Antradienį Vilniaus savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigta, kad ši kova nėra beprasmė ar nukreipta prieš menininkus, vaikus. Argumentuojama statistika: vien viadukams, tiltams ir požeminėms perėjoms padaryta 105 tūkst. Lt žala; kasmet savivaldybė vien padarinių naikinimui skiria ne mažiau kaip 0,5 mln. Lt; vieno kvadratinio metro sutvarkymas mokesčių mokėtojams kainuoja 15,17 Lt.
Griebiasi baudžiamosios teisės
Pasak savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus Rimanto Ramanausko, paskutiniais apskaičiavimais, vien ant tiltų padarytų nelegalių piešinių nuvalymas miestui kainuos 160 tūkst. Lt, tad kreiptasi į policiją dėl didelės žalos padarymo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą, o tai numato nuostolių atlyginimą ir netgi įkalinimą. Praėjusią savaitę pradėtoje byloje asmenys kol kas nėra identifikuoti, byla iškelta pagal faktą.
„Pirmą kartą istorijoje yra iškelta baudžiamoji byla. Žaidimai su administracine atsakomybe baigėsi“, - džiūgavo miesto tarybos narys, socialiniame tinkle "Facebook" sukurtos grupės "Pagauk Solomon" iniciatorius Algis Ramanauskas-Greitai.
Įprastai prieš nelegalius prašytojus yra kovojama administracinėmis priemonėmis. Šiemet yra surašyta 18 pažeidimų protokolų, skirta 14 baudų, 4 įspėjimai. Maksimali bauda pagal administracinį kodeksą 2 tūkst. Lt. Dar vienas pažeidimų protokolas surašytas asmeniui už pastato nepriežiūrą, o dar 4 nepilnamečių paišytojų tėvai bausti už nepriežiūrą. Pagal baudžiamąjį kodeksą galima ir pasodinti, o kuriam laikui – spręstų teismas.
Vilniaus vicemeras liberalcentristas Gintautas Babravičius įsitikinęs, kad baudžiamoji teisė – nėra lazdos perlenkimas: „Kai sukursime precedentą ir vienas ar kitas tėtukas sumokės tesimo priteistą ženklią sumą, tai turėtų būti gana efektyvi blaivinimo priemonė.“
Ragina skųsti ir teikia premijas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys spaudos konferencijoje sakė, kad kovai su nelegaliais grafičių piešėjais numatytos įvairios priemonės. Sudarinėjami katalogai piešinių, kurie analizuojami ir bus priskiriami asmenimis, kuriuos sulaikius būtų galima nustatyti jų padarytos žalos mąstą. Taip pat sienų dailės chuliganų pamėgtose vietose patruliuoja neuniformuoti pareigūnai. Tačiau be viso to, pasak jo, policija prašo piliečių netylėti ir pranešti apie pažeidėjus.
A. Ramanauskas peikia tuos, kurie tokiais atvejais skundikus niekina. Pasak jo, ne laikas diskutuoti menas tai ar ne, ką nelegaliai nupaišo, nes esmė yra tai, jog veiksmas atsiduria už įstatymo ribos. Pasak jo, aišku, kad paišymas ant tiltų turi mažesnę blogio naštą nei žudymas, tačiau tokia logika nereikia vadovautis, nes reikia kovoti su visais pažeidėjais.
Greitu metu sostinės troleibusų stotelės pasipuoš plakatais, kuriame geležinis vilkas sugauna tepliorių, raginama pranešti policijai. Šią akciją finansuoja reklamos kompanijos, tad miestui ji nekainuos.
Vilnius garsėja nebaudžiamumu
Pasak spaudos konferencijos dalyvių, Vilniuje yra septynios legalios grafičių piešimo vietos, tad tikriems menininkams pasireikšti yra kur. Šiemet į savivaldybę dėl leidimo kreipėsi keturiolika žmonių, dvylikos prašymai buvo patenkinti. Menininkai galėjo pasireikšti ir piešti legaliai.
Vilniaus Rotušės ceremonmeisteris, direktoriaus pavaduotojas Saulius Pilinkus sako, kad nereikia baimintis, jog Lietuvos sostinė pagarsės kaip žiauri gatvės menui, nes dabar ji garsėja, kaip visiškai situacijos nekontroliuojanti. Pasak jo, tarptautiniuose grafičių meistrų ir eilinių tepliotojų tinklalapiuose atkreipiamas dėmesys, kad Vilnius patogus terlioti. S.Pinkus kritikuoja, kad Vilniuje netgi ant sakralinių pastatų pripaišoma, nors grafičių meistrų pasaulyje tai yra tabu. „Prasidėjo žaidimas be taisyklių“, - sakė jis.
"Karštas vakaras" per BTV šįvakar 18.00 val. – apie kovą su nelegalių grafičių piešėjus. Pašnekovas – Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Babravičius.