Prezidentė Dalia Grybauskaitė žydų gelbėtojams įteks Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.
Prieš karą šis apdovanojimas vadinosi „Žūstančių gelbėjimo kryžius“ ir buvo gaminamas „Arthus Bertrand“ dirbtuvėse Paryžiuje. Atkurtas ženklas gamintas Vilniaus dailės kombinate, vėliau „Gurtana“ dirbtuvėse.
Prieš karą Kryžiumi apdovanoti 44 asmenys, 1991 metais atkūrus apdovanojimą apdovanota per tūkstantis asmenų, didelė jų dalis - Lietuvos piliečiai, nacistinės okupacijos metais gelbėję žydus ir daugelis iš jų įvertinti Pasaulio tautų teisuolio garbės vardais.
Minint Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 75-ąsias metines Vilniuje, „Atminties kelias“ prasidės Panerių geležinkelio stotyje ir tęsis iki Panerių memorialo. Minėjimo metu mokiniai pristatys literatūrinę - meninę kompoziciją, paremtą Holokausto aukų prisiminimais, skaitys nekaltų aukų vardus, sudėlios Vilniaus miesto pavadinimą lietuvių ir jidiš kalba.
Jidiš kalba, kuri bus verčiama į lietuvių ir anglų kalbas, pasisakys ir Vilniaus gete nuo pirmos iki paskutinės dienos buvusi 94 metų Fania Brancovskaja. Kaip Eltai sakė moteris, 75 Vilniaus geto likvidavimo sukaktis jai reiškia visos šeimos netektį, taip pat gete, likviduojant jį ar koncentracijos stovyklose žuvusius artimuosius, bendramokslius, kaimynus, pažįstamus.
ELTA primena, kad Lietuvoje holokaustas prasidėjo nacistinei Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Jo metu, neskaičiuojant pabėgusiųjų, išžudyta apie 96 proc. Lietuvos žydų. Iš maždaug 208-210 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyti 190-196 tūkst., didžioji dalis tarp 1941 metų birželio ir gruodžio.
Taip pat nužudyta maždaug 9 tūkst. žydų pabėgėlių iš Lenkijos ir 6 tūkst. žydų, atvežtų iš Austrijos, Vokietijos ir Prancūzijos.