Pasak muziejininkų, nors lobis savo finansine išraiška nėra įspūdingas, tačiau jo istorinė vertė – didžiulė.
„Lobis nėra tiek vertingas pinigine išraiška. (...) Bet mes šiandien kalbame apie lobį, kuris ne auksu tvaska, bet yra istoriškai mums labai svarbus“, – pristatydama monetų ekspoziciją sakė muziejaus direktoriaus pavaduotoja Daina Kamarauskienė.
749 sidabrinės XVI amžiaus monetos yra didžiausias Kaune iki šiol rastas lobis.
Dabar šis radinys įkainotas apie 40 tūkst. eurų.
„Tuos denariukus perskaičiavus į grašius, bendra suma – apie 240 grašių. Turtingam žmogui tai buvo maži pinigai, net žirgo už tokius pinigus nenupirksi. O paprastam žmogui – pakankamai dideli pinigai, miestiečio mėnesio uždarbis“, – skaičiavo muziejaus Numuzmatikos skyriaus vadovas Ignas Narbutas.
Lobis aptiktas pernai birželį vykdant Laisvės alėjos rekonstrukciją. Darbininkai netoli savivaldybės ekskavatoriaus kaušu iškėlė puodynę su Žygimanto Augusto laikų monetomis: dvidenariais, grašiais, ketvirtokais.
Muziejininkai dėkojo „Kauno tiltams“ – bendrovės darbuotojai buvo atidūs, pastebėjo lobį, o bendrovė atsisakė numatyto radybų mokesčio, jį dovanojo muziejui ekspozicijai įrengti.
Prieš eksponuojant, monetos nuvalytos, dalis jų mirkytos specialiame oksidus tirpinančiame skystyje, muziejaus specialistai jas suskaitmenino ir susistemino.
Pasak I. Narbuto, kai kurios rastos monetos – ypač retos: kaldintos vos vienerius metus. Radinyje esama ir daugiau monetų, kurių muziejus savo kolekcijoje iki šiol neturėjo.
„Čia yra ir retų, Lietuvoje nerandamų monetų, kaldintų Vokietijos žemėse“, – tvirtino muziejininkas.
Visuomenei lobį bus galima apžiūrėti nuo šeštadienio.