Ši 60 metų G. Bieliniui skirta bausmė buvo subendrinta su praėjusių metų rugsėjį paskelbtu nuosprendžiu kitoje byloje – tada vyras buvo pripažintas kaltu dėl nepilnamečių įtraukimo į girtavimą ir vieno jų seksualinio prievartavimo.
Antroje G. Bieliniui iškeltoje baudžiamojoje byloje apkaltinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis taip pat nutarė, kad nukentėjusiuoju pripažintam dabar jau 16 metų sulaukusiam jaunuoliui nuteistasis privalės sumokėti 5 tūkstančių eurų, nors šis prašė priteisti keturis kartus didesnę sumą, neturtinės žalos atlyginimą.
Neviešuose posėdžiuose bylą nagrinėjęs teismas nepatvirtino visų Vilniaus apygardos prokurorų G. Bieliniui pateiktų kaltinimų – seksualinį prievartavimą perkvalifikavo į gerokai lengvesnį nusikaltimą ir konstatavo, kad nuteistasis su nukentėjusiuoju „tenkino lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, kai nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių“. Kitaip tariant, tenkino lytinę aistrą su penkiolikmečiu šiam neprieštaraujant.
Kaip Delfi nurodė teismo atstovė Ugnė Rėkutė, tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs ne tik į kaltinamojo, bet ir liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus, taip pat teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte konstatuotomis išvadomis.
„Atlikęs byloje esančių įrodymų tyrimą teismas nenustatė esminių nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto ar grasinimų panaudojimo, siekimo palaužti pasipriešinimą ar kitokios galimybės priešintis atėmimą, arba pasinaudojimo bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle“, – nuosprendyje pažymėjo teisėjas.
Be to, jis nutarė G. Bieliniui panaikinti kaltinimus dėl nepilnamečio nugirdymo, nes ši veika nebuvo padaryta. Visgi teismas pripažino, kad po intymių santykių su gerokai vyresniu vyru paaugliui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar praėjusių metų kovo pabaigoje G. Bielinis į prie Vilniaus esančią savo sodybą pasikvietė du jaunuolius. Kartu su jais atvyko dar vienas vaikinas – jis gerai pažinojo G. Bielinį, nes kartu dirbo įvairius statybų ir remonto darbus.
Įsidarbinti statybose turėjo ir nukentėjusiuoju pripažintas penkiolikmetis, ir kartu su juo atvykęs aštuoniolikmetis neįgalus vaikinas, gyvenantis tame pačiame maždaug už 100 km nuo Vilniaus esančiame miestelyje.
Kas vyko kambaryje, žino tik G. Bielinis ir nukentėjusysis – jis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau jo parodymai yra pripažinti nevieša informacija. Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras kaltės dėl seksualinio prievartavimo nepripažino ir teigė, kad intymius santykius su penkiolikmečiu turėjo abipusiu susitarimu.
„Buvau visas tarnybas įspėjusi, kad reikia saugoti vaikus – juk nenormalu, kai darbdavys socialiai pažeidžiamus nepilnamečius kviečia į savo pirtį susipažinti, – liūdna, bet tada manimi niekas netikėjo, sakė, kad šis žmogus tenori tik gero mūsų krašto vaikams“, – apie G. Bielinį kalbėjo viename nedideliame Aukštaitijos miestelyje gyvenanti moteris.
Ji neslėpė, kad apie paaugliui gresiantį pavojų buvo pranešusi ne tik socialiniams darbuotojams, bet ir pedagogams, bet ja niekas netikėjo ir net įspėjo, kad be įrodymų apkaltindama kitą žmogų pati gali sulaukti nemalonumų.
„Man jau tada buvo aišku, kad nieko gero negalima laukti – joks suaugęs vyras nekvies vaikų į savo sodybą, – sakė Vilniaus regiono apylinkės teisme liudijusi moteris. – Daug kartų prašiau atstoti nuo mano sūnaus, bet jis vis skambindavo ir skambindavo. Įsivaizduokite, jis ir su manimi norėjo susipažinti, įvairias nesąmones telefonu kalbėjo – sakė, kad ir bažnyčioje ne šventieji sėdi.“
Moteris daugybę kartų su G. Bieliniu buvo kalbėjusi telefonu – jos sūnų ir kaimynystėje gyvenantį jaunuolį vyras ne kartą viliojo atvažiuoti į prie pat Vilniaus esančią sodybą. „Jiems žadėjo, kad vasarą galės užsidirbti pinigų“, – teigė moteris.
Kiek, vyras nesakė, tačiau tikino, jog turėdami pinigų jaunuoliai galės įgyvendinti savo svajones. Jos teigimu, G. Bielinio akiratyje buvo paaugliai, kurie yra socialiai pažeidžiami ar net neįgalūs – nukentėjusiuoju pripažinto jaunuolio motina gyveno neįgaliųjų pensionate, o tėvas sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje ir skausmą malšino alkoholiu.
