Amžiaus projektas ir amžiaus statybos – taip galima pavadinti idėją įkurti ministerijų miestelį.
„Vyriausybė šiandien pasitarimo protokolu pritarė A. Goštauto ir Lukiškių gatvių pastatų komplekso rekonstrukcijos koncepcijai. Tai yra ilgai lauktas projektas“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
„Turto bankas gavo pasitikėjimą iš Vyriausybės ir Finansų ministerijos įgyvendinti šiai dienai savo didžiausią projektą istorijoje“, – kalbėjo Turto banko direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Planas toks – pastatų kompleksą atnaujinti per penkerius metus, numatoma ir rekonstrukcija ir nauja statyba.
„Šiai dienai, nepabijokime to žodžio, tai yra piktžaizdė Vilniaus mieste. Nes iš dalies tas kvartalas yra apleistas, vidinis kiemas nesutvarkytas. Jo teritorijoje yra buvusios totorių kapinės ir mečetė, tam nėra prasmingo ir teisingo įamžinimo“, – teigė Turto banko direktorius.
Finansų viceministro G. Norkūno teigimu apie 40 procentu šio kvartalo šiuo metu yra užimta.
„Bet tai yra seni pastatai. Dauguma tų patalpų yra netinkamos nei nuomai, nei valstybės institucijų veiklai“, – kalbėjo jis.
Dabartiniai ministerijų pastatai ne tik per daug erdvūs, bet ir brangiai išlaikomi, kai kurie statyti prieš daugiau nei šimtą metų. Skaičiuojama, kad naujasis ministerijų miestelis gali atsieiti 168 milijonus eurų.
„Centralizavimas visų ministerijų vienoje vietoje gal tikrai nėra blogai, nes ne visos turi tokius istorinius, gražius pastatus“, – LNK sakė Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras.
Numatome pirmame etape naujoje vietoje įsikurs Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijos.
„Labai tikimės, kad pirmosios ministerijos galės įsikelti jau 2025 metų pradžioje“, – teigė finansų viceministras.
Dar vėliau, iki 2028 metų – Finansų, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Dalis kitų įstaigų.
„Pagrindinis dalykas yra valdymo efektyvumas, ką mes mėginame jau dabar žiūrėti“, – teigė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog tokie sprendimai reikalingi.
„Reikia galvoti, kaip geriau užtikrinti patį darbą, užtikrinti geresnes darbo sąlygas ir galvoti apie efektyvius valstybės turto panaudojimo ir išnaudojimo sprendimus“, – sakė ji.
Tačiau A. Bilotaitės valdoma ministerija, kaip ir dar kelios: Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų nebus perkeltos dėl saugumo reikalavimų.
„Kol kas tas klausimas neliečia mūsų ministerijos“, – sakė A. Bilotaitė.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog yra paskaičiuota, kiek tai kainuotų.
„Mes šiaip jau iš ministerijos esame iškėlę agentūras, kai kuriuos skyrius, kurie gali dirbti toje aplinkoje, kurioje nėra tiek reikalavimų, pavyzdžiui, slaptos informacijos naudojimui, slaptumo sudarymo zonų“, – sakė ministras.
Švietimo, sporto ir mokslo bei Kultūros ministerijos taip pat nebūtų perkeltos dėl kultūrinio paveldo. Tačiau net 9 ministerijų perkėlimas jau dabar skaičiuojama, kad leis sutaupyti ne tik erdvės, bet nauji ir modernūs pastatai bus ir energetiškai efektyvesni.
„Šiandieninėmis kainomis tai mums leis sutaupyti apie 3 milijonus eurų per metus turto išlaikymui. Šiuo metu vidutiniškai vienam darbuotojui yra skiriama kiek daugiau nei 20 kv. metrų. O šiame naujame projekte planuojama, kad būtų kiek daugiau nei 13 kv. metrų. Ir iš karto yra planuojamos hibridinės darbo vietos – sutaupymai būtų dėl kelių aspektų“, – pasakojo finansų viceministras.
Atlaisvintus ministerijų pastatus planuojama parduoti.
„Tai leis Vilniuje atsisakyti apie 90 tūkst. kvadratų – tai sudaro apie 50 pastatų, patalpų, kurias galėsime parduoti kaip neefektyvias“, – sakė Turto banko direktorius.
Finansų viceministras teigė, jog planuojama gauti apie 152 milijonų eurų.
„Tokiu būdu pavyktų finansų didžiąją šio projekto dalį“, – sakė jis.
„Tam tikru laiku kurdavosi viešbučiai arba prestižiniai biurai, kai kur butai Gedimino prospekte. Bet yra nustatyti reikalavimai kiekvienam pastatui, nustatytos jo vertingosios savybės. Ir nesvarbu, kas bus savininkas, to reikės laikytis“, – LNK sakė Kultūros paveldo departamento vadovas V. Bezaras.
Dar vienas aspektas – automobiliai. A. Goštauto gatvėje ir dabar jų netrūksta, ar tik nebus taip, kad čia perkėlus ministerijas, vieta dar labiau užsikimš?
„Parkavimo vietų bus daugiau nei yra dabar, tai čia yra vienareikšmiškai. Pirmame etape vietoje nugriautų pastatų bus laikinos antžeminės parkavimo vietos. O vėliau, statant naujus pastatus bus ir požeminės parkavimo vietos“, – tikino finansų viceministras G. Norkūnas.
Kad ministerijas reikėtų perkelti į šiuolaikinius pastatus pradėta kalbėti dar premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybės laikais.
Dabar pirmieji statybų darbai numatomi jau po metų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: