Sodas bus nemokamas ir atviras visiems vilniečiams ir miesto svečiams. Trumpai, bet aiškiai pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybė.
„Pagaliau: Vilnius turi savo japonišką sodą!
Tikri japoniški sodai kuriami dešimtmečiais ar net šimtmečiais, bet visada būna pradžia. Vilniuje nuo šiandien pradeda veikti Japoniškas sodas, kuris, esu įsitikinęs, čia gyvuos šimtmečius. Savaitgalį žada puikų orą - būtinai užsukę, jį rasite prie Žalgirio, Linkmenų ir Lvivo g. sankryžų“, – rašo R. Šimašius.
Sodo vietoje anksčiau buvo 5 hektarai nenaudojamos teritorijos. Ją miesto savivaldybė nusprendė paversti į japonišką sodą su japoniškai augalais, kuriais grožėtis bus galima vaikštant naujai įkurtais takais. Beje, tai bus dar viena vieta mieste, kur atsiras japoniškos vyšnios – sakuros.
„Ką rasite Japoniškame sode? Tokiems sodams būdingą sausąją upę, sakuras, japoniškus tiltelius, vandens kaskadą, taką ant vandens, japoniškus karpius, vaikų žaidimų aikštelę ir net Fudži ugnikalnį simbolizuojantį kalnelį.
Ir dar geriau, kad taip suformavome ilgą žaliąją jungtį mieste, kurią galite išbandyti pėstute ar dviračiu: pradėję nuo Baltojo tilto pievos, keliaukite Linkmenų gatve, pro Japonišką sodą, tuomet per Neries senvagės parką iki pat Ozo parko. Šis maršrutas gali sudaryti rimtą konkurenciją Neries krantinių monopoliui.
Sodas jau veikia - aplankykite. Kaip ir kitus panašius sodus, nakčiai rakinsime ir saugosime“, – rašo R. Šimašius.
„Vilniečiams atkovojome erdvę, prieš kelerius metus buvusią beveik nepraeinamu šabakštynu, – sako kadenciją baigiantis Vilniaus meras Remigijus Šimašius. – Akivaizdu, kad dabar šią vietą atras ne tik ieškantys trumpiausių jungčių tarp miesto centro ir šiaurinės dalies.“
„Šis projektas Vilniuje – unikalus. Įrengta pagal visus tradicinio japoniško sodo reikalavimus ši vieta pritrauks ne tik aplinkinius gyventojus, bet ir miesto svečius. Lankytojai galės pajusti bei pažinti įvairių tautų kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas“, – kalbėjo naujai išrinktas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Kelionę žaliąja jungtimi į Japonišką sodą šiandien galima pradėti Baltojo tilto pievoje, per Linkmenų gatvę pasiekus Japonišką sodą, vėliau tęsti kelionę per jau daugelio pamėgtą Neries senvagės parką, o dar toliau laukia ir Ozo parkas.
20-ies japoniškų vyšnių alėja dalysis lankytojų dėmesiu su beveik 700 kitų čia pasodintų naujų medžių ir išsaugotais senaisiais brandžiais medžiais. Nauji želdinių masyvai kartu su krūmais kuria jaukias vidines sodo erdves ir tuo pačiu atskiria nuo intensyvios aplinkinės miesto infrastruktūros – statinių ir gatvių (sodas įkurtas prie Lvivo, Linkmenų ir Geležinio Vilko g. sankryžos).
Sode tikrai patiks šeimoms: čia įrengta vaikų žaidimo aikštelė, apšvietimas, visų saugumui pasirūpinta ir vaizdo kameromis. Šalia pasivaikščiojimo takų įrengta daugybė suolelių, kitų mažosios architektūros elementų, atsigaivinimui įrengti geriamojo vandens fontanėliai. Mažosios architektūros statiniai projektuoti pagal Universalaus dizaino principus.
Informaciniai stendai padės atpažinti ir suprasti tradicinio japoniško sodo elementus – Fudži ugnikalnį simbolizuojantį kalnelį, didžiulius akmenis, sausąsias upes ir kt. – visžaliai augalai ir kitos detalės leis šiai vietai būti patraukliai visus keturis metų laikus.
Penkių hektarų ploto Japoniško sodo centre tyvuliuojantį tvenkinį galima apžiūrėti ne tik iš tolo, bet ir vaikštant pontoniniu tiltu. Tilteliai ves ir pro krioklį, kaskadas, žuvų baseinus ir sausąsias upes.
„Šis projektas reikalavo kruopštaus ir atsakingo darbo: juk erdvė turėjo būti įrengta pagal tradicinio japoniško sodo reikalavimus. Mūsų tikslas – patogaus ir malonaus gyventi Vilniaus kūrimas, o tokios erdvės leidžia gyventojų laiką paversti kokybiškesniu. Džiaugiuosi matydama rezultatą ir tikiu, jog sodu džiaugsis ir jo lankytojai“, – dalinasi projekto priežiūrą vykdžiusios Vilniaus vystymo kompanijos Finansų departamento direktorė Karolina Sakalauskaitė, laikinai einanti generalinės direktorės pareigas.
Atvykus su transporto priemone, galima pasinaudoti specialiai įrengta automobilių ir autobusų stovėjimo aikštele. Didžioji Japoniško sodo atidarymo šventė suplanuota balandžio 29-ąją. Japonijoje ši diena pažymėta nacionalinių švenčių kalendoriuje ir vadinama Žalumos diena, kai dėkojama dievybėms už žemei suteiktą gyvybę ir grožimasi žaluma. Tai ir Japonijos imperatoriaus Šiovos, mėgusio visa, kas gyva ir žalia, gimimo diena.