Sukilimo vadų perlaidojimo ceremoniją tiek valstybių lyderiai, tiek politikos ekspertai laiko prasmingu įvykiu, galinčiu sustiprinti tarpvalstybinius regiono šalių ryšius. Ketvirtadienio vakarą Lenkijos lyderis Andrzejus Duda pabrėžė, kad sukilimo vadus tiek Lietuva, tiek Lenkija, tiek ir Baltarusija laiko savais didvyriais ir laisvės siekio simboliais.
„Labai džiaugiuosi, kad baltarusiai poną Kalinauską laiko savo didvyriu. Aš pasakysiu taip: mes visus juos laikome savo didvyriais“, – teigė A. Duda ir pridūrė, kad Vilniuje, vykstant ceremonijai, skambės ir Krokuvos Vavelio katedros bokšte esantis Žygimanto varpas, papuoštas Lenkijos ir Lietuvos herbais.
„Visi lenkai puikiai supras, kad tuo pačiu metu, kai vyks eisena, skambės varpai tiek Vilniuje, tiek Krokuvoje. Atsisveikindamas su mūsų bendrų kovų didžiais didvyriais, Vavelyje skambės Žygimanto varpas“, – teigė Lenkijos prezidentas.
Laidotuvių ceremonija penktadienį, 8.30 val., prasidėjo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vidiniame kieme.
8.45 val. 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių karstai buvo iškilmingai įnešti į Vilniaus šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką.
Čia su sukilėlių palaikais nuo 9.00 val. iki 11.30 val. galės atsisveikinti visuomenė, dalyvaus oficialūs asmenys ir užsienio delegacijos iš kaimyninių valstybių.
12.00 val. Šv. Mišias aukos arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
13.15–13.30 val. bus sakomos atsisveikinimo kalbos ir vyks atsisveikinimo apeigos.
Žodį tars Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda, Baltarusijos Respublikos vicepremjeras Igoris Petrišenko.
Trijų tautų šventė
Kaip BNS sakė iš Baltarusijos atvykęs Pavelas Konovalovas, sukilėlių laidotuvės jam yra bendra trijų tautų šventė.
„Tai mūsų nacionaliniai herojai. Mūsų – trijų tautų – lietuvių, lenkų ir baltarusių. Esu čia, nes visa tai – mano širdyje“, – sakė 31-ejų statybininkas.
BNS sutikta 25-erių Julija Pilipiuk – tik praeivė, tačiau jos tėtis – ukrainietis, todėl ši ceremonija svarbi ir jai.
„Tiesiog ėjau šalimais. Manau, kad tai – žmonės, kurie atidavė gyvybes dėl mūsų laisvės, tad mums juos reikėtų gerbti. Labai graži ceremonija, sukelianti šiltus jausmus“, – teigė jauna verslininkė, užsienyje baigusi mikrobiologijos studijas.
Pensininkas Kazimieras Jankūnas laidotuvių ceremonijos pradžią stebėjo su fotoaparatu. Anot jo, svarbu, kad palaikai yra atrasti ir dabar gali būti palaidoti.
„Tai mūsų istorija. Daugiau nieko nepasakysi. Tai – savotiškas signalas apie kovą prieš carizmą. Mes dabar tai prisimenam ir norim atsisveikinti su sukilėliais, svarbu, kad jų palaikai buvo atrasti“, – BNS sakė 78-erių vyras.
„Tai – Baltarusijai, Ukrainai, Lenkijai ir Lietuvai svarbi ceremonija, tai – atsiminimas apie mūsų bendrą praeitį“, – pridūrė jis.
Ceremonijos programoje numatyta iškilminga rikiuotė Vilniuje, Katedros aikštėje, šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, laidojimo procesija Vilniaus gatvėmis ir sustojimas prie Aušros Vartų. Baigiamasis atsisveikinimas vyks Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kurioje sukilimo vadai ir dalyviai atguls amžinojo poilsio.
Sukilimo vadų, dalyvių ir visų, kovojusių ir žuvusių už Laisvę, garbei Senųjų Rasų kapinėse aidės atminimo salvės.
Laidojimo ceremonijoje skambės giesmės lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis.
ELTA primena, kad 2017 m., sausio 3 d., pradėjus Gedimino kalno šlaitų tvarkymo darbus, kalno aikštelėje atsitiktinai buvo rasti palaidoti palaikai.
Įsitikinus, kad jie yra 1863–1864 metų sukilimo dalyvių, nužudytų Vilniaus Lukiškių aikštėje, buvo pratęsta paieška ir atkasti 20-ies asmenų palaikai. Nuspręsta 1863–1864 metų sukilėlių vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremoniją, bendradarbiaujant su Lenkija, surengti po mėnesio – 2019 m. lapkričio 22 d. Palaikai bus laidojami Vilniaus Rasų kapinėse.