Pirminiais policijos duomenimis, G.Beresnevičius mirė savo mirtimi, tačiau tai paaiškės tik atlikus teismo medicinos ekspertizę.
G.Beresnevičius buvo etnologijos daktaras, docentas. Dėstė įvairiose Kauno ir Vilniaus aukštosiose mokyklose religijotyrą, baltų religiją ir mitologiją, religijų istoriją. G.Beresnevičius buvo naujienų portalo DELFI bendraautoris.
Jis išleido ne vieną mokslinę knygą, pirmojo lietuvių postmodernistinio romano autorius. Publikavo apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie 500 publicistinių, eseistinių straipsnių, recenzijų, keliolika novelių literatūrinėje spaudoje.
G.Beresnevičius 1979-1984 metais studijavo Vilniaus universitete istoriją. 1986-1989 metais buvo Kauno politechnikos instituto Filosofijos katedros asistentas, 1990-1999 metais dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universitete Etnologijos ir folkloristikos katedroje. Nuo 1990 metų dirbo Kultūros ir meno institute.
Rašytojas buvo žurnalo "Naujasis židinys", kultūros savaitraščio "Šiaurės Atėnai" bendradarbis.
1997 metais jis buvo apdovanotas literatūrinio žurnalo "Nemunas" novelistikos premija, 1997 metais - "Literatūros ir meno" publicistikos premija, 2000-aisiais - Druskininkų poetinio rudens premija už poetinį debiutą (už poeziją eseistikoje) ir Kultūros ministerijos premija už eseistiką, 2001 metais - Lietuvos prezidentūros premija už esė Lietuvos istorijos temomis rinkinį "Ant laiko ašmenų".
G.Beresnevičius talkino dabartinei žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei per pastaruosius prezidento rinkimus 2004-metais.
Kaip BNS sakė velionio žmona Auksė Beresnevičienė, tiksli G.Beresnevičius šarvojimo ir laidojimo vieta dar nežinoma. Ji paaiškės antradienį.