Kaip feisbuke pasakojo vilnietė, vedžiodama vedžiodama šunį ji pamatė gatve einantį nepilnametį, pasak jos, iš pirmo žvilgsnio jam ne daugiau nei 13 metų. Prie vaiko privažiavo policijos automobilis, išlipęs pareigūnas jaunuolį sulaikė, iškratė jo kišenes ir atėmė telefoną.
„Vaikinas prašė paskambinti mamai. Neleido. Uždarė jį mašinoje. Aš paklausiau, ar taip galima elgtis su vaikais. Man pasakė, eik, kur ėjai. Apsisuko ir išvažiavo. Viskas užtruko 3 minutes.
Dabar man ramybės neduoda du klausimai. Ar galima taip elgtis su vaikais? Nekalbu, kaltas vaikinukas ar ne. Ir kokio reikalo einant visur su sūnumi turiu pasirašyti tiek popierių, atstovaujant jo teises, kad prie jo galima prisiliesti“, – retoriškai svarstė įvykio liudininke tapusi moteris.
Vaikas – niekuo dėtas
Sulaikyto berniuko artimoji pasakojo, kad visa situacija baigėsi tuo, kad vaiką policija nuvežė į vieną toje pačioje gatvėje esantį daugiabutį ir parodytas ten sėdėjusiai moteriai.
„Ji pasakė, kad tai ne jis. Policininkas atidavė broliui telefoną ir paleido. Pasirodo, kad policijai tikrai viskas galima“, – situaciją komentavo moteris.
Pasigilinus į šią informaciją, Delfi sužinojo, kad pareigūnai tuo metu bandė karštomis pėdomis surasti sukčių, kuris išviliojo pinigus iš moters. Delfi žiniomis, sulaikytas nepilnametis su nusikaltimu niekaip nesusijęs.
Vilniaus apskrities policija atsisakė plačiau pakomentuoti situaciją, taip pat nenurodė, ar pavyko sulaikyti įtariamąjį ir neatskleidė įvykdyto nusikaltimo detalių.
„Dėl įvykio vyksta ikiteisminis tyrimas, o siekiant nepakenkti tyrimui daugiau informacija neteikiama. Jeigu nukentėjęs asmuo mano, kad pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, bendravimas vyko netinkamai, jo teisėti atstovai turi teisę kreiptis į policijos įstaigos vadovą su prašymu įvertinti pareigūnų elgesį. Jei bus nustatyta pareigūnų kaltė, jie bus patraukti atsakomybėn“, – tokį komentarą raštu perdavė Vilniaus apskrities policijos Viešųjų ryšių poskyris.
Palaikė policiją
Po šiuo pasakojimu feisbuke užgimė arši diskusija, o dauguma komentatorių palaikė pareigūnus.
„Aukščiausio lygio kriminalas, aš taip pat turiu dukrą, na ir kas jei policija sustabdytų ir paprašytų iškraustyti kišenes ar nuvežtų atpažinimui. Policijos nereikia bijoti, jie dirba savo darbą. Visko pasitaiko ir dabar iš to kelti tokį „burbulą“. O vaikus reikia mokinti, kad nebijotų policininkų“, – tokiu požiūriu dalinosi vienas vyras.
Kiti svarstė, kad be reikalo policija prie nepilnamečių nesikabinės ir geriausia išvis netrukdyti pareigūnams dirbti savo darbo.
„O jeigu tas „vaikinukas“ būtų tarkim Jūsų senyvo amžiaus mamą ar močiutę pastūmęs, dukrą, ar pvz nulaužęs mašinos veidrodėlį? Išsikviestumėt policiją su prašymu, tik leiskit jam pradžioje mamai paskambinti?“ – retoriškai klausė kita komentatorė.
Tai – grubus pažeidimas
Visgi Delfi apie šią situaciją kalbintas baudžiamosios teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Romualdas Drakšas buvo kategoriškas – jei tokia situacija išties įvyko, policija tikrai persistengė.
„Tai jau procesinis veiksmas – faktiškai nukentėjusiajai buvo parodytas asmuo atpažinti. Jokio procesinio veiksmo su nepilnamečiu be advokato ir vaiko teisių atstovų išvis negalima daryti. Toks savivaliavimas: pasiėmėme, nuvežėme, parodėme, tai akivaizdus grubus pažeidimas. Už tokius dalykus galima ir tarnybines bylas pradėti kelti“, – sakė pašnekovas.
Paprašytas pakomentuoti požiūrį, kad policininkams reiktų netrukdyti gaudyti nusikaltėlius ir dirbti, R. Drakšas atkirto, jog tuomet išvis reiktų tvarkytis kaip Filipinuose, kur prezidentas ragina šaudyti narkotikų prekeivius be jokio teismo ir neįrodžius jų kaltės.
„Galime sakyti, kad mums įstatymai maišo, kam tirti, kam net teismai reikalingi, iškart imkime ir bauskime. Visuomenė gali tam net pritarti, – sakė jis, ir pridūrė, kokias problemas sukurtų toks teisės ignoravimas. – Galima sakyti, leiskim policijai dirbti. O staiga kitą dieną tave patį palies tokia situacija. Tavo paties vaiką policija sulaikys nė iš šio, nė iš to, nuveš į taborą pažiūrėti, tas, ar ne tas ten buvo.
