Mes neblogai šį virusą paplatinome kitoms rūšims, tad, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, gali nutikti taip, kad jis peršoks mums nuo jų. Apie tai ir apskritai apie virusus bei jų savybes, kuo išskirtinis SARS-CoV-2, „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“ pasakojo virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas.
Virusų tyrinėtojas pradžioje prisiminė, kad pirmasis SARS 2003 metais buvo gana greitai sustabdytas, nes juo buvo galima užkrėsti kitus tik tada, kai pasireikšdavo simptomų.
„Jeigu atpažįstame simptomatinius atvejus, mes galime sustabdyti tolimesnį plitimą. Kalbant apie SARS-CoV-2, viena iš didesnių problemų buvo ta, kad virusą galima pernešti dieną ar dvi iki pasireiškiant simptomams. Vadinasi, žmonės keliauja laisvai, platina virusą patys to nežinodami“, – sakė G. Dudas.
Kaip ten su tais šikšnosparniais?
Viena iš hipotezių – kad SARS-Cov-2 pirminis šaltinis buvo šikšnosparniai.
„Vienas iš įdomesnių dalykų, turint omeny šikšnosparnių biologiją, ekologiją, apskritai yra tas, kad jie gyvena kolonijomis. Jie miega žiemos miegu. Ir vienas dalykas, kurį mes turėtume prisiminti, – šikšnosparniai yra vieninteliai skraidantys žinduoliai. Pati adaptacija skraidyti žymiai keičia ir patį metabolizmą. Susideda daug faktorių, kurie leidžia jiems tapti tarsi virusų inkubatoriais.
Didžioji dalis virusų apskritai greičiausiai lieka tiesiog cirkuliuoti tik tarp šikšnosparnių. Ir tik koks nors žmonių kontaktas (arba netiesiogiai – kitų gyvūnų, tada – kontaktas su žmonėmis) nulemia, kad atsiranda tokių dalykų“, – aiškino G. Dudas.
Šiuo atveju, pasak mokslininko, greičiausiai buvo ir daugiau tarpinių grandžių iki žmogaus.
„Kaip, tarkime, atsekta pirmojo SARS atveju, tai – katėms tolimai giminingi gyvūnai, kurie buvo užkrėsti, jie paskui buvo atsidūrę vadinamuosiuose šlapiuosiuose turguose, kur gyvūnai dar būna gyvi, kai yra parduodami.
Kinijos valdžia ilgą laiką žinojo, kad tai – didelė problema. Vienas dalykas, ten daug skirtingų rūšių. Kitas dalykas, gyvūnai laikomi labai arti vieni kitų <...>. Jie suvežti iš įvairių Kinijos kampelių. Taigi žymiai didėja rizika kažkam peršokti į kažką ir kad nutiks kas nors blogo“, – teigė G. Dudas.
Taigi ir šiuo atveju, pasak virusų tyrinėtojo, pirma buvo šikšnosparniai, o paskui virusas peršoko į kažką nežinomo. Kinijos šlapiuosiuose turguose tam įvykti yra palankios sąlygos.
„Gyvūnai laikomi narvuose, tuose pačiuose narvuose tuštinasi, čiaudi, kosėja. Tame pačiame turguje bus pilna žmonių. Turime suprasti, kad tokie turgūs vyko dešimtmečius ir nenutiko nieko ypač blogo, išskyrus 2003 metus, su pirmuoju SARS, ir įvyko dabar“, – sakė G. Dudas.
Tokie šuoliai nėra dažni
Tokie šuoliai tarp rūšių, pasak virusų tyrinėtojo, nėra itin dažnas reiškinys.
