Jei nesilaikome higienos, rizikuojame užsikrėsti daugybe ligų
Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas laidoje „DELFI Diena“ įvardijo, kad tokių šachtų Vilniuje dar yra maždaug 2,5 tūkst. Jo teigimu, visų jų turėtų nelikti per dvejus metus. Šachtos bus uždaromos tuomet, kai prie namų bus įrengtos pusiau požeminės ar požeminės šiukšlių konteinerių aikštelės.
Vicemero teigimu, šachtų naikinimas išsprendžia net kelias problemas: gyventojams reikės mažiau mokėti už šiukšlių išvežimą, nes bus organizuojami retesni „konteinerių pakėlimai“ ir bus sutvarkytas higienos klausimas.
„Daug kas yra patogu, bet žiūrime, kad atitiktų XXI amžiaus gyvenamojo namo tendencijas“, – teigė vicemeras.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Biruta Zdanevičienė laidoje „DELFI Diena“ kalbėjo, kad sveikatos specialistai džiaugiasi tokių šachtų naikinimu. „Prieš kelerius metus buvo atlikę tyrimus, imdami plovinius nuo tų sienelių, radome labai daug parazitinių susirgimų sukėlėjų, – tvirtino B. Zdanevičienė. – Tai ta vieta, kuri yra labai epidemiologiškai nesaugi, kur gali bet kas užsikrėsti, jei nebus geros rankų higienos.“
Specialistė įvardijo, kad iki šiol šachtų dezinfekavimas niekur nebuvo reglamentuotas, tačiau esą ir nebuvo reikalo, nes jų deramai dezinfekuoti net neįmanoma. B. Zanevičienės teigimu, norint palaikyti švarą, dezinfekuoti reiktų po kiekvieno pasinaudojimo vamzdžiu, mat daugelis šiukšles meta ne sudėtas į vienkartinius maišelius, o tiesiog išpila, dažnai net ir nesurenka to, kas išbyra pro šalį.
B. Zdanevičienė tvirtino, kad labiausiai nerimą kelia iš tualeto ir virtuvės išmetamos atliekos.
O kokiomis ligomis užsikrėsti yra didžiausia tikimybė? „Šigeliozė. Atvejų ne tiek daug, bet tai yra ta anksčiau vadinta dezinterija, – įvardijo B. Zdanevičienė. – Užtenka mažo kiekio, suteršto išmatomis. Ištepa aplinką, nesilaikydami higienos lengvai gali užsikrėsti.“
Gyventojų nuomonės apie šiukšlių vamzdžius:
Specialistės teigimu, net ir gripas tokiu būdu sklinda sparčiau. „Jei žmogus serga gripu, užsikrečiama nebūtinai tada, kai čiaudima į veidą, užsikrečiama per užkrėstą aplinką. Virusas paplinta per rankas, liečiant veidą, akių gleivines, lūpas“, – vardijo B. Zdanevičienė.
Lengva užsikrėsti ir Roto virusu. „Infekcija labai olinta per mažiausią kiekį viruso dalelių“, – teigė laidos viešnia.
Savivaldybė žada atsižvelgti į senolių ar sunkiai judančių asmenų poreikius
Vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kuriems judėti yra sunkiau, tokią savivaldybės iniciatyvą – uždaryti šachtas – priima nedžiugiai, tačiau vicemeras teigia, kad bus atsižvelgta į jų poreikius.
Tiesa, jis teigia, kad ne visi besiskundžiantys iš tiesų negali išsinešti šiukšlių. „Susiduriame su manipuliavimu, kad tie patys žmonės, kurie sugeba nueiti iki parduotuvės, iki autobusų ar troleibusų stotelės, iki vaistinės, jiems sunkiai einant kažkur pakeliui išmesti atliekas. Tai pripratimo dalykas. Aišku, jei keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų buvo patogu išmesti atliekas su tapkutėmis vamzdyje, tai aišku, kad tas persilaužimas galvoje, kad atliekas reikės išmesti į konteinerį, yra sudėtingas“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Vis dėlto, jo teigimu, yra tokių asmenų, kuriems šachtų pašalinimas tikrai sudarys papildomų sunkumų. „Vilniaus mieste mes turime 400 daugiabučių laiptinių, kurios yra pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms, – teigė vicemeras ir pridūrė, kad daugeliui asmenų, kuriems reikia pagalbos, padeda ir socialinės rūpybos specialistai, kurie padeda nusipirkti vaistų ar maisto. – Šiuo atveju reikės papildyti tą paslaugų paketą ir atliekų išnešimu.“
Šiukšlių vamzdžiai Vilniuje: