B. Genzelis – šviesi asmenybė, šviečianti ir toliau, teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis.

„Jis neatsimenamas, jis gyvena manyje ir visoje Lietuvoje. Ir toje kartoje, kuriai šiandien apie 50 metų, jis gyvena <...>. Jis yra didis Lietuvos švietėjas, žmogus – labai gili asmenybė, iš kurio aplinkos išaugo be galo daug šviesių žmonių, kurie išėjo į Baltijos kelią, į Atgimimą, į Sąjūdį, į Lietuvą – į savarankišką Lietuvą. Kaip galime mes atsiminti – mes neatsimename, mes gyvename juo“, – Delfi komentavo politikas.


Jo įsitikinimu, B. Genzelis sukelia daug jausmų ir šių dienų jaunimui.

„Idealiai niekad neužmirštami“, – sakė V. P. Andriukaitis.

Jis pasakojo, kad dvi dienos prieš B. Genzelio mirtį kalbėjosi su juo telefonu, B. Genzelis buvo ką tik grįžęs iš ligoninės.

„Jis iš karto sako, klausyk, Vyteni, tu nežinai, koks yra maitinimas ligoninėje, bet dar blogiau, sako, įsivaizduok, štai žmogus su negalia, kojos amputacija įvykusi ir dar silpnas. Ir staiga reikia pavėžėti į namus, ir, sako, mokama paslauga, aš tai galiu susimokėti, bet ką darys paprasti žmonės, kurie negali?

Įsivaizduokit, ne apie save, nė žodžio apie save, bet apie tai, o kur tas pavėžėjimas, o ką daryti žmonėms su negalia, ypač silpniems. Tai yra visų mūsų problema ir štai kaip žmogus palieka atvertas problemas, ir liepia jas spręsti“, – pabrėžė V. P. Andriukaitis.

Blinkevičiūtė: mes visą laiką esame kartu

LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė B. Genzelį pasakojo prisimenanti dar nuo tų laikų, kai buvo studentė, o jis dėstė filosofiją.

„Nors tiesiogiai jis man nedėstė, bet visą laiką iš kitų draugų žinodavau, kad čia labai geras dėstytojas, visą laiką jautrus, įdomiai išdėstantis sudėtingas filosofines temas“, – pasakojo V. Blinkevičiūtė.

Ji pažymėjo, kad B. Genzelis buvo LSDP narys.

„Jis dalyvaudavo iki paskutinės minutės mūsų partijos veikloje su savo patirtimi“, – teigė partijos pirmininkė ir tikino, kad B. Genzelis visada būdavo aktyvus politinėse diskusijose – pamokydavo, patikslindavo. Jam, anot V. Blinkevičiūtės, rūpėjo, kaip mes gyvename ir kaip tas gyvenimas susiklostys.

„Todėl šiandien sakau – ilsėkitės ramybėje, o mes visą laiką esame kartu“, – pažymėjo V. Blinkevičiūtė.

Sysas: jis tikrai buvo socialdemokratas

Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, jog velionį B. Genzelį prisimins kaip tvirtą, rimtai dėstantį savo nuomonę žmogų.

„Įrodinėjantis tas tiesas, kurių reikia laikytis. Tai tikrai buvo socialdemokratas, ne tik teorine, bet ir praktine prasme.

Jis buvo žmogus, kuris mėgo atvykti į susitikimus, bendruomenės žmogus. Ir atvykdavo į susitikimus jau būdamas, mes gal paskutinį kartą prieš 3–4 mėnesius matėmės.

Netgi liga neuždarydavo jo tarp keturių sienų. Apie jį prisiminimai patys geriausi“, – Delfi trečiadienį sakė A. Sysas.

Jis teigė, jos B. Genzelis buvo žmogus, niekada nebijantis pasakyti savo nuomonės.

„Jis gina tą nuomonę, kuria jis tiki. Tai yra labai svarbu. Mūsų visuomenėje labai daug konjunktūrų, prisitaikymo. Jis toks nebuvo“, – teigė socialdemokratas.

Prisiminimais dalijosi Ažubalis, Rakutis

Atsisveikinti su signataru, filosofu B. Genzeliu trečiadienį atvyko ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovai Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis.

A. Ažubalis pasakojo, jog su dirbo „Atgimimo“ redakcijoje, tad su B. Genzeliu jam tekdavo dažnai bendrauti.

„Jis lankydavosi mūsų redakcijoje. Žmogų visada atsiminsiu su šypsena, su humoru, ganėtinai karšto būdo. Nes kai užsidegdavo, tai pakalbėdavo. Bet atsiminsiu kaip šviesų ir padorų žmogų, apie kurį negaliu pasakyti nieko blogo“, – kalbėjo A. Ažubalis.

V. Rakutis teigė, jog jo ryšys su B. Genzeliu yra per Vytauto Didžiojo universitetą (VDU).

„Kadangi dirbome toje pačioje katedroje, turėjome daug bendrų projektų su Lenkija. Man labai daug reiškė ir jo kaip filosofo darbas vėlyvajame sovietmetyje, rengiant chrestomatijas. Tai didelė dalis mano žinių yra iš ten.

Tie leidiniai buvo pasiekti tam tikros pilietinės drąsos dėka, nebuvo taip paprasta sovietmečiu nagrinėti religinius filosofus. Ir mūsų pokalbiai VDU visada būdavo iš tos Antikos išminties lygmens. To, ko labai trūko visoje kitoje visuomenėje.

B. Genzelį prisimenu kaip šviesų žmogų, geranorišką ir demonstruojantį politinę toleranciją ir suvokimą, kad žmonės ne tik gali, bet ir turi būti skirtingų politinių pažiūrų. Nuostabus žmogus“, – teigė V. Rakutis.

Konservatorius A. Ažubalis dar pridūrė, jog B. Genzelis paskutinį dešimtmetį labai rūpinosi lietuvių kalba ir pergyveno bandymais „stumti ją į pašales“.

„Jis ir viešai tai kalbėdavo, ir rašydavo“, – Delfi sakė A. Ažubalis.

Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas, signataras B. Genzelis mirė eidamas 90-uosius metus. Politikas priklausė Lietuvos demokratinei darbo partijai, o vėliau – LSDP.

1990 metų kovo 11-ąją B. Genzelis balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Deputatas dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijose.

1990.03.11 Pirmojo šaukimo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo sesija, paskelbė Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo (Kovo 11-osios) aktą. Nuotraukoje: Aloyzas Sakalas, Vytenis Andriukaitis, Kazimira Prunskienė, Nijolė Oželytė, Bronislovas Genzelis, Gediminas Vagnorius

1998–2008 metais B. Genzelis ėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pareigas, nuo 2008 metų buvo klubo pirmininko pavaduotojas, 2002–2004 metais buvo Europos Sąjungos Ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotoju, priklausė Universalizmo idėjų analizės Europos komitetui.

Nuo 1997 metų B. Genzelis – Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros profesorius.

Yra parašęs knygų filosofijos ir kultūros istorijos klausimais, sudaręs antikos, viduramžių, renesanso bei naujųjų laikų Vakarų Europos ir Amerikos filosofijos chrestomatijų, paskelbęs mokslinių ir publicistinių straipsnių. Išleido Sąjūdžio istorijai skirtas knygas, atsiminimus.

B. Genzelis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, taip pat – LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai (kultūrologiniai ir politologiniai aspektai)“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)