Aplinkos ministro Kęstučio Navicko atstovas spaudai Mindaugas Bajarūnas BNS patikino, kad papildomai 50 vilkų bus leista sumedžioti tik išnaudojus pagrindinę kvotą, jei savivaldybės ir toliau praneš apie žvėrių daromus nuostolius.
„Jei bus 60 vilkų limitas išnaudojamas, bus galima aktyvuoti ir tą 50 vilkų „rezervą“, galbūt tai bus taikoma tam tikroms savivaldybėms pagal padaryta žalą. Tolesnius sprendimus lems situacija“, – sako M. Bajarūnas.
Visuomenininkai penktadienį išsiųstoje peticijoje premjerui Sauliui Skverneliui bei aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui tikina, kad Vyriausybė, neatšaukusi sprendimo, nuo pirmadienio atvers kelią sumedžioti apie trečdalį Lietuvos vilkų populiacijos. Kreipimosi autoriai teigia surinkę 12 tūkst. parašų, raginančių atšaukti kvotos didinimą.
Vienas peticijos iniciatorių, K. Navicko visuomeninis patarėjas, gamtosaugininkas Andrejus Gaidamavičius tikina, kad padidinti medžiojamų vilkų skaičių šį sezoną leido praėjusią savaitę pakeistas Vilko apsaugos planas. Pataisas taip pat raginama atšaukti.
„Šis planas tapo panašus nebe į apsaugos planą, o į Baltarusijoje galiojantį Vilkų populiacijos valdymo planą. Tokiu būdu mes prisijungiame prie Rytų bloko šalių, kur vilkai iki šiol naikinami kaip kenkėjai“, – teigia A. Gaidamavičius.
Pasak jo, šiemet padidėjusi vilkų daroma žala ir pasikeitusi vilkų elgsena turi kelias priežastis, nesusijusias su vilkų skaičiumi, t.y. keliskart išaugusios galvijų ir avių bandos ir dėl intensyvinamos medžioklės išardytos vilkų šeimos.
A. Gaidamavičius aiškina, kad savivaldybės nėra sudariusios galimybių teikti paramos efektyvioms naminių gyvulių apsaugos priemonėms įsigyti – pasak jo, per trejus metus tokios paramos skyrimo tvarką patvirtino vos šeštadalis savivaldybių, o parama pasinaudojo tik 14 šalies ūkininkų, nors besikreipiančių buvo daug daugiau.
„Žemės ūkio ministerija vietoje to, kad skirtų dėmesį ūkininkų švietimui, planuotų darnų žemės ūkį, kad dėl jo nebūtų aukojama gamta, atvirkščiai – kursto gyventojų priešiškumą vilkams ir siekia problemą spręsti pačiu primityviausiu būdu: „Nėra vilko – nėra problemos“, – sako A. Gaidamavičius.
Jis kritikuoja ir Aplinkos ministeriją (AM) dėl kurios pasyvumo per ketverius metus esą neįgyvendinta 17 numatytų priemonių Vilko apsaugos plane.
AM nurodo, kad 60 vilkų medžioklės limitas savivaldybėms paskirstomas nuo pirmadienio, pusę vilkų leidžiama sumedžioti 15-oje daugiausiai žalos patyrusių savivaldybių.
„Aplinkos ministerijos nuomone, rezervo (papildomų 50 individų) panaudojimą lems ir aplinkybė, ar Žemės ūkio ministerija atliks savo namų darbus – įteisins Kaimo plėtros programoje paramos priemones, skirtas padėti ūkininkams apsisaugoti nuo vilkų, pvz., patvirtins pelno nesiekiančių investicijų paramos priemonę prevencinėms priemonėms diegti“, – atsakyme BNS nurodė ministerija.
AM pažymi, kad žala ūkiniams gyvūnams šiemet realiai neaugo, t.y. šiemet iki rugsėjo 1 d. vilkai papjovė 848 gyvulius, t.y. 70 gyvulių mažiau, nei per tą patį laikotarpį pernai, o galvijų užpuolimų padaugėjo 9 atvejais, iki 275.
„Taigi žalos pokyčiai nedideli ir šis žmogaus ir vilko sugyvenimo rodiklis iš esmės nepasikeitė“, – pabrėžia ministerija.
Primenama, kad dėl leidimo medžioti vilkus nuo praėjusios vasaros galima kreiptis ir ne medžioklės sezono metu, jei 100 tūkst. hektarų savivaldybės teritorijoje vilkai sudraskė 2-10 ar daugiau gyvūnų (priklausomai nuo kreipimosi laiko).