Jo iš karto nepavyko sulaikyti – iškrypėlis paspruko, tačiau vėliau vis tiek buvo surastas, nes vėl grįžo į tą pačią vietą ieškoti naujų aukų.
O tada policija jau buvo pradėjusi tyrimą dėl nepilnametės tvirkinimo – paaiškėjo, kad buvo ir daugiau aukų, tik tai – suaugusios moterys, kurios po susidūrimo su iškrypėliu, į policiją taip ir neišdrįso kreiptis.
Tuo metu Vilniaus apskrities policijos Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime, kuris atsidūrė A. Kairaičio baudžiamojoje byloje, buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, analizuojant registruojamų įvykių registrą, nustatyta, jog dėl panašių įvykių buvo registruoti keli pranešimai.
Viena moteris nurodė, kad nepažįstamas vyras „ranka vieną kartą perbraukė tarp kojų ir pasišalino“, kitos moters pranešime buvo teigiama, kad maršrutinio transporto sustojime „nepažįstamas vyriškis seksualiai priekabiavo – ranka paėmė už užpakalio.“ Vėliau ši moteris nuotraukoje atpažino A. Kairaitį.
Paliesti A. Kairaitis nutarė ir nepilnametę, kai tik šią su draugėmis pamatė autobusų stotelėje.
„Mes sėdėjome stotelėje ir kalbėjomės, matėme, kad vienas vyriškis keistai į mus žiūri, bet to kažkaip nesureikšminome, nes kartais taip būna, – vėliau pasakojo su draugėmis į kino teatrą nuvažiuoti planavusi nepilnametė. – Netrukus atvažiavo autobusas, mes ėjome greitu žingsniu, kad į jį įliptume, bet tada pamačiau, jog ir tas vyriškis eina – paskui mane. Tada jis stovėjo už manęs ir keistai žiūrėjo, atsitraukiau, bet jis niekur nenuėjo – vis tiek stovėjo šalia. Mane apėmė nerimas, o tada, kai norėjau įlipti į autobusą, jis man pakišo savo ranką po sijonu. Perbraukė ranka. Tai matė ir kiti žmonės – jie pradėjo rėkti, – ką tu darai, o jis išsigandęs pabėgo.“
Nepilnametė sakė, kad kaip tik tuo metu užsidarė autobuso durys ir jis pajudėjo, niekas iškrypėlio taip ir negalėjo sugauti.
„Pradėjau verkti, nes pasidarė baisu, mane ištiko šokas, bet autobuse buvę žmonės mane apramino, pasakė, kad eičiau pas vairuotoją ir paprašyčiau autobuso numerio ir kitų duomenų“, – prisiminė ji.
Apie tai, kas nutiko, ji iį karto telefonu papasakojo tėvui, o paskui, kai pagaliau pavyko prisiskambinti, ir į komandiruotę išvykusiai motinai, kuri apie tai pranešė Bendruoju pagalbos telefonu 112.
Šis įvykis kaip reikiant paveikė nepilnametės gyvenimą – ji ėmė vengti kelionių visuomeniniu transportu, į mokyklą ją nuveždavo tėvai.
„Noriu kuo greičiau pamiršti šitą dalyką“, – sakė nukentėjusioji.
Tuo metu mergaitės motina aiškino, kad nepilnametei šio įvykio kol kas taip ir nepavyko pamiršti – juk tai įvyko stotelėje, iš kurios ji kiekvieną dieną keliaudavo į mokyklą.
„Po įvykio dukra labai išsigando, bijo važiuoti autobusu, aš pati turėjau keisti darbo grafiką, kad galėčiau nuvežti ją į mokyklą, o tai kainuoja nemažus pinigus, – teigė moteris. – Dėl ligos medikai jai rekomendavo lankyti baseiną, tačiau ji griežtai atsisakė, nes treneris buvo vyriškos lyties. Ji bijo tokių žmonių. Visai neseniai važiuojant autobusu pamatė vyresnio amžiaus vyrą ir nepasiekusi reikalingos stotelės išlipo iš autobuso, paskambino verkdama – turėjau atsiprašyti iš darbo, kad ją parvežčiau namo. Ji iki šiol negali normaliai reaguoti į vyresnio amžiaus vyrus, jai atrodo, kad visų požiūris į ją yra iškreiptas, mergaitė tapo labai pažeidžiama.“
Nepilnametės motinos teigimu, po šio įvykio jos dukra ne kartą lankėsi pas psichologą, apie įvykį autobusų stotelėje buvo pranešta mokyklos administracijai, todėl ji prašė daugiau pas psichologą jos nevežti: „Ji bijojo, kad apie tai sužinos kiti ir dėl to ją žemins, tyčiosis“.
