Visos buvusioje Sovietų Sąjungoje pastatytos atomininkų gyvenvietės pasižymi specifiniu, uždaru gyvenimo būdu. Tai būdinga ir Ignalinos AE darbuotojų miestui Visaginui.
„Čia suvažiavę įvairių tautų atstovai nelabai nori ką nors imti iš Lietuvos valstybės, bet lygiai taip pat nedega noru ir ką nors jai duoti. Nors jokiu būdu to negalima pasakyti apie visus Visagino miesto gyventojus, bet bendra nenoro įsilieti į valstybę, kurioje gyvenama jau beveik 20 metų, tendencija išlieka“, – „Mano Aukštaitijai“ pasakojo Visagino savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja kultūrai Dalia Savickaitė.
Anot jos, dabartinių mūsų valstybės švenčių visaginiečiai švęsti nėra linkę, o tos, kurias jie atsivežė į Lietuvą prieš kelis dešimtmečius, jau nešvenčiamos net buvusiose „tėvynėse“.
Pasak Visagine dirbančios kultūros specialistės, sunkiausia suprasti – kaip savo šalį ir jos tradicijas įsivaizduoja tie visaginiečiai, kurių abu tėvai yra atvykėliai. Čia daugybė tokių, kurių vienas tėvų atkeliavęs, pavyzdžiui, iš Sibiro, o kitas – iš kurio nors kito Rusijos krašto. Tokiems gyventojams tėvynė – Visaginas, kurio istorija prasideda 1975-aisiais.
Švenčia darbe ir namuose
Visagine tebėra gaji tradicija vasario 23-ąją sveikinti vyrus. Tądien sovietmečiu buvo švenčiama Tarybinės armijos, dabar Rusijoje bei Ukrainoje – Tėvynės gynėjo diena. Su mūsų valstybe ši šventė neturi nieko bendro, atvirkščiai – galima teigti, jog pagerbiama okupantų kariuomenė. Tačiau Visagino vyrams ši šventė – visiškai įprasta.
„Būtų šaunu, jei turėtume kokią nors kitą šventę, kuri galėtų vyriškajai visuomenės pusei pakelti ūpą“, – svarstė D. Savickaitė.
Visagino vyrai sveikinami ir įmonėse, ir prie vaišių stalo namuose. Tiesa, biudžetinėse įstaigose jokių oficialių šiai dienai skirtų minėjimų nevyksta, bet net ir miesto valdžios atstovai pačioje tokios šventės idėjoje nieko blogo nemato.
„Oficialiai jokių vyrų pagerbimų vasario 23-ąją Visagine niekas neorganizuoja. Bet supraskite – šiame mieste gyvena net 47 tautybių žmonės. Todėl, mano nuomone, netgi gražu, kad kai kurie Visagino gyventojai mini valstybių, iš kurių yra kilę, šventes. O kalbant konkrečiai apie vasario 23-ąją – nematau nieko blogo, kad vyrai tądien yra pagerbiami“, – dėstė Visagino miesto mero pavaduotoja Dalia Štraupaitė.
Vicemerė patikino, kad itin plačiai Visagine švenčiama ir Kovo 8-oji, Tarptautinė moters diena, taip pat turinti prieštaringų atspalvių.
Lietuvių kalbos neprireikia
Kodėl Visagine iki šiol labai sunkiai kelią skinasi lietuvių kalba, o su ja – ir mūsų valstybės papročiai bei švenčių tradicijos?
„Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje dabartinio Visagino apylinkėse lietuvių gyveno ne tiek jau daug. Kur kas stipresnės čia buvo rusų ir lenkų bendruomenės. O praūžus Antrajam pasauliniam karui, daugybė lenkų ir net lietuvių, išsižadėjusių savo tautybės, pasiėmė kompensacijas už paliekamą turtą ir išvažiavo į Lenkiją, kur tuo metu labai trūko darbo jėgos. Po kelių dešimtmečių į atominės elektrinės statybas atvykę techniniai darbuotojai iš buvusios Sovietų Sąjungos buvo labiau išsilavinę nei tie, kurie liko gyventi šiose žemėse, tad jų bendravimui vietiniai gyventojai didesnės įtakos nedarė“, – svarstė D. Savickaitė, savivaldybės kultūros specialistė.
Jos nuomone, toks pat kultūrinės salos likimas galėjo ištikti ir Elektrėnus, kuriuos statė taip pat ne vietiniai specialistai. Bet taip neįvyko, nes šalia buvę stiprūs Vilniaus bei Kauno kultūriniai centrai atvykėlius ilgainiui tiesiog privertė asimiliuotis.
Tai, kad lietuvių kalba sunkiai skinasi kelią į visaginiečių buitį – ne tik vietinių rusakalbių problema. Iki šiol ir vietos valdžia šiai problemai skyrė ne itin daug dėmesio. Lietuviai čia sudaro vos 15 proc. visų miesto gyventojų. Visa informacija, kurios prireikia visaginiečiams, pateikiama jiems priimtina rusų kalba.
Iki šiol Visagine leidžiamas vienintelis laikraštis lietuvišku pavadinimu „Sugardas“ spausdinamas tik rusų kalba. Lietuviškai jame galima rasti nebent keletą sakinių skiltelėje „Užuojautos“ ar vieną kitą skelbimą.
Gana didelę įtaką Visagino gyventojams daranti vietos kabelinė televizija žinių laidas iki šiol transliuodavo taip pat tik rusų kalba. Tik nuo šių metų sausio 1-osios vietinės naujienos pagaliau pradėtos skelbti ir lietuviškai.