„Jau šiandien esu visuomenės dalis, nes dirbu už pataisos namų ribų, mokausi, dalyvaujau įvairiose socialinėse veiklose, nesusijusiose su pataisos namais, kiekvieną savaitę dviem dienoms grįžtu namo, laikausi vairuotojo teises – visomis pastangomis stengiuosi įsitvirtinti visuomenėje“, – pareiškė Marijampolės kalėjime bausmę atliekantis R. Morkūnas.

Dėl išžaginimo, tyčinio nužudymo, vagystės ir palaikų išniekinimo 15 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas vyras, kuris už grotų sukūrė šeimą ir susilaukė vaiko, į laisvę turėtų išeiti 2026 m. gegužės 16 d., tačiau nesulaukęs šio termino nuteistasis nutarė pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe – išeiti į laisvę lygtinai. Kad baisų nusikaltimą įvykdęs R. Morkūnas toliau gali taisytis laisvėje, mano ir kalėjimo pareigūnai, pritarę, jog žudikui būtų taikomas lygtinis paleidimas, o jis toliau būtų taisomas probacijos metu.

„Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė žemėjanti, drausminės nuobaudos negaliojančios, šiuo metu mokosi, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, dengia įsiskolinimus, daug kartų skatintas, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą“, – teigiama kalėjimo komisijos sprendime.

Bet R. Morkūnas į laisvę dar nebus paleistas – teismas atsisakė patvirtinti teikimą dėl nuteistojo paleidimo į laisvę, nes jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu dar nėra pakankama.

Pasak teisėjų, tai kad Lygtinio paleidimo komisija priėmė nutarimą taikyti R. Morkūnui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti: „Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.“

„Nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje“, – neskundžiamoje nutartyje nurodė teisėja Aušra Vingilė.

Ruslanas Morkūnas
Su R. Morkūno byla susipažinęs teismas pažymėjo, kad R. Morkūno pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama vidutinei, nekyla abejonių dėl jo asmenybės pokyčių, tačiau „teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad R. Morkūnas gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.“

Pasak teisėjos, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, o jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybė laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.

„Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius“, – teisėjos teigimu, vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo R. Morkūnui taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas taip pat pabrėžė, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad R. Morkūno nusikalstamas elgesys betarpiškai susijęs su piniginių lėšų sritimi, gyvenimo stiliaus ypatumais, priklausomybėmis, mąstymu ir elgesiu: „Jis vykdė finansinio pobūdžio nusikaltimus, siekiant neteisėtais būdais gauti pajamų, kad galėtų įsigyti alkoholio ir pritapti prie draugų, kartu su jais linksmintis, paskutinis nusikaltimas įvykdytas apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje bendrininkų grupėje.“

Be to, anot teismo, su R. Morkūnu bendraujanti kalėjimo pareigūnė savo išvadoje pažymėjo, kad nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo, o jo kriminalinė istorija leidžia manyti, jog nestruktūruotoje aplinkoje į galimas pasekmes sau ir kitiems nuteistasis atsižvelgia ne visada.

„Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, savo elgesio pasekmių neįvertinimas“, – teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas vienuolika kartų, tačiau jam ne kartą buvo skirtos žodinės nuobaudos, jis taip pat keliolika kartų buvo baustas drausmine tvarka.

Anot teismo, R. Morkūnas yra ne kartą teistas dėl vagysčių, o paskutiniu nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl išžaginimo, nužudymo dėl savanaudiškų paskatų ir siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, vagystės, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone bei mirusiojo palaikų išniekinimo, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

„Tai rodo, jog R. Morkūnas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje“, – teisėja A. Vingilė suabejojo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

Pasak teismo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (beveik 3 metai) neleidžia daryti išvados, kad R. Morkūnui pataisos procesas jau yra baigtas, o paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nusikaltimas, dėl kurio R. Morkūnas buvo pripažintas kaltu, buvo įvykdytas dar 2011 m. balandžio 29 d., apie 18 val., Vilniaus Vingio parke esančiame miško masyve – apsvaigęs nuo alkoholio, vyras užsigeidė lytiškai santykiauti su mergina, su kuria tądien susipažino. Kadangi ji atsisakė turėti lytinių santykių, vyras jai sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius rankomis į veidą, o kai ši nukrito ant žemės, ją išžagino, o paskui pasmaugė.

