Palyginti su kitais regiono miestais, Vilnius iš tiesų yra gan spalvingas, novatoriškas ir atviras. Jis nedidelis, negali pasigirti milijonais turistų, neturi Europoje miestą garsinančios futbolo komandos, metro ar Guggenheimo. Tačiau yra kūrybiškas. Remiantis Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapio studija, kūrybinių industrijų sektorius kasmet auga – jame dirba daugiau nei 30 000 vilniečių. Jis augo net per sunkmetį. Statybų sektorius susitraukė nuo 12 milijardų iki 6 milijardų, o kūrybinės industrijos sugeneravo net 4 milijardus litų pajamų.
Kūrybiško miesto kontūrai
Kad Vilnių galėtume pavadinti kūrybinių industrijų miestu, reikėtų pažvelgti trimis skirtingais aspektais. Pirmuoju požiūriu kūrybinių industrijų miestas yra tas, kuris įvairias problemas sprendžia kūrybiškai, kurio „išvaizda“ yra kūrybiška, diodinis gatvių apšvietimas, kūrybiniai sprendimai sprendžia šiukšlių rūšiavimo ar viešojo transporto organizavimo problemas.
Pavyzdžiui, kodėl aktyviai neveikia tokia internetinė platforma, kurioje vilniečiai galėtų geranoriškai tarpusavyje susitarti – „pavežk mane nuo Stanevičiaus stotelės iki Katedros kas rytą – duosiu po litą kasdien“? Penkis žmones vežantis automobilis galėtų važiuoti autobusų juosta. Aštuntą ryto nuo Ukmergės kalno nusileistume greičiau nei per penkias minutes.
Iš tiesų Vilniuje atstumai, palyginti kitų sostinių mastais, yra nedideli. Įmonės yra susitelkusios moderniuose verslo centruose, o senamiestyje nedideliu atstumu vienas nuo kito galima rasti teatrų, galerijų, koncertų salių. Vilniuje daug pastatų, daug buvusių gamyklų, fabrikų, kitos paskirties pastatų, kurie vis labiau išnaudojami kuriant kūrybines erdves – „Menų spaustuvė“, „Loftas“, „Užupio Galera“, „Kablys“ ir t.t.
Trečiasis svarbus aspektas – tai miesto sugebėjimas sutelkti kūrėjus, menininkus, mokslininkus, kūrybininkus, vienoje vietoje, sugebėti juos paruošti ir išlaikyti sukuriant darbo vietas. Vilniuje turime stiprius universitetus, kolegijas. Ekonominė padėtis gėrėja. Vis daugiau sukuriama darbo vietų. Užsienio investuotojai pasitiki jaunais lietuvių specialistais, nors emigracijos mastai yra dideli.
Idėjos nieko nesveria
Anot Lietuvos skaitmeninių kūrybinių industrijų asociacijos „Mediapolis“ surengtoje diskusijoje dalyvavusio „Menų spaustuvės“ direktoriaus Audroniaus Imbraso, Vilniaus miestas jau dabar yra kultūros profesionalų žemėlapiuose. Jį ten „įrašė“ Oskaro Koršunovo, Eimunto Nekrošiaus spektakliai ir kitas kultūros „eksportas“. Tačiau to negana. Remiantis vienu iš aspektų, Vilnius panašiausias į kūrybinių industrijų miestą dėl to, kad nedidelėje teritorijoje yra gausu įvairiuose kūrybinių industrijų sektoriuose dirbančių įmonių. 91 proc. įmonių yra susitelkę miesto centre esančiuose rajonuose.
Suvokime tai, kad kūrybinių industrijų esmė – rasti sprendimą. Būtent sprendimą, kuris yra žmonėms patrauklus, nematytas. Tai – idėja, kuri nieko nesveria, nieko nekainuoja ir kartu kainuoja milijoną. Lietuva – viena pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal spartaus interneto skvarbą. Turime beveik dvigubai daugiau mobiliųjų telefonų, nei šią minutę Lietuvoje reziduojančių žmonių. Giliai lietuvio pasąmonėje dar nuo viduramžių laikų užprogramuota pietrytinė ekspansija puikiai veikia ir dabar – mūsų verslas eksportuoja ne tik trąšas ir maisto produktus, bet ir naujausias idėjas, technologijas bei kūrybinius sprendimus į Vidurio ir Rytų Europą bei Vidurinę Aziją.