„Reikia sulaukti, kol atsiras būtent toks virusas, kuris gana lankstus, kad nebūtų per daug prisitaikęs prie vienos rūšies. Kartais padeda įvairios įgytos mutacijos, bet mutacijos nėra visa istorija. Iš esmės visuomet problema bus būtent kontaktas tarp rūšių, kurios paprastai nekontaktuoja, ypač su tokiomis rūšimis kaip mes, kai keliaujama po visą pasaulį; norime ar nenorime, esame socialios būtybės ir su kitais žmonėmis nuolat šnekame, artimai kontaktuojame“, – dėstė G. Dudas.
Pasak mokslininko, dabar mes tą virusą iš žmonių jau esame perdavę dešimtims kitų gyvūnų.
„Tai yra ir didžiosios katės zoologijos soduose, mūsų šunys, katės, audinės. Dabar, tarkime, JAV baltauodegiai elniai apie šešis kartus yra užsikrėtę nuo žmonių. Ne visos rūšys gali tą virusą sėkmingai perduoti. Kiek tenka matyti, katės, šunys lyg neperduoda“, – sakė G. Dudas.
Yra ir ilgalaikė problema
Tačiau, virusų tyrinėtojo teigimu, tai tampa ilgalaike problema, nes de facto SARS-CoV-2 turės du rezervuarus gamtoje.
„Mes jau žinome, kad SARS-CoV-2 labai akivaizdžiai gali peršokti iš vienos rūšies į kitą. Tai reiškia, kad galės peršokti atgal į mus. Taigi, tarkime, žiūrint iš dešimties ar dvidešimties metų perspektyvos, kyla reali grėsmė, kad turėsime protrūkių būtent jau iš gyvūnų peršokančio SARS koronaviruso“, – sakė G. Dudas.
Pasak mokslininko, galima tikėtis, kad galbūt prisitaikę prie vieno šeimininko jie ne taip plis tarp žmonių.
„Kaip, tarkime, dar vienas koronavirusas, kuris irgi šmėžavo antraštėse, buvo MERS Saudo Arabijoje, kur jis cirkuliuoja paprastai tik tarp kupranugarių. Vienas mano tyrimų parodė, kad virusas labai akivaizdžiai tarp žmonių neplinta. Būtent dėl to neturėjome, tarkime, MERS koronaviruso pandemijos 2012 metais. Visiškai analogiški dalykai taip pat gali vykti kalbant apie kitas rūšis su SARS-CoV-2; jeigu, pavyzdžiui, virusas yra prisitaikęs prie audinių, galbūt patekęs į žmogų jis nebeplis tarp žmonių taip efektyviai“, – svarstė G. Dudas.
Tačiau, pasak mokslininko, akivaizdu, kad tai vyks visame pasaulyje ir bus ilgalaikė problema.
„Greičiausiai ne tokio masto problema kaip pati pandemija, bet tai dar vienas nereikalingas krūvis sveikatos apsaugos sistemoms, veterinarijos tarnyboms. Su tuo kaip nors tvarkysimės laikui bėgant“, – sakė G. Dudas.
Pandemija eina į pabaigą
Pasak mokslininko, skirtingai nuo ankstesnių pandemijų, šį kartą turime gana efektyvių priemonių, kad atvejai būtų nustatyti, pritaikytos intervencijos ir taip išsaugota kuo daugiau gyvybių.
„Žinoma, pačios pandemijos pradžioje turbūt daug kas girdėjome, neva „sugriausime ekonomiką“, „kam užsidarinėti, reikia tiesiog leisti visiems persirgti. Tik seni žmonės miršta“. Bet vis tiek yra moralinis argumentas, kad šalia visų tų senų žmonių, kurie „jau nugyveno savo gyvenimą“, taip pat bus daug tokių, kurie yra darbingo amžiaus, galėtų prisidėti. Tiesiog jeigu mes galime išgelbėti gyvybių, kodėl jų neišgelbėjus? Ekonomika visuomet grįš anksčiau ar vėliau“, – svarstė G. Dudas.
Mokslininkas džiaugėsi, kad dabar galime efektyviai nustatyti atvejus. Ankstesnių pandemijų metu to padaryti nepavykdavo.
