Taip vos dramatiškai nesibaigė istorija sostinėje, bet eismo įvykį sukėlusiai studentei vis dėlto pavyko išvengti atsakomybės – baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė procesą nutraukti, o avarijos kaltininkę atleisti nuo atsakomybės šiai susitaikius su nukentėjusiąja.
Tuo metu taksi pavežėjas, keleivę išleidęs neleistinoje vietoje, dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo buvo nubaustas administracine tvarka.
Nors nukentėjusioji ir eismo įvykio kaltininkė susitaikė, tačiau kelias iki taikaus sprendimo buvo gana ilgas – tik teismo posėdyje sužalojimų patyrusi dviratininkė sutiko susitaikyti su kaltininke.
„Morališkai esu linkusi atleisti, nepaisant atsiprašymo ar jo nebuvimo, juo labiau kaltinamoji manęs jau atsiprašė“, – teisme sakė ji.
Skaudi nelaimė Vilniuje įvyko vieną rytą, kai moteris į darbą važiavo dviračiu tam skirtoje vietoje – dviračių taku. Tačiau prie pat jo sustojo keleivę vežęs taksi pavežėjas – kai ši atidarė automobilio galines dešinės pusės keleivio dureles norėdama išlipti, į šias dureles rėžėsi dviračių taku važiavusi dviratininkė.
Eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė dešinės kojos šeivikaulio kulkšnies lūžį, teisiškai šis sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Dėl sukelto eismo įvykio baudžiamojon atsakomybėn patraukta jauna mergina teisme kaltę pripažino visiškai – neneigė nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau jas vertinti paliko teismui.
„Tą rytą važiavau į darbą sėdėdama dešinėje automobilio pusėje, kai jis sustojo mano nurodytu adresu, atsisukusi į vairuotoją negavau jokio ženklo, kad nesaugu išlipti iš automobilio ir atsidariusi dureles norėjau išlipti“, – mergina tikėjosi, kad ją vežantis vairuotojas įspės, jeigu išlipti yra nesaugu.
Ji pažymėjo, kad nepastebėjo, jog automobilis sustojo ant dviračių tako ir kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus.
„Ko gero, tamsusis lango kampas užstojo matomumą, be to, nukentėjusioji važiavo gana greitai, išlipant iš automobilio atvertos durelės užkliudė nukentėjusiosios dviračio rankeną – tada patyriau šoką, nieko nemačiau, – kalbėjo ji. – Įvykus kontaktui nuskubėjau prie nukentėjusiosios ir bandžiau ją pakelti, taip par surinkti jos daiktus.“
Anot jos, nukentėjusioji sąmonės praradusi nebuvo, eismo įvykį matę praeiviai iš karto iškvietė greitosios pagalbos medikus. Netrukus į įvykio vietą atvyko ir nukentėjusiosios sūnus.
„Aš negalėjau pamatyti, kad kažkas atvažiuoja su dviračiu, manau, kad dėl šios situacijos yra kaltas automobilio vairuotojas“, – teigė ji.
Mergina teisme aiškino, kad dar tą pačią dieną atsiprašė dviratininkės.
„Nukentėjusioji po poros mėnesių, kai su ja bendravau, man pasakė, kad man dėl šio įvykio neatleis“, – sakė ji.
Tuo metu traumą patyrusi dviratininkė nebuvo tokia kategoriška ir pareiškė, jog pykčio dėl to, kas nutiko, nelaiko – nesvarbu, ar kaltininkė jos atsiprašė, ar ne.
Moteris sakė, kad tuo metu jautėsi sąmoninga, tačiau kalbėti negalėjo, bet vis dėlto dar spėjo paskambinti savo sūnui.
„Greitoji pagalba ir policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko labai greitai, nuvažiavus į ligoninę man buvo nustatytas kojos kaulo lūžis – sugipsavus koją sugrįžau į darbą, nes jame vaikščioti nereikia, tačiau visą laiką dirbau šokinėdama ant vienos kojos, – teigė nukentėjusioji. – Lūžus kojai, mano blauzdos raumenys buvo suplonėję 2 cm, todėl važiavau reabilituotis, visus metus man buvo sunku, į komandiruotę buvau priversta važiuoti su vežimėliu.“
Pasak moters, nors dėl eismo įvykio patraukta mergina visą laiką kratėsi atsakomybės, tačiau teisme vis dėlto jos atsiprašė.
„Dėl šio įvykio mano emocinė būklė buvo labai sunki, skausmas truko ne vieną mėnesį, po avarijos pasikeitė mano gyvenimo būdas, nebegaliu judėti, noriu kuo grečiiau užmiršti šį įvykį“, – sakė ji.
Nukentėjusioji atviravo, kad iš kaltinamosios nesulaukė jokios pagalbos ar nuoširdžios užuojautos.
„Morališkai esu linkusi atleisti, nepaisant atsiprašymo ar jo nebuvimo, juo labiau kaltinamoji manęs jau atsiprašė“, – tvirtino ji.
Draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą (beveik 7 tūkstančius eurų), tuo metu studentė aiškino, kad pinigų neturi ir negalėtų padengti žalos, jeigu iš jos būtų nuspręsta ją išsiieškoti.