„Dabar dukra bijo užsidėti sijoną, ji kaltina save, kad tą dieną vilkėjo sijoną“, – motinos teigimu, mergaitę konsultavęs psichologas nurodė, jog nepilnametės laukia ilgas gydymas dėl patirtos psichologinės traumos, taip pat gali būti, kad bet koks įvykis ateityje jai gali priminti atsitikimą stotelėje, ji gali turėti psichologinių padarinių po daugybės metų.
Surasti prie nepilnametės priekabiavusį vyrą pareigūnams nebuvo sudėtinga – nukentėjusioji nurodė, kaip šis atrodė, kokiais drabužiais buvo apsirengęs. Būtent tokį vyrą vieną dieną policijos kriminalistai ir pastebėjo toje pačioje stotelėje – įtartinai besielgęs vyras tuo metu, kaip vėliau paaiškėjo, jau tykojo naujos aukos. O kai buvo uždarytas į areštinę, tyrėjai išsiaiškino, kad iškrypėlis jau anksčiau buvo teistas dėl seksualinio smurto – dar 2003 m. teismas jį buvo nuteisęs dėl prieš saugusias moteris panaudotos prievartos, kai jas užpuldavo sostinės daugiabučių liftuose ir, grasindamas peiliu, versdavo jį patenkinti.
Savo praeities A. Kairaitis neišsižadėjo: „Tada sekdavau paskui merginas, kurios man patikdavo, o kai jos įlipdavo į liftą, įlipdavau ir aš iš paskos, o paskui grasindamas joms peiliu, priversdavau jas mane masturbuoti. Taip buvau pasielgęs su trimis merginomis, už tai buvau nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme – po šių įvykių supratau, kad dėl tokių savo veiksmų galiu atsidurti kalėjime, todėl nustojau taip elgtis, tačiau nuo to laiko pradėjau moteris tiesiog liesti.“
„Aš suprantu, kad esu ligonis, bjaurybė, turiu gyvulišką aistrą, kurios negaliu suvaldyti“, – A. Kairaitis aiškino, jog per tuos daugybę metų taip ir nesikreipė pagalbos į medikus.
Dievo Meilės misionerių seserų kongregacijos bendruomenėje šiuo metu laikinai gyvenantis vyras teigė, kad daugybę metų piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimaiks, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl glausdamasis pas vienuoles stengiasi įveikti priklausomybę ir įgyti naujų socialinių įgūdžių.
Bet, prisipažino jis, lytinio nukrypimo jam niekaip nepavyksta atsikratyti.
„Nežinau kodėl, bet vasaros metu, matydamas moteris, negaliu savęs suvaldyti ir noriu jas liesti – kišti rankas po sijonais“, – iš karto po sulaikymo A. Kairaitis tyrėjams prisipažino, kad tai daro išskirtinai vasarą, kai moterys dėvi sijonus ar sukneles.
Jis taip pat neslėpė, kad tuo metu, kai stotelėje sulaikė policijos pareigūnai, jis „stebėjo moterį“, kurią taip pat ketino paliesti.
„Laukiau atvykstančių autobusų, kad iš jų išliptų daugiau žmonių ir tada, esant miniai, būčiau galėjęs likti nepastebėtas – tikrai būčiau palietęs tą moterį, tačiau prie manęs priėjo policijos pareigūnai ir sutrukdė tai padaryti, nes mane sulaikė“, – prisipažino jis.
Iškrypėlis neneigė, kad prieš keletą dienų seksualiai priekabiavo prie nepilnametės – esą šis įvykis buvęs išskirtinis, nes mergaitė „pradėjo klykti“, o aplinkiniai žmonės suprato, kad tai jis lietė mergaitę.
„Jie pradėjo šaukti, kad aš esu pedofilas, bandė mane sugauti, bet man pavyko pabėgti“ – aiškino vyras.