„Buvo, tarkime, ispaniškojo gripo pandemija, ji itin mirtina, ir yra priežasčių, kodėl, kaip mano mokslininkai, ji tokia buvo. Taip pat 1957 m. buvo gripo pandemija, 1968 m. – dar viena. Jų metu žmonės tiesiog raportuodavo: yra padidėjęs atvejų skaičius, žymiai daugiau žmonių mirė. Ir tuo baigdavosi.
Dabar, tikiuosi, žmonės po truputį mato, kad visgi jau paskutinės SARS-CoV-2 pandemijos stadijos. Aplinkybės, kurios nulemia šios pandemijos atsiradimą, greičiausiai nepasikeitė. Iki šiol kitų pandemijų buvo ir bus. Dėl to reikėtų pradėti mąstyti ką nors daryti. O ši pandemija jau eina į galą, nes virusas išeikvojo praktiškai visus imlius žmones, kurie dar nebuvo matę to viruso nei paties susirgimo, nei vakcinos pavidalu, kas iš esmės ir nulemia ligonių užimtumą bei mirštamumą“, – sakė G. Dudas.
Paliks kultūrinių įspaudų
Mokslininkas prognozavo, kad pandemija paliks kultūrinių ir sąmoningumo įspaudų.
„Reikėtų tikėtis, kad pagaliau mes įvertinsime rizikas ne vien pagal tai, ar yra tikimybė kam nors atsitikti, bet ir pagal tai, kokia gali būti iš to žala. Kiekviena pandemija yra itin maža tikimybė, bet, kai atsitinka, pasekmės būna tragiškos“, – sakė G. Dudas.
Jo nuomone, kaukės liks tarp mūsų kaip kultūrinis įspaudas.
„Manyčiau, kad, tarkime, kitais metais kaukės nebus privalomos, bet didelė žmonių dalis jas toliau rinksis nešioti savanoriškai, nes užsikrėsti nėra malonu, užkrėsti kitus žmones nėra malonu, ir saugotis nėra jokia gėda“, – teigė G. Dudas.
Tuo labiau kad dabar kaukės padėjo žmonėms saugotis ir nuo gripo.
„Viena iš mano itin akylai tyrinėtų gripo rūšių, viena iš jo linijų, išnyko būtent per pandemiją. Nors jokios specifinės priemonės tam nebuvo taikytos, labai akivaizdžiai tas saugojimasis mums padėjo“, – sakė G. Dudas.
Mokslas pažengė į priekį
Mokslininkas daug vilčių į vaistus nedėjo.
„Pačiais vaistais, kalbant apie ūmias ligas sukeliančius virusus, aš per daug nepasitikiu, nes RNR virusai mutuoja itin greitai. Suteikus jiems pakankamą spaudimą, atsparumas išsivysto vos ne iškart. Tarkime, su ŽIV vaistais dėl to taikomos kombinacinės terapijos, kai tikimybė, kad atsparumas išsivystys dviem skirtingiems vaistams, yra praktiškai nulis. Šiuo atveju vis tiek kalbama apie pavienius vaistus, dažnai juos reikia skirti tuo simptominiu periodu“, – sakė G. Dudas.
Mokslininko nuomone, vienas iš didžiausių dalykų, kurį mums ši pandemija davė, buvo informacinės RNR pagrindu sukurti skiepai.
„Šiuo metu naudojami „Pfizer“ ir „Modernos“. Juos sukurti galima per porą savaičių, jų nereikia kaip nors pritaikyti, jų nereikia auginti kiaušiniuose, kaip yra su gripo vakcinomis, tereikia tik viruso sekos, ir viskas – turime vakciną. Ir tokios technologijos potencialas yra praktiškai beribis. Jį galima pritaikyti kad ir tam pačiam vėžiui arba kitoms ligoms“, – sakė G. Dudas.