„Po šio įvykio jis mirė, o nukentėjusysis buvo apgyvendintas vaikų globos namuose“, – prisipažino liudytoja.
Prokuratūra nustatė, kad lytinių santykių su penkiolikmečiui G. Bielinis turėjo tuomet, kai teisme buvo nagrinėjama kita jam iškelta baudžiamoji byla.
Kai kiti paaugliai namuose vartojo alkoholinius gėrimus, vyras šį berniuką įsiviliojo į antrajame namo aukšte esantį miegamąjį. O čia, kaip pasakojo nukentėjusysis, ranka griebė už kaklo, parvertė ant lovos ir suspaudęs kaklą palaužė šio pasipriešinimą – numovęs kelnes bandė jį patenkinti oraliniu būdu.
Nepilnametį išgelbėjo jo bendraamžiai, kurie pasigedę draugo nuėjo ieškoti: miegamojo durys buvo užrakintos, todėl šiems teko įsibrauti.
Kaip nurodė nepilnamečiai, juos į savo namus kvietęs ir alkoholiniais gėrimais vaišinęs G. Bielinis taip pat bandė priekabiauti ir prie kitų paauglių – vienas prisipažino, kad vyras bandė jį pabučiuoti. O seksualinę prievartą patyręs nepilnametis teigė, kad nors po šio įvykio kartu su draugais ir buvo susitikęs su G. Bieliniu, tačiau kartu nebevartojo alkoholinių gėrimų, bijojo kartu su juo pasilikti.
„Jis siekė seksualinio bendravimo už pinigus“, – teigė kitas vaikų globos namų auklėtinis.
Tuo metu G. Bielinis, nors ir pripažino, kad bendravo su nepilnamečiais, tačiau tikino, jog paaugliai prieš jį surengė provokaciją. Šią jo gynybinę versiją paneigė baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, pažymėjęs, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog būtent nuteistasis buvo seksualinių santykių iniciatorius.
„Jis galėjo atsisakyti savo neteisėto elgesio, tačiau to nedarė, nes jau iki tol ieškojo berniuko, – pabrėžė teismas. – Nuteistojo pozicija rodo, kad jis nevertina realaus savo veiksmų pavojingumo itin pažeidžiamiems nepilnamečiams.“
Teismas taip pat pripažino, kad ir nepilnamečiai jaunuoliai turėjo tikslą svaigintis alkoholiniais gėrimais ir turėti piniginių lėšų, tačiau šios aplinkybės niekaip nepateisina G. Bielinio elgesio prieš pažeidžiamus jaunuolius.
Dėl seksualinių santykių nepilnamečiu vaikų globos namų auklėtiniu kaltės nepripažinęs G. Bielinis buvo sulaukęs teismo malonės – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjai nuteistajam skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo trejiems metams.
Tačiau toks švelnus nuosprendis papiktino valstybinį kaltinimą palaikiusius prokurorus ir seksualinę privartą patyrusį nepilnametį, kurie laisvę nuteistajam dovanojusio teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Jų skundą išnagrinėjusi trijų Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad G. Bielinis nepagrįstai buvo paliktas laisvėje – jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams.
Skirdamas bausmę G. Bieliniui teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad jis anksčiau neteistas, formaliai pripažino kaltę ir dėl jos gailėjosi, bet tuo pačiu pažymėjo, jog nėra lengvinančių aplinkybių, nes kaltininamasis kategoriškai neigė kaltę.
„Spręsdama dėl bausmės dydžio, teisėjų kolegija įvertino ir prieš nukentėjusįjį padarytos veikos pobūdį, kuris nagrinėjamoje situacijoje taip pat nebuvo toks, už kurį paprastai yra skiriamos žymios ir griežtos laisvės atėmimo bausmės, – pažymėjo trijų teisėjų kolegija. – Šiuo atveju prieš nukentėjusįjį buvo panaudota prievarta palaužiant jo pasipriešinimą, tačiau tai nesukėlė jokių reikšmingų fizinių sužalojimų. Be to, nuteistasis tenkino savo lytinę aistrą pats atlikdamas oralinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, o ne atvirkščiai, veiksmai netruko ilgą laiką, o tai taip pat rodo mažesnį šios veikos pavojingumą.“
Skirtą bausmę G. Bielinis atlieka Pravieniškių pataisos namuose. Jis taip pat įpareigotas nukentėjusiajam sumokėti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Anot teisėjų, tik reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti, kad „nesiformuos nebaudžiamumo nuotaikos bei nebus ignoruojami nukentėjusiųjų interesai ir taip bus sukurtos teisinės prielaidos užtikrinti ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją“.