Jis sakė, kad tą dieną neplanavo prie ko nors priekabiauti, bet taip jau nutiko, nes savo akiratyje pamatė jauną ir liekną moterį.
„Kai pamatau moterį lieknomis kojomis, dėvinčią sijoną, nebesuprantu, kas su manimi vyksta, aš savęs nekontroliuoju ir einu jas liesti“, – prisipažino jis.
Vyras neslėpė supratęs, kad mergaitė, kurią jis palietė, buvo su draugėmis ir visos jos dar buvo nepilnametės.
„Supratau, kad jos yra vaikai, nekilo abejonių, jog nepilnametės – jos buvo jaunos, gražios, aš labai stipriai norėjau jas liesti, man net nebuvo svarbu, kurią mergaitę paliesti, – prisipažino A. Kairaitis. – Tada priėjau prie autobuso durų ir paliečiau paskutinę į jį lipančią mergaitę.“
Vyras aiškino, kad dėl savo amžiaus jis jau nejaučia lytinio pasitenkinimo, o anksčiau jam buvo malonu moteris liesti, net jautė pasitenkinimą.
„Tai nebuvo vienintelis atvejis, kai taip elgiausi – aš turiu nesveiką norą paliesti gražią moterį, jei mane sudomina moteris, kurią aš matau, tuo metu privalau ją paliesti ir negaliu pasielgti kitaip, – negaliu paaiškinti, kodėl taip yra, bet kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad man yra reikalinga psichiatro pagalba“, – A. Kairaitis prisipažino, jog šią vasarą jis taip yra palietęs apie 10 moterų, dažniausiai tai darė stotelėse, kuriose būna daug žmonių.
„Kai būna daugiau žmonių, tuomet būna mažiau galimybių būti pastebėtam“, – sakė iškrypėlis.
Ir pridūrė, kad taip pat elgėsi ir Latvijoje – sostinėje Rygoje taip pat eidavo į visuomeninio transporto stoteles ir tykodavo moterų, siekdamas patenkinti savo gašlius kėslus.
„Noriu keistis, suprantu, kad liesdamas nepilnametę sukėliau psichologinę traumą, man labai gėda dėl to, jog taip pasielgiau“, – A. Kairaitis teisme atsiprašė nukentėjusiąja pripažintos mergaitės ir jos motinos, taip pat pridūrė, kad dėl netinkamo elgesio, kai lietė nepažįstamas moteris, daugybę kartų buvo baustas administracine tvarka.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukto A. Kairaičio baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad nekyla abejonių dėl kaltės – kaltinamasis atliko tvirkinimo veiksmus ir savo veiksmais nepilnametei sutrikdė psichinę sveikatą, sukeldamas pastarajai adaptacijos sutrikimą, prilyginamą nesunkaus sveikatos sutrikdymo kategorijai.
Teisėja Justyna Žukovska–Pečiulienė nusprendė A. Kairaičiui skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams. Jam taip pat paskirti įpareigojimai – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o praradus darbą, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, taip pat 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Be to, nuteistasis privalės nemokamai išdirbti 60 valandų trukmės darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
„Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą – būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija“, – pažymėjo teisėja J. Žukovska–Pečiulienė.
Iš nuteistojo nukentėjusiąjai mergaitei teismas priteisė 4 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimą.
„Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiąją kamuoja nemiga, baimės jausmas naudojantis viešuoju transportu bei lankantis viešose vietose be suaugusiųjų palydos, atsižvelgiant į šiuos nukentėjusiosios išgyvenimus jai ir jos šeimai teko keisti kelionių į mokyklą įpročius – nukentėjusiąją tenka vežti į mokyklą tėvams, kadangi iki šiol ji bijo autobusu vykti viena, taip pat lankytis pas gydytojus ir ieškoti psichologinės pagalbos, – pabrėžė teisėja. – Nustatyta, kad net ir praėjus beveik metams po aptariamo įvykio, dukra bijo vyriškos lyties atstovų, jai atrodo, kad pamatytas, nepažįstamas vyras gali jai padaryti kažką blogo.“
Pasak teismo, nusikalstamais veiksmais sukeltos pasekmės iki galo dar nėra aiškios, kadangi nukentėjusiosios patirti išgyvenimai gali turėti įtakos ir jos ateičiai, tačiau kokiu mastu, iki šiol nėra aišku.