Už balsavo 66, prieš – 61, susilaikė 8 parlamentarai.
Nors šį klausimą nagrinėti buvo planuojama popietiniame posėdyje, Seimas apsisprendė kitaip – klausimas nagrinėjamas rytiniame posėdyje.
Opozicijos atstovas Kęstutis Mažeika siūlė klausimą perkelti į rytinio posėdžio darbotvarkę, tam buvo pritarta.
O valdančiosios koalicijos atstovas, liberalas Eugenijus Gentvilas siūlė net išbraukti šį klausimą iš antradienio posėdžio darbotvarkės. Seimo narių balsų tam nepakako.
Landsbergis: visuotinė amnestija ar „perkrovimas“ pasitikint rinkėjais
Šį klausimą Seimo posėdžių salėje pristatė TS-LKD lyderis G. Landsbergis. Jo teigimu, „balsavimas dėl pirmalaikių parlamentų rinkimų pirmiausia yra galimybė rasti bendrą politinį – parlamentinės Respublikos, kokia yra Lietuva, – atsakymą dėl susidariusios beprecedentės padėties politinėje sistemoje, kai dėl rinktų politikų veiklai skiriamų lėšų ydingos apskaitos kilo klausimas ir dėl visos Lietuvos politinės sistemos pamatų“.
Parlamentaras kalbėjo, jog kai kam norisi lengvų atsakymų.
„Ritualinis avinėlių paaukojimas, nesigilinant nei į detales, nei galiojusius reglamentus, nei į kitas aplinkybes atgaline data, – trys galvos vyriausybėje ir viskas gerai, vsio zakonno, dirbam toliau. Seimas niekuo dėtas, nors pirko iš Tarybos narių veiklos išlaidų „Porsche“ padangas ar iš parlamentinių lėšų gėles po 400 eurų iš savo sesers.
Savivaldybės su baudžiamųjų bylų kaltinamaisiais priešaky jau ką tik savo asociacijoje pasakė, kad viskas jiems gerai. Nereikia nei atsiprašymo, nei pakeisti „dviejų televizorių iš Tarybos lėšų“ pirmininko. Iki šiol nesulaukėm ir Prezidento deklaracijų, kaip jis padengė rinkimų skolas, nes, suprask, to daryti teisiškai neprivaloma. Kodėl Lietuva vis dar neturi skandinaviško pasitikėjimo parlamentu standarto?“ – klausimą kėlė jis.
TS-LKD vadovas G. Landsbergis tikino, jog politinė sistema savo elgesiu ir standartais neįtikina visuomenės.
„Ankstesni elgesio standartai, matyt, turi spragų, nežiūrint, kuriai spektro politinei pusei yra tekę atsakyti už pasitikėjimo Seimu standartus. Matėme visko: ir žūtbūtines savų priedangas nuo teisėsaugos tyrimų uoliai saugant teisinius imunitetus; matėme ir ambicijų pakelti pasitikėjimą Seimu į neregėtas aukštumas, bet nedemonstruojant nuoseklaus pavyzdžio ir dvigubų standartų vengimo.
Standarto klausimas ir nuoseklumas nėra lengviausi uždaviniai politinei bendruomenei. M. Basčio apsauga nuo apkaltos buvo tapusi kolektyvinės atsakomybės diskusijų objektu. Tąsyk A. Tapino atsakas buvo ne tik mitingas, bet ir pirmasis punktas mitingo rezoliucijos reikalavimų sąraše – pirmalaikiai rinkimai“, – priminė jis.
Anot G. Landsbergio, „šiandien regint sisteminius iššūkius, kurie neaplenkė ir Seimo, deja, girdime tik išsisukinėjimus, kodėl kolektyvinė atsakomybė netinka“.
„Tačiau visiems tinka trijų ministrų Golgota už visų čekiukų nuodėmes ar naujai merų pasitikėjimą gavusį dviejų televizorių herojų Mindaugą Sinkevičių“, – ironizavo jis.
G. Landsbergio teigimu, toks standartas nėra teisingas.
„Ar tokiais standartais turime pretenzijų į aukštesnį pasitikėjimą? O gal nuoširdžiai to standarto nelabai ir būdavo siekiama. Ai, kažkaip nugesinti, kažką paaukoti, kažkokį iliuzionistinį triuką panaudoti. (Pavyzdžiui, neva paaukoti patarėją, kuris nors de jure dar tarsi formaliai patarinėjo, bet de facto labiau rūpinosi privataus savo verslo reikalais.) Dėl skaidraus, aiškaus ir visoms valdžios šakoms bei institucijoms standarto sutarti nepavyksta ir, panašu, jau nepavyks“, – tikino Tėvynės sąjungos vadovas.
G. Landsbergis teigė, jog siūlomas sprendimas, ieškant bendro vardiklio, – „perkraukime“ sistemą, siekiant, kad politikus įvertintų geriausias demokratinis arbitras – Lietuvos piliečiai“.
„Kitoks apsisprendimas, turite tai aiškiai suprasti prieš spausdami mygtukus, reikš Seimo suteikiamą visuotinę amnestiją. Tai taip pat sutarimas dėl bendro vardiklio. Nebūtinai moraliai jis teisingas, bet tada beliktų konstatuoti, kad vienintelis standartas, įveikiamas visoms politinėms bendruomenėms, lieka teisės standartas.
Nėra antrankių, nėra teismų sprendimų – vadinasi, jokio pagrindo prisiimti atsakomybę dėl čekių apskaitos klausimų. Gaila, jei tik dėl tokio standarto galime sutarti. Nors, tiesa, dėl jo sutarti net nereikia – teisėsauga turi nepriklausomai dirbti savo darbą nuo politinių vėjų.
Todėl siekiant aukštesnio standarto nei teisėsaugos indulgencija ar pareiškiami kaltinimai kviečiu palaikyti politinės sistemos „perkrovimą“ per rinkėjų pasitikėjimo atnaujinimą.
Tad Jūsų pasirinkimas labai paprastas: visuotinė amnestija ar „perkrovimas“ pasitikint rinkėjais“, – sakė TS-LKD vadovas Seimo salėje.
Visus opozicijos atstovus G. Landsbergis ragino balsuoti ne pagal frakcijos nurodymą, o pagal savo sąžinę.
Delfi primena, kad, kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas G. Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos „perkrovimą“. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Taigi TS-LKD pasiūlė rugsėjo 10 d. Seimui surengti naujus rinkimus. Priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, parlamente pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji pasitrauks iš pareigų.
Vienos nuomonės dėl siūlymo konservatorių gretose nėra. Keletas parlamentarų patikino nepalaikysią G. Landsbergio siūlymo paleisti Seimą ir rengti naujus rinkimus, o konservatorių Naujamiesčio skyrius reikalauja sušaukti partijos tarybos posėdį ir, pasak jų, visai valstybei svarbius klausimus spręsti įsiklausius į visos politinės bendruomenės pozicijas.
Kritikos pirmalaikių rinkimų iniciatyvai negaili ir TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis. Pasak jo, rinkėjų mandatą gavusi valdančioji dauguma privalo tęsti darbą, o „partijos ritualinis susideginimas“ tik pablogins padėtį.
Pirmalaikių rinkimų idėją Seimo frakcijos vertina skirtingai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) praėjusią savaitę įpareigojo Seimo valstiečius palaikyti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tai, kad ketina palaikyti pirmalaikių rinkimų idėją, yra užsiminę LSDP politikai. O valdančiajai daugumai priklausantis Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija apie šią idėją atsiliepia skeptiškai.