„Iš duomenų žiūrint, nieko nereikėtų atlaisvinti“, – laidoje sakė virusologė.
Ji sakė suprantanti, kad Vyriausybė prisiima riziką, nes karantino laisvinimų reikia žmonėms.
„Bet kadangi žmonės yra pavargę, nori įvairių veiklų. Ir gražėjant orams, būnant lauke rizika yra žymiai mažesnė, tai paskatins žmones būti lauke, nuvažiuoti į gretimą mišką pasivaikščioti. To reikia, mes negalime ignoruoti ne tik kad ekonominių, bet ir psichologinių momentų. Todėl ši Vyriausybė, suprasdama didelį poreikį, prisiimdama rizikas, atveria ten, kur mes nematome itin daug tos atmainos“, – kalbėjo I. Olendraitė.
Ji teigė, kad dabartiniai karantino suvaržymai leidžia laimėti laiko – sulėtinti britiškos atmainos atėjimą į šalį.
„Vis tiek ji bus visuose rajonuose, visose apskrityse, čia 100 procentų. Tiesiog visos vakcinos puikiai veikia prieš šią atmainą, tai būtų gerai, kad ne visuose rajonuose užsiliepsnotų šita atmaina, nes ji labai greitai auga. Ir kad nepripildytume ligoninių. Naujausia informacija, kad šios viruso atmainos mirtingumas yra didesnis. Geriau tokiu atveju yra truputį pridaryti, arba palikti ribojimus tose savivaldybėse, kuriose daug viruso yra. O kur kol kas nėra – leisti žmonėms pakvėpuoti“, – teigė pašnekovė.
Sekoskaitos tyrimai, nurodantys, kokia viruso atmaina Lietuvoje plinta sparčiausiai rodo britiškosios atmainos augimą. Visgi, tai yra keleto savaičių senumo duomenys.
„Mes žinome, kad virusas plinta. Jeigu yra perduodama daugiau nei vienam žmogui, dažniausiai jis plinta eksponentiškai. O šita viruso atmaina plinta dar greičiau. Nors sekoskaitos duomenys vėluoja, bet virusas neatsiranda iš niekur. Jo skaičiai ir proporcija užauga per laiką ta pačia gražia eksponentine kreive.
Mes matome, kad jau prieš porą savaičių ir iš senesnių duomenų, tam tikrose apskrityse yra pakankamai didelis šios atmainos kiekis. Bet tai vis dar nėra 100 procentų, reiškia, kad gali būti blogiau. O kitose apskrityse ar savivaldybėse to kol kas nematome“, – antradienio rytą sakė virusologė I. Olendraitė.
Ji teigė, kad kadangi Vilniaus mieste fiksuojama pakankamai didelis skaičius britiškosios koronaviruso atmainos, pakankamai didelis plitimas.
„Įsivaizduokite, jeigu visą Lietuvą visiškai uždarytą reikėtų laikyti. Yra tam tikri aiškūs karštieji taškai, kur ta atmaina plinta. Iš sekoskaitos rezultatų mes matome daugiau pjūvių, ne tik, kas bendrai tik Vilniuje vyksta, o galime matyti visą šalį“, – kalbėjo pašnekovė.
Virusologė I. Olendraitė paaiškino, kodėl sekoskaitos tyrimų rezultatai taip ilgai užtrunka. Anot jos, procedūra trunka apie savaitę – mėginių likučius reikia atvežti, paruošti sekoskaitai, tam skirtas aparatas veikia porą dienų ir dar po keleto dienų gaunami rezultatai.
Ji teigė, kad žiūrint į Vilniaus duomenis galima jau dabar daryti prielaidą, jog britiškosios atmainos skaičiai auga.
„Galime pasižiūrėti į Vilnių. Šie duomenys yra iš daugiau nei 500 sekų genomų, mėginių ištirta dar daugiau. Vilniuje matoma, kad nuo 14 iki 21 procento visų mūsų ištirtų atvejų yra britiška atmaina. Turint omenyje, kad tai yra maždaug 2 savaičių vėlavimas. Galima pažiūrėti į tokį faktorių kaip S geno nebuvimas, jis pakankamai gerai koreliuoja. Tai tam tikrose laboratorijose yra 26–27 procentai. Tai mes matome, kad tie skaičiai auga“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė I. Olendraitė.
Ji aiškino, kad jei konkreti viruso atmaina plačiai paplitusi, imant labai mažai ėminių, lieka didelė tikimybė jį užčiuopti.
I. Olendraitė ragino vakcinuotis. Tai anot pašnekovės padės užbaigti karantiną, gali išgelbėti ir gyvybę.