Nors vėjaraupių infekcijos atvejų sumažėjo nuo 15 000 iki 5 000 atvejų per metus, jis vis dar išlieka grėsmingas ir, priešingai nei gripas, būna aktyvus visus metus nepriklausomai nuo sezono. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, vyresniame amžiuje vėjaraupiais užsikrėtę asmenys serga kur kas sunkiau nei vaikai: suaugę susiduria su didesne komplikacijų išsivystymo rizika.
„Gripas turi sezoniškumą, jis priklausomas nuo meteorologinių sąlygų. Aktyvus tik šaltuoju metų laiku, o vasarą jo praktiškai nebūna, nebent pavieniai atvejai. (...) Turbūt vėjaraupiai yra vienintelė infekcinė liga, kuria persirgti būtų geriau, kai esi jaunas“, – pritaria gydytojas gastroenterologas ir Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas Vaidotas Urbonas.
Jaunuoliams, rudenį grįžusiems į kontaktinį ugdymą, rizika užsikrėsti išaugo: darželiai ir mokyklos yra erdvės, kuriose virusas greitai plinta. Pirminė profilaktika, taikoma vėjaraupiams – dvejos vakcinos dozės. Tačiau į Lietuvos skiepų kalendorių vėjaraupių vakcina neįtraukta ir valstybė jos nekompensuoja: kai kuriose įstaigose skiepo kaina siekia 60 eurų.
„Vėjaraupių vakcina neįtraukta į skiepų kalendorių Lietuvoje, ji nekompensuojama. Tėvai turi patys už ją sumokėti. (...) Faktas, kad kiekvienais metais tos imlios, imuniteto neturinčios visuomenės dalis didėja. Tėveliams tai galėtų būti žinutė, kad būkite budrūs: svarbu pasiskiepyti laiku, nes nuo vėjaraupių profilaktikos priemonė yra – daug metų naudojama vakcina efektyvi ir viskas su ja yra gerai“, – pataria VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.
Remiantis sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje pateikiama informacija, imunitetas šiai ligai susidaro arba pasiskiepijus, arba persirgus vėjaraupiais ir išsilaiko visą gyvenimą. Po infekcijos virusas pasilieka organizme ir, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, pasireiškia juostine pūsleline.
„Yra tik du keliai: skiepas arba liga. Jei nesiskiepysi, tada tik laiko klausimas, kada susirgsi. Dabar viskas nusikėlė metam ar dviem: tai nėra epidemiologiniu požiūriu gerai, bet kol kas didelės katastrofos nematau“, – vėjaraupių mažėjimą apibendrina gydytoja.
Dešimt tūkstančių per vienerius metus nukritusį sergančių vaikų skaičių gydytoja aiškina kaip vienareikšmiškai nulemtą karantino, nes visuotinė izoliacija padėjo sustabdyti ligos plitimo ratą.
„Kai mes taikėme karantiną, paveikėme visas tris pagrindines infekcijos plitimo grandis: infekcijos šaltinį, perdavimo būdą ir ligai imlų, imuniteto neturintį asmenį. Žmonės gyveno tam tikroje izoliacijoje, sutrikdėme visus socialinius ryšius ir infekcijos ratą. Jei ir buvo vėjaraupiais sergantis vaikas, tai jis sėdėjo namie ir viruso niekam neperdavė, neužkrėtė imlaus asmens. Vėjaraupių sumažėjimas – vienareikšmė karantino pasekmė“, – pasakoja gydytoja.
„Sumažėjo ne tik vėjaraupių, bet ir gripo, kvėpavimo takų infekcijų. Karantinas teigiamai paveikė ir žarnyno infekcijų sumažėjimą ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje", - papildo gastroenterologas.
Vėjaraupiai – tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, kurios simptomai yra karščiavimas, pūslelinis odos ir gleivinių bėrimas. Infekcija itin pavojinga kūdikiams, nėščioms moterims ir nusilpusį imunitetą turintiems asmenims.
Pastebima, kad nuo vėjaraupių kasmet skiepijasi vis daugiau žmonių, o 2019 m. savo lėšomis vakcinavosi beveik 4 tūkst. piliečių.