„Sankcijos ir priemonės neturi būti taikomos griežtai ir formaliai, pagarbos žmogaus orumui principas reikalauja žmogiško ir sąžiningo elgesio su nuteistaisiais asmenimis“, – pareiškė šiuo metu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bausmę dėl seksualinio prievartavimo atliekantis prieniškis Dainius Grigaitis. Jam – 43 metai.

Dėl brutalaus nusikaltimo tris kartus teistas D. Grigaitis už grotų praleido jau dvejus metus, tiek pat laiko jam dar liko iki teismo skirtos bausmės pabaigos, tačiau vyras įsitikinęs, kad ir šiandien galėtų būti paleistas į laisvę – esą iš jo elgesio galima spręsti, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, jo teigimu, nuo to bus geriau ir jo aukai – juk dabar, kai jis yra įkalintas, garbaus amžiaus nukentėjusiajai padaryta žala beveik neatlyginta, o kai jis būtų laisvėje, esą užsidirbtų pinigų ir galėtų padengti teismo priteistą žalą.

„Būtina atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus“, – aiškino nusikaltėlis.

„Aš tik gulėjau kaip negyva ir meldžiausi“

Į įkalinimo įstaigą D. Grigaitis pateko dėl dar 2019 m. rugpjūčio pradžioje įvykdyto nusikaltimo viename Aukštaitijos mieste – vyro elgesys šokiravo visą Lietuvą. Nustatyta, kad prieniškis tuo metu svečiavosi pas savo uošvienę, kuri paprašė nueiti pas jos kaimynę ir apžiūrėti lietvamzdžius, nes jie leisdavo vandenį.

Vėlai vakare pas 91 metų senolę atėjęs vyras lietvamzdžio nesutvarkė – užpuolė pirmajame daugiabučio aukšte gyvenančią moterį ir ją sumušė, o paskui seksualiai išprievartavo.

„Aš tik gulėjau kaip negyva ir meldžiausi“, – vėliau per apklausą sunkiai rinkdama žodžius prisipažino dievobaiminga senolė.

Asociatyvi nuotrauka
Jai iš prievartautojo glėbio pavyko išsivaduoti tik tuomet, kai šis užmigo – pro langą išmetusi kelias pagalves, kad nesusižalotų, ir po to išlipusi moteris nubėgo šauktis pagalbos pas savo kaimynę.

„Apie vidurnaktį išgirdau skambutį į savo buto duris, kai paklausiau, kas taip vėlai atėjo, drebančiu balsu už durų pasakė, kad tai kaimynė – atidariusi duris pamačiau stovinčią kaimynę – tai buvo močiutė, – sakė nukentėjusiajai pagalbą pirmoji suteikusi moteris. – Ji buvo visa kruvina ir tik su marškinėliais, daugiau ant jos jokių drabužių nebuvo. Ji buvo išsigandusi, drebėjo ir vis kartojo, kad ją smaugė. Kai paklausiau, kas smaugė, ji tik atsakė, kad atėjęs ją nutrenkė. Tada paskambinau ir pranešiau policijai – kai atvyko pareigūnai ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes, girdėjau, kaip močiutė sakė, kad ją seksualiai prievartavo.“

„Juk tai, kas įvyko, yra didžiausias pažeminimas“

Papasakoti apie tai, kas nutiko namuose, garbaus amžiaus sulaukiusiai moteriai nebuvo lengva: „Juk tai, kas įvyko, yra didžiausias pažeminimas.“

Moteris sakė, kad į namus įsileidusi kaimynės žentą tikėjosi, kad šis sutvarkys lietvamzdį, tačiau jai nepažįstamas vyras tik apžiūrėjo vietą, kur teka vanduo.

„O tada jis paprašė išvirti arbatos, bet aš nesutikau, pasakiau, kad būtų geriau, jei šis eitų pas kitus kaimynus, – sakė senolė. – Tas vyriškis apsisukęs jau norėjo išeiti, tačiau tuojau pat sugrįžo ir staiga man sudavė stiprų smūgį į veidą – nuo smūgio netekau sąmonės ir pargriuvau. Kai tik atsigavau ir pajudėjau, vėl pajutau smūgius, o po to vyriškis pradėjo mane smaugti. Jaučiau, kad man iš ausų pradėjo bėgti kraujas. Nesipriešinau, tik pradėjau melstis, o jis tada mane nunešė į lovą.“

Moteris sakė, kad buvo bejėgiškos būklės ir tik meldėsi, kad vyras kuo ją greičiau paliktų ramybėje.

