Diskutavo žiniasklaidos ir politikos atstovai
Darosi vis sunkiau suvaldyti melagingos informacijos srautą, kuris sutrikdo informacijos vartotojus, ypač tuomet, kai pati visuomenė melagiams padaro meškos paslaugą nesidomėdama ją supančia aplinka ir netikrindama informacijos.
Kokius pavojus žiniasklaidai ir pasitikėjimui ja kelia patys troliai ir kodėl „trolinimo“ sėkmė priklauso tiek nuo žiniasklaidos vartotojų, tiek nuo pačios žiniasklaidos ir valstybinių institucijų? Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime (PLJS) apie tai diskutavo LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, DELFI žurnalistas Vaidas Saldžiūnas, premjero patarėjas Arnoldas Pikžinis, žurnalistas Liudas Dapkus, „Kurk Lietuvai“ atstovė Eglė Vasiliauskaitė ir visuomenės veikėjas Daniel Lupshitz.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė: į žiniasklaidą vis dar žiūrima kaip į ginklą, su kuriuo galima tvarkyti savo reikaliukus
Daug metų DELFI redaktore dirbusi ir neseniai LRT vadovės pareigas užėmusi Monika Garbačiauskaitė-Budrienė nurodė, jog beveik visos didžiosios žiniasklaidos priemonės patyrė įsilaužimų ir susidūrė su melaginga informacija.
„Prinicipas toks: nedraugiškų mums šalių propraganda – vadinkime daiktus tikraisiais vardais – Rusijos platinamos nuotaikos, melagingos žinios ir, apskritai, naratyvai dažniausiai išnaudoja jau egzistuojančias problemas. Taip, mūsų valstybė yra jauna ir mes turime problemų – emigracija, ekonominiai rodikliai, žmonių nepasitenkinimas. Tačiau informacija yra išpučiama, hiperbolizuojama. Tiesiog stengiamasi sumenkinti mūsų pasitikėjimą savimi, kariuomenės pasitikėjimą savimi, mūsų pasididžiavimą valstybe“, – aiškino M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Iš esmės, jos teigimu, pagrindiniai su tuo susiję pavojai yra tokie: melas supainiojamas su tiesa, o problemos būna „išpučiamos“.
Tačiau, ypač po pastarojo skandalo, susijusio su „MG Baltic“ interesų tenkinimu darant įtaką žiniasklaidai, visuomenės akys buvo nukreiptos ir į žiniasklaidos organizacijas bei trolius, kurie čia pat, Lietuvoje.
Daug patirties žiniasklaidos srityje turinti M. Garbčiauskaitė-Budrienė sutinka, kad pati žiniasklaida turi daug problemų, tačiau apmaudu, kad į ją vis dar žiūrima kaip į ginklą, per kurį galima šantažuoti ir kuris gali padėti apginti savo verslo interesus.
Apžvelgdama žiniasklaidos problemas, ji įvardino pernelyg didelį pataikavimą auditorijos skoniui, neatsakingai prioritetizuojamą informacijos pateikimo greitį. Jos nuomone, žiniasklaidos priemonių Lietuvos rinkoje šiuo metu yra per daug, mažai jų specializuojasi kokioje nors konkrečioje srityje, o šiuo metu susidarė būtinybė konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir pasaulinėmis žiniasklaidos priemonėmis.
Tačiau ir patys žurnalistai Lietuvoje, jos manymu, patiria ekonominį spaudimą, teisinį persekiojimą, siekiant daryti spaudimą arba kontroliuoti juos, apribojamas informacijos prieinamumas. Be viso to, žiniasklaidos atstovai patiria viešą politikų įžeidinėjimą, o tam tikri asmenys, pavyzdžiui, dirbantys savivaldybėse, negali turėti žiniasklaidos priemonių, tačiau to nepaiso ir už tai net nebūna nubausti.
Kova su troliais keičiasi
DELFI korespondentas gynybos temomis, Vaidas Saldžiūnas teigė, kad paskleisti melagingą informaciją yra labai paprasta, o skandalingieji pranešimai apie netikrus įvykius sklinda labai greitai.
Jo nuomone, informacijos tikrinimas ir sąmoningas požiūris į tokią veiklą daug žmonių apsaugo nuo nesusipratimų, tačiau melaginga informacija darosi dar pavojingesnė, kai ji išnaudojama tokiems dalykams, kaip kibernetinės atakos. Gavę elektroninį laišką su labai skandalingomis žiniomis apie žinomą politiką, tačiau matydami, jog informacijos šaltinis nėra patikimas, informaciją patikrinsite arba tiesiog ignoruosite ją, bet tai nėra vienintelis galimas scenarijus.
„Man labiausiai įstrigo, kiek nedaug kainuoja paskleisti naujieną, kuri skirta užsienio auditorijai. Tai buvo spaudos konferencija su krašto apsaugos ministru. Ji truko valandą, o šiemet pasirodė 2 minučių trukmės vaizdo įrašo iškarpa. Joje lietuviškai R. Karoblis pozityviai kalba apie Ukrainą. Galbūt kažką užsiminė apie Krymą, bet viską, kaip pas mus įprasta, pagal nustatytas linijas.
