Dalyviai žygiuos nuo Bernardinų sodo iki pat Baltojo tilto, kur vyks kartu su asociacija MAMA organizuojamas koncertas.
„Turėsim 11 muzikinių autobusų, manau, kad vaizdas bus tikrai gražus. Mūsų eitynių šūkis yra už Lygybę ir taiką, be abejo, mes nepamiršim ir situacijos Ukrainoje“, – sako Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Renginiui intensyviai ruošiasi ir policija: stebima socialinė erdvė, telkiamos pareigūnų brigados.
„Renginio metu dirbs ir uniformuoti policijos pareigūnai ir dialogo grupės pareigūnai, kurie bus be uniformų. Juos bus galima identifikuoti, pas juos bus raiščiai ant rankų, kur užrašyta dialogo grupės pareigūnas, dirbs ir kriminalinės policijos pareigūnai, kurie stebės situaciją renginio prieigose ir panašiai“, – sako Vilniaus apskrities policijos viršininkas Saulius Gagas.
Pasak Gago, bėgant laikui pažeidėjų ir konfliktų eitynių metu mažėja, todėl žygiuojančių dalyvių užkardomis atitverti neprireiks. Žmogaus teisių centro direktorei teko dalyvauti visose eitynėse.
„Tikrai prisimenu 2010-uosius metus, kada keli šimtai žmonių žygiavo aptverti, tvoros sąlygomis, prie tvoros stovėjo minia žmonių, kuri rėkė, rodė nepagarbius gestus ir buvo labai baisu, ar policija sugebės tą minią sulaikyti. Ar policija sugebės užtikrinti, kad tos barikados nebūtų pralaužtos“, – sako Žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Ji mena ir liūdnai pagarsėjusias eitynes 2013-aisiais.
„Kai pirmą kartą buvo žygiuojama Gedimino prospekte ir vėlgi buvo daugybė žmonių, kurie protestavo, galbūt kas nors prisimena ir Gražulis buvo išneštas iš Baltic Pride eitynių“, – sako Žmogaus teisių centro direktorė J. Juškaitė.
Vis dėlto, pasipiktinusių asmenų bus ir šiemet. Katalikai gyventojus kviečia susirinkti į Katedros aikštę ir kalbėti rožinį prieš neva homoseksualizmo propagavimą. Simonko aiškina: LGBT bendruomenė prie opozicijos jau priprato, priešininkai tapo tarsi eitynių talismanais.
„Aš manau, kad viskas bus gerai ir manau, kad galbūt vieną gražią dieną ta opozicija pasirinks mūsų pusę ir to mes ir jiems linkime“, – sako V. Simonko.
„Buvo kalbėjimas, kad yra tokie ir jiems kažkas galbūt nepatinka arba galbūt kažką reikia su jais daryti, kažkiek toleruoti. Dabar mes iš tikrųjų turime diskusiją, kad LGBT+ žmonės yra mūsų visuomenės dalis. Mes matome jų daugiau ir viešojoje erdvėje“, – sako J. Juškaitė.
Žmogaus teisių centro direktorės teigimu, diskusijų nepakanka. Mums trūksta ir politinės lyderystės sureguliuoti teisinę bazę. Esame viena iš 6 Europos Sąjungos valstybių, kuri niekaip nereglamentuoja tos pačios lyties asmenų santykių. Šalyje vis dar stipri homofobija. LGBT žmonių išsižada ne tik visuomenė, bet savų vaikų kratosi ir tėvai.
„Tokių žinučių gavau ne vieną, kuriose ne tik atstumiama. Yra pasakoma, kad man pasaulis sugriuvo, kad aš niekada tavęs nepriimsiu tokios, kokia tu esi, kad tu nustojai man egzistuoti kaip dukra, kad tu nebesi mūsų šeimos narė. Tai čia yra, pasakysiu, tokios mandagios formuluotės, kurias aš perteikiu, nes į eterį vulgarybių transliuoti nesinori“, – sako J. Juškaitė.