Sekmadienį sostinėje kilusiame proteste dėl nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui K. Škirpai skirtos atminimo lentos nukabinimo buvo sulaikyti trys asmenys.
Tai Eltai patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovas. Pasak jo, šie protestuotojai buvo sulaikyti dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo.
Nustačius asmenybes vyrai paleisti. Anot pareigūnų, jau nukabinus nelegaliai pakabintą atminimo lentą, vėl būriavosi keli žmonės ir bandė pakabinti kitą. To jiems padaryti nepavyko.
Kaip skelbta anksčiau, sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, su savivaldybe nesuderintos ir ant sostinėje esančių Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų pakabintos atminimo lentos, skirtos K. Škirpai.
Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų. Iš pradžių jie apsistumdė su lentos nukabinti atvykusiais „Grindos“ darbuotojais. Jų saugumui užtikrinti buvo iškviestos sustiprintos policijos pajėgos.
Atvykus daugiau pareigūnų, keliolika protestuotojų lentos stojo ginti susikibę rankomis. Pareigūnų nurodymų nevykdę aktyvistai už tvorelės buvo nustumti jėga. Tuo metu aplink susirinkę bendraminčiai skandavo „gėda“, „rašistai“, „vatnikai“.
Prie K. Škirpos atminimo lentos nukabinimui prieštaraujančių aktyvistų prisijungė ir lentą pakabinusios Nacionalinio susivienijimo partijos lyderis Vytautas Radžvilas. Jis tikino, kad be savivaldybės leidimo pakabintą lentą planuojama ginti.
„Ginamės nuo dar vieno neteisėto valdžios žingsnio. Šita memorialinė lenta formaliai buvo pakabinta neteisėtai, bet tai įvyko tik todėl, kad Vilniaus miesto valdžia trejus metus vilkino sprendimą. Mūsų kantrybė negalėjo būti begalinė. Šiandien yra laisvadienis, šventas, ir, panašu, kad norima ją nukabinti be jokio sprendimo. Atitinkamai šita lenta bus ginama“, – Eltai teigė V. Radžvilas.
„Kada valstybė ir jos viešasis gyvenimas patenka į aklavietę, tokias aklavietes sprendžiama ryžtingais veiksmais“, – pridūrė politikas.
V. Radžvilas neigia, kad kontraversiškai vertinamo K. Škirpos atminimo lentos pakabinimo iniciatyva kaip nors susijusi su artėjančiais Seimo rinkimais.
„Absoliučiai ne. Todėl, kad ji yra neatsitiktina – jei būtume pigūs politiniai spekuliantai, mums būtų buvę labai naudinga ir tikslinga tai padaryti kur kas anksčiau. Bet buvo sąmoningai susilaikyta, gal ir prarasta galimybė laimėti EP mandatą, todėl, kad mūsų tikslas yra pagerbti ir įamžinti Lietuvai nusipelniusį žmogų“, – sakė V. Radžvilas.
Jei visgi lenta bus išties nukabinta, partija imsis teisinių priemonių tokiems veiksmams išsiaiškinti, pažymėjo V. Radžvilas.
ELTA primena, kad penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato buvo pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui K. Škirpai skirta atminimo lenta.
Penktadienį Eltos kalbinta Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė tvirtino, kad be leidimo pakabinta atminimo lenta, skirta K. Škirpai, bus numontuota.
Tokia iniciatyva pasipiktinusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky šeštadienį teigė, kad tokia Nacionalinio susivienijimo iniciatyva skaldo visuomenę. Anot jos, tiek Lietuvos, tiek sostinės vadovybė turi imtis atitinkamų veiksmų.
Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Šeraitė-Gogelienė: K. Škirpai skirta atminimo lenta buvo apie vandalizmą ir neapykantos kurstymą visuomenėje
Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė sako, kad sekmadienį numontuota nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirta atminimo lenta visuomenėje kurstė neapykantą.
„Sekmadienį buvo numontuota nelegaliai įrengta atminimo lenta Kaziui Škirpai. Tik dar kartą pabrėžiu – nelegaliai įrengta atminimo lenta. Gaila, kad daugelis šio fakto renkasi negirdėti“, – perduotame komentare teigė K. Šeraitė-Gogelienė.
