Taip pat rastas durklas arba medinė vinis, aptikta ir VI–VIII a. būdingos grublėtosios keramikos pavyzdžių, titnaginių skelčių iš akmens amžiaus, praneša Valdovų rūmų muziejus.
Jau tris savaites Vilniaus universiteto prof. Albino Kuncevičiaus ir Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos grupės vadovo dr. Povilo Blaževičiaus vadovaujama jungtinė archeologų ir kitų sričių mokslininkų grupė nebaigtoje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų dalyje – rytų korpuso šiaurinio priestato rūsiuose – vykdo paskutinius pastato perimetro archeologinius tyrinėjimus.
„Šie archeologiniai tyrinėjimai pateikė nemažai naujos ir įdomios medžiagos, kuri, neabejoju, atvers dar nežinomus Lietuvos istorijos sluoksnius tiek mokslininkams, tiek visuomenei. Žinoma, dar anksti detaliau vertinti radinius, tačiau jau dabar matyti, kad nemaža jų dalis – labai unikalūs ir iškalbingi, puikiai papildysiantys Valdovų rūmų muziejaus vitrinas bei eksponatų fondus“, – pranešime spaudai cituojamas archeologas dr. Povilas Blaževičius.
Šiuo metu archeologų komanda tyrinėja maždaug 20–30 kv. m plotą Valdovų rūmų rytinio priestato rūsiuose ir yra pasiekę XIV a. kultūrinius sluoksnius. Per kelias savaites archeologai rado XIX a. akmeninį grindinį, siejamą su XVI a. priestato statyba, o gilesniuose sluoksniuose aptikta buitinės keramikos, odinių, medžio, tošies ir karnos dirbinių.
Tarp visų radinių itin išsiskiria XV a. auksinis juostinis masyvus vyriškas žiedas, puoštas augaliniu motyvu, taip pat – masyvų peilį primenantis durklas, gotikinių koklių fragmentai, iš liepos karnos pagamintas maždaug 40 cm skersmens indas. Į vėlesnių epochų kultūrinius sluoksnius (manoma, kad dėl XVI a. viduryje vykdytų rūmų priestato statybų) pateko ir VI–VIII a. priskiriama grublėtoji keramika bei akmens amžiaus titnaginės skeltės. Rasta ir prieš kelis šimtus metų Valdovų rūmuose gyvenusių žmonių buitį atskleidžiančių „radinių“ – išgliaudytų lazdyno riešutų, žuvų, paukščių, galvijų kaulų ir kt.
Siekiant išsamiai įvertinti radinius, archeologinių tyrinėjimų vietoje imami įvairūs grunto mėginiai dendrochronologiniams, paleobotaniniams, parazitologiniams ir kitokiems tyrimams atlikti, rengiami detalūs rastų architektūrinių fragmentų brėžiniai ir fotografijos, filmuota medžiaga. Jeigu viskas vyks sklandžiai, manoma, kad archeologiniai tyrinėjimai truks iki gruodžio vidurio, o vėliau radiniai ir laboratorijose atliktų tyrimų rezultatai bus tyrinėjami Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centre ir analizuojami moksliniuose darbuose.
Dr. P. Blaževičius džiaugiasi, kad šie archeologiniai tyrimai vyksta nuosekliai ir kompleksiškai – kartu su archeologų komanda ir Vilniaus universiteto archeologijos specialybės studentais išvien dirba architektai, restauratoriai ir kiti specialistai, padedantys užfiksuoti radinių vietas ir būklę, saugiau juos iškelti iš kultūrinių sluoksnių ir transportuoti į Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centrą. „Visus motyvuoja ir tai, kad turime šaunių ir gabių archeologijos studentų komandą, iš kurios ateityje išaugs ne vienas geras savo srities specialistas“, – teigia jis.
Archeologinius tyrinėjimus dar nebaigtoje Valdovų rūmų dalyje – rytų korpuso šiaurinio priestato rūsiuose – nuspręsta atlikti dėl šioje vietoje planuojamos įrengti inžinerinės infrastruktūros. Tai viena iš dviejų iki šiol nebaigtų tyrinėti Valdovų rūmų pastato vietų. Profesoriaus A. Kuncevičiaus ir dr. P. Blaževičiaus suburta jungtinė archeologų komanda užbaigs archeologinius tyrimus Valdovų rūmų pastato teritorijoje. Ateityje archeologų domėjimosi objektu galėtų tapti Sereikiškių parkas šalia pilies kalno arba teritorija tarp Valdovų rūmų ir Neries upės.