyras per savo gyvenimą patiria insultą. Lietuvoje kasmet insultas ištinka apie 10 tūkst. žmonių. Daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, mirtingumas nuo šios ligos yra trečias pagal dažnumą po širdies kraujagyslių ir onkologinių ligų.
Darbingame amžiuje patirtas insultas – pagrindinė neįgalumo priežastis. Statistika rodo, kad iki trečdalio žmonių, patyrusių insultą, neišgyvena, trečdalis lieka neįgalūs, pusės neįgalumas – sunkaus laipsnio, kai reikia nuolatinės globos.
Vienas svarbiausių reikalavimų, kuris taikomas 4 Lietuvoje įsteigtiems insulto centrams, – pacientas turi būti atgabentas per pirmąsias 3–4 valandas nuo ligos simptomų pradžios. Suskaičiuota, kad pradėjus gydymą iki 1,5 val. nuo insulto pradžios, pasveiksta vienas iš keturių sergančiųjų, nuo 1,5 iki 3 val. – vienas iš devynių. Jei gydymas taikomas praėjus 3-4,5 val., pasveiksta tik vienas iš 14 išeminiu insultu sergančių ligonių.
Pagrindiniai insulto požymiai: NKP
Jeigu nesate tikras, ar žmogų ištiko insultas, atlikite vadinamąjį NKP testą. Sunegalavusiam žmogui tereiks atlikti tris nesudėtingas užduotis.
N Paprašykite nukentėjusįjį NUSIŠYPSOTI.
K Paprašykite KALBĖTI. Paprašykite rišliai pasakyti paprastą sakinį. Pvz., lauke šviečia saulė.
P Paprašykite PAKELTI abi rankas.
Dar vienas insulto požymis išryškėja paprašius iškišti liežuvį. Jei jis kreivas arba neteisingos formos, krenta į vieną ar į kitą pusę, galima įtarti insultą. Pastebėjus, kad nukentėjusysis negali atlikti bet kurios iš minėtų užduočių, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą, atvykusiems medikams pasakykite apie pastebėtus simptomus.