„Ši atminimo lenta yra ne apie pagarbą dramatiško likimo asmenybei, o apie vandalizmą ir neapykantos kurstymą“, – pabrėžė ji.
Anot Istorinės atminties komisijos pirmininkės, pulkininko K. Škirpos atminimo lentą gynę aktyvistai, kurie apsistumdė ją nukabinti su policijos palyda atvykusius „Grindos“ darbuotojus, institucijoms trukdė atlikti savo darbą.
„Liūdna, kad istorinė atmintis pasitelkiama politiniams tikslams. Liūdna, kad tiems patiems tikslams visuomenė kurstoma trukdyti institucijoms atlikti savo darbą“, – sakė politikė.
ELTA primena, kad sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo lentos. Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų.
Prie K. Škirpos atminimo lentos nukabinimui prieštaraujančių aktyvistų prisijungė ir lentą pakabinusios Nacionalinio susivienijimo partijos lyderis Vytautas Radžvilas.
Kaip penktadienį Eltai teigė K. Šeraitė-Gogelienė, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Benkunskas: dėl be leidimo pakabintos atminimo lentos K. Škirpai bus kreiptasi į teisėsaugą
Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad dėl penktadienį Vilniuje be leidimo pakabintos nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtos atminimo lentos bus kreiptasi į teisėsaugą.
„Prašysime teisėsaugos įvertinti šiuos veiksmus, kreipsimės į policiją. Matome bent tris teisės aktuose įtvirtintus pažeidimus“, – Eltai sekmadienį teigė V. Benkunskas.
Vilniaus miesto meras šią Nacionalinio susivienijimo iniciatyvą apibūdino kaip chuliganizmo apraišką. Pasak jo, tai tyčinis veiksmas, kuriuo buvo siekta asmeninių politinių dividendų.
„Buvo įvardinta, kad tai pilietinis nepaklusnumas. Man atrodo, kad tai ciniškas chuliganizmas, kuris yra sąlygotas siaurų politinių interesų ką tik pasibaigus Europos Parlamento rinkimams ir matant beviltiškus jų rezultatus“, – pabrėžė V. Benkunskas.
„Niekas neturi teisės savarankiškai spręsti, ką galima, o ko negalima. Jei neturėsime jokios tvarkos, bus visiškas chaosas. Ne taip veikia demokratija“, – sakė jis.
Svarbu laikytis nustatytų taisyklių
Vilniaus meras V. Benkunskas, reaguodamas į Nacionalinio susivienijimo iniciatyvą sostinėje pakabinti K. Škirpai skirtą atminimo lentą, akcentuoja nustatytų taisyklių svarbą.
„Žinant, kad daugeliu atvejų gali būti išsiskiriančios nuomonės, daug diskusijų, Vilniaus mieste turime aiškias taisykles, kaip yra istorinės atminties ženklai kabinami, kokie yra svarstymai, kaip pasitelkiami istorikai ir gaunamos išvados“, – aiškino meras.
„Labai lengva yra pasukti faktus viena, ar kita kryptimi ir atsistoti į radikalią poziciją. Šiuo atveju matome, kad veiksmas buvo iš anksto planuotas. Juo bandoma primetinėti savo faktus ir tiesas, nenorima žaisti pagal demokratinės visuomenės patvirtintus taisyklių pricipus“, – pridūrė jis.
V. Benskunsko teigimu, šia lenta nebuvo siekta pagerbti K. Škirpos atminimo.
„Toks veiksmas yra politinis. Tai ne patriotizmo demonstravimas ar siekis kažką pagerbti“, – sakė Vilniaus miesto meras, pažymėdamas, kad kol kas atminimo lentą, skirtą K. Škirpai, veikiausiai saugos ją nukabinusi įmonė „Grinda“.
V. Radžvilas: tai brutali agresija prieš taikius piliečius
Jėga protestuotojus už tvorelės patraukusius pareigūnus Nacionalinio susivienijimo lyderis V. Radžvilas pavadino brutalia agresija ir prilygino Sąjūdžio laikams.
„Visa tai mačiau Sąjūdžio laikais. Tai yra brutali agresija prieš taikius piliečius. Yra įstatymai, procedūros, taip toliau. Duotas įsakymas iš viršaus – susidorokite“, – žurnalistams teigė V. Radžvilas.