Toje iškarpoje uždėti titrai, kuriuose rašoma, kad Ukraina yra žlugusi valstybė, Lietuva pripažįsta Krymą Rusijos dalimi. Vien iš tų titrų keli naujienų portalai pasidaro melagingą naujieną, ta naujiena pasklinda per kitus kanalus, tada socialinius tinklus.
<...> Troliai taikosi į mūsų emocijas, taikosi, kad paspaustumėte jų nuorodą. Galbūt būsite 1 iš 9, kuris to nepadarys, bet 10 atidarys“, – sako V. Saldžiūnas.
Dirbant žurnalistinį darbą pasitaikydavo tokių atvejų, kai į melagingą informaciją sureaguoja ir didieji užsienio naujienų portalai.
Reikalingi nauji įrankiai
Pasak V. Saldžiūno, iš pradžių melagingos informacijos sklaida gali atrodyti kaip nekaltas dalykas, tačiau gali baigtis labai blogai. Sudėtingiausias jos aspektas yra originalaus šaltinio paieška.
DELFI kuria specialų įrankį, siekiant rasti melagingą informaciją prieš jai pasklindant viešojoje erdvėje.
Antrindamas V. Saldžiūnui Ministro Pirmininko patarėjas Arnoldas Pikžirnis teigė, kad ilgai reagavome į trolius veidrodiniu principu ir susikoncentravome į kuo greitesnį melagingos informacijos paneigimą, tačiau ir valstybinės institucijos mato būtinybę pradėti nuo problemos šaknų, todėl planuoja informacinę kampaniją apie kibernetinį saugumą.
Socialiniuose tinkluose populiarus visuomenės veikėjas Danielis Lupshitzas sakė, kad prie to dar reikėtų pridėti įstatymą, kuris nustatytų tam tikras ribas tarp „galima“ ir „negalima“, kai kalbama apie valstybės „trolinimą“.
„Lietuvai labai trūksta įstatyminės bazės. Ne cenzūros, o įstatymo, kuris galėtų reaguoti į rimtuosius „trolinimus“, nustatytų, ką galima sakyti, o ko negalima sakyti, kaip reaguoti, kai puolama valstybė. Kol kas neapibrėžėme to tiksliau ir, aš manau, kad mūsų „ranka“ turėtų būti sunkesnė. Iš kitos pusės, palaikau valstybę už tai, kad yra didelis noras šviesti, nes aš manau, kad mūsų visos problemos išsispręs“, – mano D. Lupshitzas.
Lietuvoje situacija geresnė nei JAV
Tarptautinėje aplinkoje dirbusi „Kurk Lietuvai“ atstovė Eglė Vasiliauskaitė pasakojo, jog Lietuvos situacija yra vertinama teigiamai, nes gana sėkmingai identifikuoja netikras naujienas ir kovoja su melagingos informacijos plitimu, o, pavyzdžiui, JAV paskutinių prezidento rinkimų metu tokia informacija sudarė pusę visų naujienų. Tuomet ji pasiekė apie net pusę JAV populiacijos.
E. Vasiliauskaitės nuomone, nebegalima pasikliauti žmonių sąmoningumu.
„Tai žlugdo informacinę erdvę. Sutinku, kad labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą, tačiau negalima pasitikėti tik elementariu loginiu mąstymu. Remiantis statistiniais duomenimis, 50 proc. Prancūzijos gyventojų tiki, kad krizė Ukrainoje yra sukelta Kijevo arba tai, jog, Graikija labiau pasitiki Putinu nei Europos Sąjungos institucijomis.
Tai turi tiesioginę žalą mūsų demokratinėms institucijoms, nes visos trolių veiklos pagrindas yra skaldyti visuomenę, pasėti nepasitikėjimą valdžia, kitais bendruomenės nariais. Svarbu tai suprasti, dirbti ir remti pliuralistinę žiniasklaidą“, – mano E. Vasiliauskaitė.
Liudas Dapkus: verčiame naują puslapį
Žurnalistas Liudas Dapkus atkreipė dėmesį į naujųjų laikų grimasas, kai begalinis informacijos srautas tampa naująja cenzūros problema.
„Jeigu, neduok Dieve, pasikartotų sausio 13-oji, ko gero, žmonės neitų ginti žiniasklaidos priemonių, net nacionalinių, o ir nebūti prasmės jas atakuoti. Kodėl daviau tokį drastišką pavyzdį? Pasaulyje baigia sugriūti logocentrinė sistema. Televizijos bokštas, kaip simbolis, nebeturi tokios prasmės, nebėra vertikalės, viskas išskydo į horizontalę.
Mums cenzūra visais laikais pirmiausiai reiškė informacijos bei jos gavimo užsukimą. Sunkoka suvokti, kad cenzūrą galima suorganizuoti visiškai priešinga kryptimi – atsukant visus čiaupus, paleidžiant visus įmanomus srautus ir, pageidautina, kuo daugiau purvinų“, – sakė žurnalistas.
Jo nuomone, išryškėja tendencijos, kai dėmesys viešojoje erdvėje skiriamas jausmams, o ne faktams, o žinios tampa antraeiliais dalykais ir tam didelę įtaką daro tai, kad žmonės patys kuria naujienas. Tokiu atveju darosi vis sunkiau praktiškai įgyvendinti profesionalios žiniasklaidos principus.