Būtent šiuose regionuose sėkmingai veikiančio komunikacijos branduolio „United Agencies“ direktoriaus Mindaugo Savicko nuomone, lietuviai nebėra konkurencingi kaina. Kaina konkurencingi yra didieji Indijos verslo centrai (Mumbajus, Bangalūras, Delis). „Mes esame konkurencingi buvimu netolimame Europos pakraštyje ir aukštos kokybės produktais. Aukšta kokybė ir kūrybinis potencialas yra mūsų stiprybė, tai, ką turime pabrėžti bandydami įsitvirtinti kūrybinių industrijų žemėlapiuose“,– dalijosi mintimis M.Savickas.
Kūrybiškas mąstymas – raktas į kosmosą
Regis, nesame mes drąsūs, nesame pigūs. Universitetuose rengiame per daug vadybininkų ir teisininkų, trūksta kūrybingų jaunų specialistų. Be to, ir per pirmąją „Mediapolio“ diskusiją buvo prieita prie išvados, kad yra itin svarbu ugdyti lietuvių kūrybiškumą. Tobulėjant kompiuterinėms technologijoms vis mažiau reikės informatikų, galingi kompiuteriai galės patys programuoti. Svarbu ne tik tai, kad švietimo sistema rengtų kūrybiškus žmones, bet kad įmonės neribotų jaunų specialistų kūrybiškumo, nebijotų eksperimentuoti ar priimti netradicinių sprendimų.
„Tai, kad Lietuva 2016-aisiais turės savo palydovą kosmose, turbūt galėtų pasakyti nebent humoro laidos vedėjas. Bet, kalbant rimtai, taip bus. Mes turėsime savo palydovą kosmose jau 2016-aisiais, – per diskusiją sakė Kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus.– Reikia nebijoti, reikia daryti. Jūs turite nebijoti dalytis idėjomis ir mintimis. Tik taip jums kils genialūs sprendimai, kurie suteiks pridėtinę vertę visuomenei. Be to, galėsite užsidirbti.“
Kūrybininkams nepatinka sėdėti prie popierių
„Mediapolio“ prezidentė Agnė Zalanskaitė įsitikinusi, kad Vilnius kūrybinių industrijų miestų žemėlapyje atsiras tada, kai čia kuriamus produktus atras ir pripažins užsienio rinkos. „Tokių produktų turime ir dabar, tačiau kol kas jų per mažai. Jie – dažniau išimtys nei lietuvių inovatyvumo ir kūrybiško mąstymo pavyzdžiai.“
Kūrybinių industrijų žemėlapiuose galima rasti ne tik didžiausius pasaulio megapolius – Londoną, Niujorką ar Tokijų, bet ir panašaus dydžio į Vilnių miestus, tokius kaip Islandijos sostinė Reikjavikas, Gentas Belgijoje, Gracas Austrijoje ar Alytaus dydžio Švedijos miestas Ostersundas. Šiuose miestuose veikia žinių branduoliai muzikos, literatūros, kino, medijų ar amatų srityse.
Apie tarptautinio lygio Vilniuje vykstančius klasikinės ir moderniosios muzikos, šokio ar teatro festivalius turėtume kalbėti garsiau, o Vilniaus verslininkai turėtų drąsiau eksperimentuoti ir burtis. Puikus žinių branduolio pavyzdys – Mindaugo Savicko vadovaujama įmonė „United Agencies“, kuri subūrė komunikacijos profesionalus. „Kūrybininkams labai nepatinka sėdėti prie popierių, todėl trise prisiimame visą „popierinę naštą“, o kūrėjams paliekame laisvę. Taip sukuriame itin aukštos kokybės produktus“, – per diskusiją džiaugėsi pranešėjas.
Vilnius – puiki vieta įvairiems žinių branduoliams tarpdisciplininio meno, komunikacijos, skaitmeninių technologijų, architektūros ir dizaino sektoriuose. Dirbdamos įmonės kartu pasidalija įvairią papildomą teisinę naštą, sumažina sąnaudas, o darbuotojai, bendraudami kūrybiškoje erdvėje, tampa motyvuotesni ir generuoja daugiau novatoriškų idėjų.