Jis pažymėjo, kad tokie pareigūnų veiksmai – neteisėti.
„Be jokios abejonės ne. (...) Tai tik rodo, koks yra Lietuvos policijos požiūris į Lietuvos valstybingumą“, – policijos pareigūnų darbą kritikavo V. Radžvilas.
Jis pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir pareigūnų veiksmų teisėtumą ketinama aiškintis teisiniu keliu.
„Tai panašiausia į bananų balių. (...) Buvo parodytas dokumentas, kuriame nėra jokio vykdomojo sprendimo, tiesiog teismo nuomonė, kuri nepagrįsta jokiais kitais dokumentais. Dokumentas be datos iš esmės – klastotė. Mums buvo nepasakyta, kas davė šitą nurodymą“, – žurnalistams sekmadienį, „Grindai“ nukabinus K. Škirpos lentą, teigė V. Radžvilas.
„Tiesioginė atsakomybė, aišku, aiškinsimės dar detaliai, krenta Vilniaus miesto merui, miesto valdžiai ir, be jokios abejonės, vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei, kuri privalėjo kontroliuoti savo pareigūnus. (...) Vėliau, be abejo, aiškinsimės, kiek už tai atsakingi aukščiausi Lietuvos pareigūnai“, – sakė politikas.
Proteste dalyvavęs Nacionalinio susivienijimo partijos atstovas Vilniaus miesto savivaldybėje Almantas Stankūnas pareiškė, kad pareigūnų gauti nurodymai esą kelia klausimų dėl savo legitimumo.
„Susipažinau su pareigūno pateiktu sprendimu. Jis nėra datuotas, šios sprendimo autentiškumu negalime įsitikinti. Sprendimas nėra vykdomasis nurodymas policijos pareigūnams vykdyti kažkokius veiksmus. Nėra vykdomasis nurodymas kuriai nors įmonei imtis konkrečių veiksmų dėl šitos lentos“, – teigė A. Stankūnas.
„Po sprendimo gavimo politinė partija imsis atsakomųjų veiksmų – apskųs teismo sprendimą ir pareikalaus, kad šitas klausimas būtų sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnai, neturėdami reikiamų įgaliojimų, elgiasi neteisėtai, be pagrindo naudoja brutalią jėgą“, – akimirką prieš policijai nustumiant protestuotojus sakė A. Stankūnas.
Protestuotojams neleidžiant „Grindos“ darbuotojams prisiartinti prie K. Škirpos lentos, įmonė atsivežė metalinių tvorelių. Be to, lentą ginantiems aktyvistams apsistumdžius su jos nukabinti atvykusiais darbuotojais, prie Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų vyko sustiprintos policijos pajėgos.
ELTA primena, kad sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo lentos.
Nors generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų, lenta sekmadienį buvo nukabinta.
Kaip Eltai teigė Vilniaus savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, ji visuomenėje kurstė neapykantą. Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad dėl penktadienį Vilniuje be leidimo pakabintos nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtos atminimo lentos bus kreiptasi į teisėsaugą.
„Prašysime teisėsaugos įvertinti šiuos veiksmus, kreipsimės į policiją. Matome bent tris teisės aktuose įtvirtintus pažeidimus“, – Eltai sekmadienį teigė V. Benkunskas.
Vilniaus miesto meras šią Nacionalinio susivienijimo iniciatyvą apibūdino kaip chuliganizmo apraišką. Pasak jo, tai tyčinis veiksmas, kuriuo buvo siekta asmeninių politinių dividendų.
„Buvo įvardinta, kad tai pilietinis nepaklusnumas. Man atrodo, kad tai ciniškas chuliganizmas, kuris yra sąlygotas siaurų politinių interesų ką tik pasibaigus Europos Parlamento rinkimams ir matant beviltiškus jų rezultatus“, – pabrėžė V. Benkunskas.
„Niekas neturi teisės savarankiškai spręsti, ką galima, o ko negalima. Jei neturėsime jokios tvarkos, bus visiškas chaosas. Ne taip veikia demokratija“, – sakė jis.
ELTA primena, kad sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo lentos.
Nors generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų, lenta sekmadienį buvo nukabinta.
Kaip Eltai teigė Vilniaus savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, ji visuomenėje kurstė neapykantą. Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