„Apsimečiau, kad esu negyva ir visą laiką meldžiausi, o po to pajutau, kad vyriškis mane paleido ir užmigo – tuomet atsargiai atsikėliau iš lovos, atsidariau langą ir išmetusi keletą kaldrų ir pagalvių, kad būtų minkščiau išlipti, išlipau į lauką ir nubėgau kviestis pagalbos“, – per apklausą sakė nukentėjusioji.

Asociatyvi nuotrauka
Vyriausioji policijos tyrėja, tą naktį bendravusi su senole, neslėpė, kad vaizdas, kurį ji pamatė, šokiravo.

„Akivaizdžiai matėsi, kad senolė yra sumušta – jos veidas buvo mėlynas ir kruvinas, galva, plaukai ir ausys taip pat kruvinos, o dešinės rankos plaštaka pamėlusi ir ištinusi, palaidinė aptaškyta krauju, ji nuo juosmens į apačią buvo visiškai nuoga“, – sakė pareigūnė.

Anot jos, nukentėjusioji teigė, kad ją užpuolęs vyras miegojo jos lovoje, todėl į gautą iškvietą atvykę pareigūnai į butą pateko įlipdami per langą.

„Kambaryje buvo rastas miegantis asmuo, nustačius asmenybę paaiškėjo, kad tai – D. Grigaitis, registruotas Didžiojoje Britanijoje, jam buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas, o nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninės priėmimo skyrių“, – nurodė tyrėja.

Ne iš karto išdrįso atsiprašyti

Tuo metu išsiblaivęs D. Grigaitis kategoriškai kratėsi jam mestų įtarimų, jog sumušė ir seksualiai prievartavo garbaus amžiaus moterį. Vyras aiškino, kad apžiūrėjęs lietvamzdžius buto šeimininkės paprašė 5 eurų, už kuriuos nuėjęs iki parduotuvės nusipirko keturis litrinius butelius alaus.

„Ieškojau kitos kaimynės, bet jos neradau, tada pastebėjau tą kaimynę, pas kurią buvau apžiūrėti lietvamzdžio, paprašiau leisti pas ją užeiti ir išgerti alaus, – teisme sakė D. Grigaitis. – Moteris sutiko, bet kai ji pradarė savo buto duris, ji netyčia parkrito ant grindų, todėl pakėlęs ją nunešiau ir paguldžiau į lovą.“

Vyras neslėpė, kad senolės veidas buvo kruvinas, jis esą norėjęs kviesti greitosios pagalbos medikus, bet nekvietė, nes kai apie tai paklausė moters, ši jam taip nieko ir neatsakė.

„Pasilikęs šios moters bute gėriau savo nusipirktą alų, o paskui užmigau ir kas vyko toliau, nieko nepamenu – žinau tik tai, kad kažkuriuo metu mane pažadino policijos pareigūnai ir sulaikė“, – D. Grigaitis tikino, kad prieš nukentėjusiąją nenaudojo nei fizinio smurto, nei seksualinės prievartos.

Nors neigė išniekinęs senolę, tačiau kreipdamasis į teismą su paskutiniu žodžiu D. Grigaitis išdrįso nukentėjusiosios atsiprašyti.

Jei būtų laisvėje, valstybė sutaupytų pinigų

Prieš tai reikalų su teisėsauga turėjusiam ir dėl grasinimų nužudyti, pasipriešinimo policijos pareigūnams bei fizinio skausmo sukėlimo teistam D. Grigaičiui teismas už prieš senolę įvykdytą brutalų nusikaltimą skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Be to, iš jo nukentėjusiajai buvo priteisti 5 tūkstančiai eurų neturtinei žalai atlyginti: „Fizinis smurtas ir seksualinė prievarta buvo panaudoti prieš 91 metų sulaukusią nukentėjusiąją, kuri neturėjo realių galimybių apsiginti nuo fiziškai stipresnio ir jaunesnio kaltinamojo; nukentėjusiajai pagal asmenines vertybes esant dievobaimingai jos atžvilgiu panaudoti seksualinės prievartos veiksmai sukėlė didesnius dvasinius ir moralinius išgyvenimus.“

Asociatyvi nuotrauka
Tačiau priteistos kompensacijos prievartautojas iki šiol taip ir nesumokėjo – Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kurioje D. Grigaitis atlieka bausmę, duomenimis, nuteistasis iki šiol yra skolingas 4 tūkst. Eur.

Už grotų dvejus metus praleidęs nuteistasis jau svajoja apie laisvę ir mano, kad jau galėtų būti paleistas lygtinai, nes atliko pusę jam teismo skirtos bausmės. Tačiau tokiai jo pozicijai nepritarė ne tik įkalinimo įstaigos Lygtinio paleidimo komisija, bet ir teisėjai, kuriems D. Grigaitis skundėsi dėl esą nepagrįstai jam netaikyto lygtinio paleidimo.