O tu eini iš proto, nes nežinai, kur vaikas yra. Ir leisime policijai taip dirbti? Kiekvieną kartą, kai svarstoma apie įstatymo galiojimo sustabdymą, leidimą dirbti policijai, laisvesnį požiūrį, visą laiką reikia pagalvoti apie save patį. Visada gali ateiti momentas, kai tos ginamos teisės lies ir tave patį, tavo šeimą, tavo vaikus. Tos pačios teisės, kurias šūkavai, kad reikia panaikinti. Visos lazdos turi du galus. Ir kiekvienas iš mūsų suinteresuotas, kad viskas būtų daroma teisėtai.“
Vaikus būtina saugoti nuo žalingo poveikio
Kad šioje situacijoje nebuvo pasielgta pagal Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas taisykles, pritarė ir Advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, dr. Dovilė Murauskienė, kurį tyrė vaikų dalyvavimą baudžiamajame procese.
„Vaikai nuo suaugusiųjų skiriasi ne tik formaliu pagrindu – amžiumi, bet ir turiningaisiais kriterijais – nepakankama fizinė, psichologine, socialine branda, dėl ko jiems yra būtina užtikrinti papildomą apsaugą, ypač socialiai jautriose ir sudėtingose situacijose. Susidūrimas su teisėsaugos institucijomis neabejotinai laikoma tokia sudėtinga situacija, kurioje vaikams privalo būti užtikrinama procesinė apsauga, skirta apsaugoti juos nuo žalingo tokių veiksmų poveikio ir sudaryti galimybę efektyviai dalyvauti procesiniuose veiksmuose, suprasti tokių veiksmų esmę, prasmę, turimas teises, pareigas ir tinkamai pasirinkti elgesio variantą.
Iš aprašytos situacijos akivaizdu, kad vaiko judėjimo laisvė, kaip ir teisė pasirinkti savo buvimo vietą, elgesio variantą, buvo apribota. Atsižvelgiant į tai ir į ypač jauną vaiko amžių, jam turėjo būti užtikrintas tinkamas atstovavimas – vaiko atstovo pagal įstatymą (tėvo, mamos, globėjo, mokytojo ir pan.) dalyvavimas, o taip pat ir teisinė pagalba, nepriklausomai nuo to, ar vaikas jau formaliai tapo įtariamuoju, ar dar ne. Jau vien pats faktinio sulaikymo faktas įpareigoja pareigūnus užtikrinti tokių atstovų dalyvavimą“, – komentavo advokatė.
Pasak D. Murauskienės, tokioje situacijoje geriausių vaiko interesų principą tokioje situacijoje įpareigoja saugoti tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai.
„Akivaizdu, kad sulaikymo atveju vaiko interesai būtų užtikrinti sudarant galimybę tokiuose procesiniuose veiksmuose dalyvauti bent jau kartu su įstatyminiu atstovu, kuris suteiktų emocinę paramą ir sudarytų galimybę suprasti atliekamų procesinių veiksmų eigą. Vaiko teisė, kad apie su juo atliekamus veiksmus būtų informuoti tėvai, numatyta ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji, Lietuvai jos tinkamas įgyvendinimas yra privalomas. Juo labiau, kad šiuo atveju ir pats vaikas išsakė pageidavimą susisiekti su mama ir informuoti ją apie su juo atliekamus procesinius veiksmus. Dar daugiau, tėvai turi pareigą rūpintis savo vaiku, lygiai taip pat žinoti, kokie veiksmai su juo yra atliekami“, – pabrėžė teisininkė.
Ekspertė, paklausta apie tai, kad toks preciziškas teisės aktų laikymasis apsunkina nusikaltimų ištyrimą, sakė, kad ne ką mažiau svarbu apsaugoti ir vaikus nuo neigiamo baudžiamojo proceso poveikio.
„Neabejotina, kad viešasis interesas apima poreikį sudaryti galimybę teisėsaugos institucijoms greitai reaguoti į galimai neteisėtus veiksmus ir kaip įmanoma greičiau pasiekti baudžiamojo proceso tikslus – nustatyti kaltą asmenį ir jį nubausti. Tačiau siekiant šio tikslo, negalima naudoti bet kokių priemonių ir paminti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Viešąjį interesą neabejotinai atitinka ir poreikis saugoti vaikus nuo neigiamo baudžiamojo proceso poveikio, o teisės aktai numato tokios apsaugos užtikrinimo būdus ir mechanizmą. Todėl siekdami pirmojo tikslo, pareigūnai privalo vadovautis šiomis priemonėmis, priešingu atveju, neabejotinai nukentės ir viešasis interesas.
Nereikėtų pamiršti, kad vaikai formuoja savo požiūrį į pačią valstybę, vertybinius principus ir per asmenines patirtis. Todėl bet koks neigiamas ir žalingas susidūrimas su teisėsaugos institucijomis vaikystėje gali iš esmės pakenkti tokiam formavimuisi ir lemti socialiai neigiamas pasekmes. Todėl tikslas saugoti vaiką nuo žalingo baudžiamojo proceso poveikio daugeliu atveju nusveria tikslą baudžiamojo proceso tikslų siekti bet kokiomis priemonėmis, juolab kad, kaip ir minėta, priemonių neutralizuoti neigiamą baudžiamojo proceso poveikį yra, tereikia jomis tinkamai naudotis“, – komentavo D. Murauskienė.