Vyras interviu daugiau papasakojo apie pačią koloniją.
„Apie koloniją „Motornyj“ – taip liaudyje vadinama Vladimiro srities 3-ioji pataisos kolonija – pasakysiu štai ką: žmonės ten atvežami siekiant juos „perlaužti“. Aleksejus tuo pačiu tikslu ten buvo atvežtas iš kitos kolonijos, kai paskelbė bado streiką“, – pasakoja jis. Taip pat lrt jis pridūrė, kad įstaigoje yra ir psichiatrijos skyrius, „kuriame ypač prasikaltusiems nuteistiesiems be nuolatinio mušimo ir žeminimo skiriami specialūs preparatai.
Kiek teko girdėti, ten dažnai taikoma ir seksualinė prievarta, visa tai filmuojant. Nežinau, kokie metodai buvo naudojami prieš Aleksejų. Žinau, kad jis atsisakė bado streiko, nors iš pradžių neplanavo to daryti.“
„Būdavo atvejų, kai tokie kaip aš nuteistieji į griežto režimo korpusą būdavo perkeliami iš psichiatrinių ligoninių ir vis dar jausdavo jiems leistų preparatų poveikį. Buvo tikrai baisu į tai žiūrėti“, – lrt.lt pasakoja jis.
Po to, kai kalėjime mirė Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, pirmadienį kelių Europos šalių vyriausybės iškvietė Rusijos diplomatus.
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Stephane Sejourne lankydamasi Argentinoje sakė, kad bus kviečiamas Rusijos ambasadorius Paryžiuje, tuo tarpu Norvegijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame teigė iškviesianti aukščiausio rango rusų diplomatą šalyje „pakalbėti“ apie A. Navalno mirtį.
„Pokalbio metu bus išdėstyta Norvegijos nuomonė apie Rusijos valdžios atsakomybę už šią mirtį ir už tai, kad būtų atliktas skaidrus jos tyrimas“, – pranešė Norvegija, pridurdama, kad susitikimas kol kas neįvyko, tačiau netrukus įvyks.
Diplomatus iš Rusijos ambasadų iškvietusios pirmadienį pranešė ir Suomija, Vokietija, Lietuva, Ispanija, Švedija bei Nyderlandai. Londonas tą padarė penktadienį vakare.
Apie A. Navalno mirti atokiame arkties kalėjime, kur 47-metis opozicionierius, 2020 m. išgyvenęs pasikėsinimą nunuodyti, kuriuo jis apkaltino Kremlių, atlikinėjo įkalinimo bausmę, buvo praneša penktadienį.
„Vladimiro Putino režimas dar kartą parodė savo tikrąjį veidą“, – pirmadienį sakė S. Sejourne.
Vakarų šalys dėl jo mirties po nuosprendžio praėjusi trejiems metams vieningai apkaltino rusų valdžią. Mirus A. Navalnui, vos mėnesiui likus iki prezidento rinkimų, per kuriuos V. Putinas manoma mėgins dar labiau įsitvirtinti valdžioje, opozicija neteko ryškiausio savo atstovo.
Suomijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) paragino Rusiją „paleisti visus politinius kalinius“ ir patvirtino iškvietusi rusų ambasadorių.
„Siaubinga, kad Aleksejui Navalnui teko sumokėti didžiausią kainą už tai, kad kovojo už laisvą ir demokratinę Rusiją“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Nyderlandų užsienio reikalų ministrė Hanke Bruins Slot. „Mes primygtinai raginame Rusiją perduoti Navalno palaikus jo šeimai ir artimiesiems.“
Pirmadienį Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas pareiškė iškvietęs rusų ambasadorių ir paragino Europos Sąjungą apsvarstyti „naują sankcijų režimą, nukreiptą prieš represijas Rusijos viduje“.
Penktadienį Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas pasakė, kad Madridas „reikalauja (paaiškinti mirties) aplinkybes“.