Iš jau negyvos merginos vyras pagrobė jai priklausančius daiktus bei mokėjimo kortelę, o tada, siekdamas nuslėpti savo padarytus nusikaltimus, susisiekė su savo draugais, kurie atvyko prie netoli Vingio parko esančios parduotuvės. Čia jis nusipirko tris butelius degaus skysčio ir latekso pirštines, o paskui grįžo prie nužudytosios ir ją apipylė nusipirktu degiu skysčiu, o paskui padegė.

Ekspertai nustatė, kad įvyko lavono terminis apdegimas – oda sudegė apie 90 proc. kūno paviršiaus, liemens, rankų minkštųjų audinių kaulai visiškai sudegė.

R. Morkūną policijos pareigūnai sulaikė praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po nužudymo, iš pradžių jis nurodė, kad nužudytosios net nepažinojo. Vėlesnės apklausos metu jis prisipažino nužudęs merginą, tačiau tvirtino tai padaręs dėl neatsargumo.

Apklausos metu vyras aiškino, kad su nukentėjusiąja buvo Vingio parke, kai esą ji pati pasiūlė pasimylėti.

Ruslanas Morkūnas
„Aš sutikau, ji man pasakė, kad mėgsta grubų seksą, todėl manęs paprašė lytinio akto metu jai suspausti kaklą rankomis bei suduoti smūgį į veidą, – aiškino žudikas. – Supratęs, kad nukentėjusiosios kaklą suspaudžiau per stipriai ir ši mirė, išsigandau ir iš įvykio vietos pasišalinau, o paskui paskambinau draugui ir papasakojau apie nužudymą, paprašiau pagalbos.“

Žudikas aiškino, kad draugas pasiūlė už 2 tūkstančius eurų padėti lavonu atsikratyti – sudeginti, kad neliktų DNR pėdsakų. Vėliau taip ir padarė, tai matė ne tik R. Morkūno draugas, bet ir šio sugyventinė.

Šiuos parodymus R. Morkūnas vėliau patvirtino ir įvykio vietoje, o vėliau kardinaliai pakeitė poziciją ir ėmė tvirtinti, jog merginą Vingio parke išžagino ir nužudė ne jis, o draugas.

Dar vėliau, kai byla buvo nagrinėjama teisme, R. Morkūnas prisipažino, kad merginą pasmaugė tyčia, tačiau negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio motyvų, kadangi įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Kito teismo metu žudikas kalbėjo jau kitaip – aiškino, kad merginą nužudė netyčia, jos prašymu smaugdamas lytinių santykių metu.

R. Morkūno byla buvo nagrinėjama ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, į kurį kreipęsis žudikas prašė panaikinti visus jam pateiktus kaltinimus, o baudžiamąją bylą – nutraukti, nes teismų sprendimai esą yra pagrįsti prielaidomis ir priimti remiantis vien tik netiesioginiais įrodymais.

Žudikas pažymėjo, kad kad lytiniai santykiai su nukentėjusiąja vyko abipusiu sutikimu, o ekspertų konstatuoti sužalojimai atsirado lytinio akto metu, nes esą pati nukentėjusioji prašė tokio pobūdžio veiksmų.

„Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji buvo pasmaugta, nes ji galėjo mirti ir dėl lytinio akto metu atsiradusio sveikatos sutrikimo, kaip antai širdies miokardo infarkto, insulto ar pan.“, – teisėjus nesėkmingai bandė įtikinti R. Morkūnas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (34)