Jo teigimu, ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad visas rugsėjo mėnuo bus šiltesnis ir sausesnis už daugiametį.
Klimatologas socialiniame tinkle rašė, jog nors kalendorinė vasara baigėsi, tačiau „orai lyg iš inercijos liko vasariški“.
„Gal tik rytai pastebimai vėlyvesni, dažnai su pažemio rūku, kas vasarą pasitaikydavo rečiau“, – pažymėjo G. Stankūnavičius.
O šių metų vasara, pasak jo, buvo šiltesnė už klimatinę normą.
„Ypač dėl saulėtų ir sausų orų birželio mėnesį ir dėl dažnų (> 3 kartus) tropinio oro įsiveržimo rugpjūčio mėnesį.
Priešingai, liepa daugelyje Lietuvos rajonų buvo kiek vėsesnė. Galbūt dėl klimato kaitos ar dėl natūralių klimato svyravimų (bet greičiausiai dėl abiejų priežasčių) pradedant XXI a. Lietuvoje nebuvo labai vėsių (< –1,5 °C standartizuotos anomalijos) rugpjūčio mėnesių.
Trys patys šilčiausi rugpjūčio mėnesiai buvo šiame amžiuje (2022, 2002 ir 2015 metais), o ir šiųmetinis rugpjūtis pagal savo termines savybes yra penktas šilčiausias nuo 1978 metų“, – duomenis pateikė jis.
Rugpjūtį šalį aplankė net kelios tropinės oro masės: 5–7 dienomis, 15–20 dienomis (kelių stadijų) ir 26–30 dienomis (kelių stadijų).
„Visos jos skyrėsi savo kilmės vieta (atitinkamai iš pietryčių (Ukrainos pietūs, Šiaurės Kaukazas), pietvakarių (Pietų Prancūzija, šiaurinė Italija) ir Balkanų), meteorologinių reiškinių įvairove, temperatūros ekstremumais ir kt.
Nesigilinant į orus, kurie išstumiant tropinę oro masę vietomis buvo labai ekstremalūs, galima būtų tvirtinti, kad vasarą tropinis karštis, drėgmė ir susiję nepalankūs orų reiškiniai daugeliui Lietuvos gyventojų yra nepageidaujami, ypač miestuose, atviruose laukuose ir pan.
Tačiau pačioje kalendorinės vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje (kol jie potencialiai galimi) tropinių oro masių poveikis darosi ne toks ekstremalus arba net malonus: ilgi šilti rytai ir vakarai, karštis vargina vos kelias valandas po pietų, įvykta ne toks staigus perėjimas link rudeninių darganotų orų“, – feisbuke rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
Jo teigimu, artimiausiomis dienomis orai vis dar bus vasariškai šilti, bet ne karšti. O atkeliaujanti vėsesnė, bet sauso oro masė lems, kad vėsios naktys laikysis bent iki šeštadienio.
„Naktimis oro temperatūra kris iki +7 – +12 °C, vietomis pietvakariuose – iki +10 – +15 °C, pajūryje – +11 – +17 °C. Dienos oro temperatūra stipriai nesikeis – +17 – +22 °C“, – teigė klimatologas.
Savaitgalį vėl atslinks šiltesnis oras.
„Savaitgalį iš pietvakarių į pietinę Baltijos regiono dalį vėl atslinks šiltesnis oras, keletą laipsnių padidės tiek nakties, tiek ir dienos oro temperatūra, vėjas silpnas, daugiausia pietinių krypčių.
Šiuos sausus ir santykinai šiltus orus lems mažai judri anticikloninė sistema, kurios centras pradžioje bus virš pietinės Skandinavijos, vėliau – virš Baltijos šalių, o sekmadienį atsitrauks link Balkanų ir Pietryčių Europos. Kitos savaitės pradžioje, prognozuojama, stiprės Vidurio Europos anticiklonas, kuris vėliau išsiplės į Rytų Europą. Todėl žymesnių kritulių visoje šalyje nelaukiama“, – feisbuke teigė klimatologas G. Stankūnavičius.
Pasak jo, šią savaitę vasariškai karšta buvo Europos pietvakariuose, išskyrus Iberijos pusiasalį, kur dėl mažai judraus Atlanto ciklono lijo ir buvo debesuota. Numatomi ir rekordai.
„Savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje karšti orai apims didelę dalį Vakarų ir Vidurio Europos, išskyrus Airiją ir Škotiją, o Prancūzijoje oro temperatūra kils iki +30 – +35 °C.
Kitos savaitės viduryje karščiausi orai pasislinks į pietryčius ir oro temperatūros rekordai laukiami Vengrijoje, Serbijoje, Kroatijoje ir, galbūt, Rumunijoje. Karšta bus ir gretimoje Lenkijoje, ypač jos centrinėje ir pietvakarinėje dalyse (iki +30 – +32 °C). Kitos savaitės pabaigoje karšti orai užleis vietą vėsesniems“, – prognozėmis feisbuke dalijosi klimatologas G. Stankūnavičius.