Kad dėl eismo įvykio atsakomybę turėtų prisiimti automobilio keleivė, teisme aiškino ir taksi pavežėjas – Lietuvoje dirbantis užsienietis sakė, kad nors ir sustojo draudžiamoje vietoje, tačiau prieš išlipant keleivei keletą kartų pakartojo, jog ši neskubėtų palikti automobilį.
„Aš jai keletą kartų pakartojau „palauk, palauk“, tačiau keleivė staiga atidarė automobilio dureles ir kliudė dviračiu važiuojančią moterį“, – vairuotojas teigė žinojęs, kad toje vietoje negalėjo sustoti, bet kadangi nekalba lietuviškai, negali klientams paaiškinti, kad sustos, kai bus galima tai padaryti.
„Visada stengiuosi maksimaliai patogiai klientams sustoti, šiuo atveju aš suvokiau, kad keleivė išlips tik dviratininkei pravažiavus, todėl nusprendžiau, kad toje vietoje išlaipinti keleivę yra saugu“, – sakė jis.
Kad būtent keleivė yra atsakinga dėl nelaimės, konstatavo ir baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, pažymėjęs, jog dviratininkei nesunkiai sveikatą ji sutrikdė dėl neatsargumo.
„Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, – nurodė teisėja Zina Vilnienė. – Nors kaltinamoji teigė, kad ji nevairuoja ir dėl to KET reikalavimai jai nėra žinomi, tačiau atkreiptinas kaltinamosios dėmesys į tai, kad KET nustato ne tik reikalavimus vairuotojams, jose taip pat nustatyti reikalavimai ir kitiems eismo dalyviams, be kita ko, ir keleiviams. Vienas iš KET įtvirtintų draudimų, taikomas visiems eismo dalyviams, ne tik transporto priemonių vairuotojams, kaip KET reikalavimus suvokia kaltinamoji – draudimas atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.“
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors keleivė teigė, jog ji įsitikino, kad sustojusio automobilio dureles atidaryti saugu, o dviratininkę jai galėjo užstoti automobilio kampas, per kurį ji nematė dviratininkės, tačiau, anot teismo, jeigu kaltinamoji būtų buvusi atidesnė ir dėjusi didesnes pastangas, įvykio, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, buvo galima išvengti.
„Kaltinamoji nesilaiko nuoseklios savo įvykių versijos, viena vertus ji teigia, kad dviratininkės nematė, kita vertus – nurodo, kad dviratininkė važiavo dideliu greičiu, taigi, jei vis dėl to kaltinamoji gali įvertinti dviratininkės judėjimo greitį, darytina išvada, kad vis dėl to dviratininkę kaltinamoji pastebėjo ir turėjo pareigą laikytis KET numatyto draudimo atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, nes akivaizdu, jog atidarytos durelės, ypač jas atidarius visiškai prieš dviratininkę, kėlė pavojų dviratininkei, dėl to įvyko įvykis, kurio metu nukentėjusioji buvo sužalota“, – pabrėžiama teismo nuosprendyje.
Anot teismo, akivaizdu, kad keleivė suvokė, jog turi elgtis atsakingai, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tačiau savo iniciatyva nesiėmė jokių atsargumo priemonių, nesistengė savo jėgomis įsitikinti, kad atidaryti automobilio dureles yra saugu, o atsakomybę perkėlė transporto vairuotojui, tikėdamasi, kad jis ją perspės.
„Vien kaltinamosios klaidingas įsitikinimas, kad vairuotojas privalo ją įspėti, kada transporto priemones dureles atidaryti yra saugu, nešalina jos atsakomybės dėl KET pažeidimo ir dėl to įvykusio įvykio, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji“, – pabrėžė teisėja Z. Vilnienė.
Anot teismo, vien dėl transporto priemonės vairuotojo padarytų pažeidimų eismo įvykis nebūtų kilęs ir nukentėjusioji nebūtų buvusi sužalota: „Nukentėjusioji matė, kad pro sustojusią transporto priemonę pravažiuoti dviračiu ji tikrai gali.“
Teismas pripažino, kad yra pagrindas atsakomybėn patrauktą keleivę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, šiai susitaikius su nukentėjusiąja.
„Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be to, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamoji jos atsiprašė, nukentėjusioji jos atsiprašymą priėmė, kaltinamoji ir nukentėjusioji susitaikė“, – teismas pažymėjo, kad avariją sukėlusi keleivė anksiau neteista, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, atsiprašė nukentėjusiosios.
„Pažymėtina, kad kaltinamoji yra ypač jauno amžiaus ir nagrinėjamą nusikalstamą veiką lėmė ne jos sąmoningai pasirinktas priešingas teisei elgesys, o spontaniškas, neapgalvotas ir ypač neatsargus poelgis, – nurodė teismas. – Iš jos parodymų ir kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamoji dėl padarytos veikos apgailestavo, iškart po įvykio, nors ir pati būdama stresinėje situacijoje, tačiau pagal savo suvokimą stengėsi nukentėjusiajai padėti – norėjo pakelti ją ir jos daiktus nuo žemės, liko įvykio vietoje, kol į įvykio vietą atvyko medikai. Teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai matęsi, kad kaltinamoji dėl įvykio labai pergyvena.“
Anot teismo, akivaizdu, kad mergina nėra linkusi nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jos antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas yra padarytas dėl neatsargumo.
Nutraukdamas baudžiamąją bylą teismas taip pat nutarė, kad nėra tikslinga merginai taikyti baudžiamojo poveikio priemones.