Susidūrimas su nepažįstamais vaikinais Tomui ir jo širdies draugui Arnui Raulinaičiui atvėrė akis – vaikinai tą pačią naktį susikrovė daiktus ir išsikraustė gyventi kitur. Bet pamiršti išpuolio jie iki šiol negali, nors po kruvinų įvykių praėjo jau daugiau kaip 2 metai – ilgą laiką policijos ir prokuratūros pareigūnų stalčiuose gulėjosi baudžiamoji byla pagaliau atsidūrė teisme, tačiau jos baigties taip ir nematyti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį tęsė baudžiamosios bylos, kurioje 22 metų vilnietis Albertas Kratkovskis (Albert Kratkovski) yra kaltinamas dėl viešosios tvarkos pažeidimu ir neapykantos kurstymu dėl seksualinės orientacijos, nagrinėjimą. Šioje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nukentėjusiaisiais buvo pripažinę abu vaikinus, tačiau surašydami kaltinamąjį aktą prokurorai nusprendė, kad per užpuolimą nukentėjo tik T. Kirša, todėl tik jam yra suteiktas nukentėjusiojo statusas.
Bylos duomenimis, dar 2019 m. birželio 30 d. naktį, apie 2.30 val. Vilniuje, Subačiaus g., A. Kratkovskis daugiabučio namo laiptinėje užpuolė T. Kiršą ir A. Raulinaitį – vyrus išvadino „pederastais“, aiškino, kad reikia juos sumušti, o paskui mažiausiai tris kartus T. Kiršui smogė į veidą. Jo draugas A. Raulinaitis iš karto puolė kviestis pagalbos – paskambino policijos pareigūnams ir greitosios pagalbos medikams.
Nors pareigūnai į įvykio vietą atvyko jau po keliolikos minučių, tačiau čia pat nukentėjusieji sulaukė ciniškų vienos pareigūnės žodžių: „O ko jūs esate nustebę – nežinote, kur gyvenate?“
Tačiau tuo viskas nesibaigė – kadangi T. Kiršą medikai išsivežė į ligoninę, kitą dieną atvykęs į policijos komisariatą vaikinas sužinojo, jog pareigūnai net netiria jo užpuolimo. Tik po to, kai jis su draugu apie šią situaciją pasidalino feisbuke, pareigūnai ėmėsi darbo. Tiesa, vaikinų teigimu, teisėsaugos pareigūnai neįžvelgė neapykantos dėl seksualinės orientacijos kurstymo – kad šie įtarimai būtų pateikti juos užpuolusiam A. Kratkovskiui, vaikinams ir jų gynėjams teko nueiti vos ne kryžiaus kelius.
Homoseksualios orientacijos neslepiantys ir prieš keletą metų Portugalijoj susituokę vaikinai sakė, kad jie buvo užpulti tik dėl to, jog yra gėjai.
„Mes su drauge tą vakarą išėjome į barą, kai prie namų pamatėme du vaikinus, kurie iš karto prie mūsų prikibo – sakė, tai jūs esate „pederastai“, – pasakojo A. Raulinaitis. – Tada vienas vaikinas paprašė cigaretės, ją daviau ir mes nuėjome. Bare visą laiką kamavo nuojauta... Ir neklydome – kai grįžome į namus, vėl sutikome tuos du vaikinus, jie mums pastojo kelią, o paskui laiptinėje užpuolė – Tomui trenkė kelis kartus į veidą, aš tuomet bėgau kelias aukštais aukščiau ir iškviečiau pagalbą.“
Anot vaikinų, juos užpuolę jaunuoliai elgėsi labai agresyviai, šaukė, kad „pederastus reikia sudubasinti, sumušti“, taip pat jų atžvilgiu buvo išsakyta daugybė keiksmažodžių.
„Mes tame bute kartu gyvenome keletą mėnesių, gal jie matė ir jiems tai įstrigo“, – kalbėjo A. Raulinaitis.
„Jeigu tave užpuola kaimynas, nereiškia, kad jis to nepadarys dienos metu, todėl turėjome iš tų namų išsikraustyti“, – sutuoktiniui antrinęs T. Kirša neslėpė, kad anksčiau gyvendamas Vilniuje jautėsi saugus kaip Skandinavijos valstybėse, o dabar visą laiką su savimi nešiojasi dujų balionėlį.
Gėjai įsitikinę, kad buvo užpulti tik dėl to, jog yra netradicinės seksualinės orientacijos. Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas A. Kratkovskis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad nežinojo, jog vaikinai yra „kitokie“, o šiuos užpuolė tik dėl to, kad buvo neblaivus. Jis taip pat nurodė, kad į namus grįžusių kaimynų paprašė cigaretės, bet esą negavo ir vienas vaikinų jam pasakė necenzūrinį žodį, todėl jis priėjęs pareikalavo atsiprašyti. O kai neatsiprašė, ir gavo...
Nukentėjusiuoju pripažintas T. Kirša sakė, kad nors A. Kratkovskis ir pripažįsta kaltę iš dalies, tačiau iki šiol taip ir neišdrįso nuoširdžiai atsiprašyti.
„Liūdniausia, kad ir įvykus šiam užpuolimui, tu jautiesi tarsi kaltas, nes dabar teisme mūsų klausinėja, ar leksikoje vartojamas žodis „pederastas“ nėra sakomas bendrine prasme, – sakė T. Kirša. – Su tuo visiškai nesutinku, nes jeigu tai mes laikome bendriniu žodžiu, tuomet apie kokią toleranciją galime kalbėti.“
Dėl pernelyg užsitęsusio bylos nagrinėjimo T. Kirša net suabejojo, ar sulauks teisingumo. Visas pokalbis su T. Kirša ir A. Raulinaičiu – vaizdo įraše.