Anot nuteistojo elgesį vertinusių bausmių vykdymo sistemos atstovų, D. Grigaitis anksčiau buvo teistas, jis dar gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, be to, iki šiol išlieka jo elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai.

„Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų“, – buvo rašoma D. Grigaičiui nepalankiame nutarime, kuriam pritarė ir Kaišiadorių teisėjai.

Bet savo brutaliu nusikaltimu visą Lietuvą šokiravęs nuteistasis rankų nenuleido – pateikęs apeliacinį skundą dėl jam priimto nepalankaus sprendimo nurodė, kad paleistas į laisvę lygtinai jis galėtų palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, padėti savo vienišai ir senai motinai, taip pat teisėtais būdais greičiau padengti priteistą civilinį ieškinį, o jo išlaikymui valstybei nereikėtų naudoti mokesčių mokėtojų lėšų.

D. Grigaitis pabrėžė, kad atlikdamas bausmę nebuvo baustas drausmine tvarka, o priešingai – tris kartus buvo paskatintas: „Nei komisija, nei teismas neatsižvelgė į teisingumo ir proporcingo principus – aš dirbu ir laikausi nustatytos tvarkos bei pareigų, neturiu nuobaudų, esu tik skatintas, dalyvauju įvairiose programose, vykdau socialinės reabilitacijos rekomendacijas, tačiau mano atžvilgiu teisingumo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas neveikia, nors tai ir įtvirtinta teisės aktuose“.

Be to, D. Grigaitis pažymėjo, kad negali būti sumenkinamas atliktos bausmės laikas ir tuo pačiu teisės aktuose numatytos sąlygos, kada asmenims gali būti taikomas lygtinis paleidimas: „Esu atlikęs jau pusę man paskirtos bausmės, todėl jau turėjau teisę būti lygtinai paleistas.“

Pasak jo, nuteistiesiems skiriamos „sankcijos ir priemonės neturi būti taikomos griežtai ir formaliai“, su kaliniais reikia elgtis žmogiškai ir sąžiningai, nes jis jau suprato savo klaidas – neigiamai vertina alkoholio vartojimą, geba save kontroliuoti ir nepraranda savitvardos.

Priklausomybė alkoholiui – reikšmingiausias faktorius

Bet D. Grigaičio paleidimui į laisvę anksčiau laiko prieštaravo ir prokurorai: „Net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą“.

Asociatyvi nuotrauka
Pasak jų, nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas, jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (baudos, areštas), tačiau tai įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus.

„Esančių duomenų visuma nesuteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje“, – prokurorų teigimu, šią išvadą patvirtina ir tai, kad D. Grigaičiui išlieka reikšmingi kriminogeniniai veiksniai: alkoholio vartojimas; mąstymas ir elgesys.

Pasak jų, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad D. Grigaitis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties jo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Tokiai prokuratūros pozicijai pritarė ir D. Grigaičiui nepalankų sprendimą priėmęs apeliacinės instancijos teismas.

„Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad D. Grigaitis iki nuteisimo dirbo nelegaliai, iš darbų jį atleisdavo dėl alkoholio vartojimo, – pažymėjo teisėjo Jurgio Kiškio pirmininkaujama kolegija. – Nuteistasis pagrindine priežastimi savo padarytų nusikaltimų įvardija alkoholio poveikį, pripažįsta, kad iki suėmimo alkoholio išgerdavo per daug. Nusikaltimo padaryto metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl alkoholio vartojimas gali būti kriminogeninis veiksnys; nuteistasis teigia, jog pavartojus alkoholį, tampa sudėtinga save kontroliuoti, prarandama savitvarda, dingsta atsakomybės jausmas, gali tapti agresyvus, ypač jei tuo metu turi psichologinių problemų ar sunkumų.“

Pasak teismo, D. Grigaitis pripažįsta, jog pasižymi impulsyvumu, agresyviu ir kontroliuojančiu elgesiu būdamas neblaivus: „Stebima žema tolerancija neigiamoms emocijoms, stresui, matomos savireguliacijos problemos pagal ankstesnius nusikaltimus. Vertinant problemines sritis, nuteistasis pripažįsta, jog turi priklausomybę alkoholiui, kas yra reikšmingiausias nusikalstamumo faktorius. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kad nuteistasis paleistas lygtinai sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų.“

Be to, teisėjų kolegija pabrėžė, kad prieš seksualiai išprievartaudamas senolę D. Grigaitis jau buvo teistas du kartus, o tai neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu.

Teismas taip atsižvelgė ir į tai, kad per dvejus laisvės atėmimo metus nuteistasis neatlygino nukentėjusiajai padarytos žalos.

„Turimi finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų“, – įsitikinę teisėjai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (205)