Santuoka oficialiai įregistruota Jutos, JAV, naudojant vaizdo ryšį, kas šį atvejį paverčia svarbiu precedentu LGBT bendruomenei Lietuvoje.
Rašoma, kad ceremonija prasidėjo 19:30 val., o jau 19:45 val. Jutos valstijos civilinės metrikacijos skyrius oficialiai paskelbė Karaliną ir Katsiarynę sutuoktomis. Pora iš karto gavo elektroninį santuokos liudijimą, patvirtinantį jos teisėtumą JAV. Šiandien taip pat išsiųsti popieriniai originalūs dokumentų egzemplioriai, o santuoka įtraukta į vietinius JAV registrus. Vestuvių akimirkų nuotraukos pateikiamos publikavimui.
Teisinis JAV sudarytų santuokų pripažinimas turėtų būti taikomas ir Lietuvoje pagal Hagos konvenciją, prie kurios prisijungė Lietuvos Respublika. Tai dar kartą patvirtina, kad JAV išduoti dokumentai turi turėti teisinę galią ir Lietuvos teritorijoje.
Baro savininkai – Paulius Banevičius ir Maksimas Popov taip pat sudarė vienalytę santuoką pagal panašią procedūrą ir patvirtina, kad tokios santuokos yra pripažįstamos Lietuvos valstybinėse įstaigose (bent jau visose, į kurias jiems patiems teko kreiptis).
Lietuva – viena iš trijų
Pranešimo žiniasklaidai autorių kalbintas advokatas Aivaras Žilvinskas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu 24 Europos Sąjungos valstybės iš 27 numato galimybes teisiškai įforminti vienos lyties asmenų šeimas (16 iš jų leidžiamos vienos lyties asmenų santuokos).
„Taigi Lietuva yra tarp likusių trijų, kuriose nėra jokių galimybių tai daryti. Mažėjantis gyventojų skaičius Lietuvoje kelia demografines problemas, o trukdymas įgyvendinti savo fundamentinę teisę į šeimą daro šalį dar mažiau patrauklią. Dėl to šalis ir savo paties piliečius skatina emigruoti, sudaryti santuokas kitose valstybėse, ir namus kurti taip pat svetur.
Užsienyje teisėtai sudaryta santuoka turėtų būti pripažįstama Lietuvoje, tačiau tais atvejais, kai ją sudaro vienos lyties asmenys (kai abu arba vienas iš jų yra Lietuvos piliečiai), Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigos atsisako tokias santuokas įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tais atvejais, kai abu sutuoktiniai nėra Lietuvos piliečiai, jų santuokos į apskaitą Lietuvoje netraukiamos, tačiau jų santuoka galioja, ir institucijos privalo tokius asmenis pripažinti šeimos nariais. Tai reiškia, kad kiekvienoje situacijoje tokioms šeimoms savo statusą tenka įrodinėti atskirai, kartais – ir teisminiu keliu. Sukuriama daugybė nepatogumų, o tai laikytina diskriminacija“, – aiškino advokatas.
Šiuo metu Advokatas A. Žilvinskas kaip tik atstovauja keliems pareiškėjams, Lietuvos piliečiams, kurie siekia teisminiu keliu įtraukti savo santuoką, sudarytą užsienyje, į Lietuvos apskaitą.
Jis taip pat atstovauja dviem Lietuvos piliečių vienalytėms poroms Europos Žmogaus Teisių Teisme, kuris vertins, ar Lietuva pažeidžia jų teisę į šeimą ir privatų gyvenimą.
Naujosios kadencijos Seimui derėtų greičiau spręsti visų šeimų lygiateisiškumo klausimą. Tokių šeimų įteisinimas biudžetui nieko nekainuoja, tačiau diskriminacija kenkia tiek valstybės reputacijai, tiek daro didžiulę žalą pačiai visuomenei ir jos nariams. Tie, kas vis dar nukreipia kalbą į „daugumos“ nuomonę, turėtų neužmiršti, kad Europos Sąjungoje pati Lietuvos politika šiuo metu yra visiškoje mažumoje, aiškinama pranešime žiniasklaidai.