Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Andrius Vaišnys atkreipė dėmesį, kad pagal dabartinį Visuomenės informavimo įstatymą partija gali leisti tik neperiodinį leidinį.
„Ar paskelbus, kad (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – DELFI) partija leis laikraštį, bus keičiamas įstatymas? Užtruktų, bet, jei dauguma atmestų prezidentinį veto, gal“, - svarstė A. Vaišnys savo socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame komentare, kuriuo autorius leido dalintis.
Pasak Komunikacijos fakulteto dekano, nuo šio anonso leisti partijos laikraštį šios valdžios politinė komunikacija yra įdomi ne tik tuo, kad: "atvirai žurnalistika suvokiama kaip instrumentas, kas yra ne naujas požiūris, o ryšių su visuomene agentai, neturėdami vidinio politinio darbo patirties, ne tik nepadeda ,,įveikti" dabartinės žiniasklaidos turinio, bet ir neišsprendžia kritinių aplinkybių. Idėja įdomi ir dėl to, kad dėl to gali būti teisės pokyčių, ir tai yra rimčiausia situacijos dalis".
„Jeigu Lietuvoje partijos būtų turėjusios teisę leisti savo laikraščius (leisti, o ne nupirkti), žinoma, nepartinė žiniasklaida dešimtmečius nebūtų turėjusi atvirų ir paslėptų užsakymų, nebūtų prisidėjusi tiek nacionaliniu, tiek regioniniu mastu augindama ,,populiariausius" politikus. Juk kai kuriems ,,nepriklausomiems" redaktoriams tai buvo pasirinkimo metai, tiksliau - metų metai - tarp pinigų ir moralės“, - rašė A. Vaišnys.
Pasak jo, rizika partinės žurnalistikos atveju viena - iš kur tie laikraščiai būtų gavę ar gaus pinigų.
„O ar partinė žurnalistika būtų „profesionali“, ar dirbtų (ar būtų dirbę) ir ar ten dirbs „profesionalūs“ žurnalistai... Pagal dabar galiojančio str.2, d. 89 profesionalumo apibrėžtį - ko gero, taip.
Juolab kad su p. U užsakytus interviu ir atlikdavo redakcijų darbuotojai. Tik dabar - nauji iššūkiai: kai žadama ką leisti, žiūrėk - gali būti ir kas nors uždrausta“, - rašė A. Vaišnys.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
Precedentas jau buvo Druskininkuose
Precedentas, kai dominuojančios politinės jėgos poziciją bandyta išsakyti per nemokamai platinamą spaudą jau buvo užfiksuotas Druskininkuose. Žurnalistas Romas Sadauskas Kvietkevičius DELFI pasakojo, kad ir šiuo metu laikraštis „Mano Druskininkai“ yra leidžiamas, tik jau kaip privačios viešosios įstaigos leidinys, ir platinamas nemokamai 10 tūkst. egzempliorių tiražu į pašto dėžutes savivaldybės teritorijoje, taip pat „Kautros“ autobusuose.
Žurnalisto vertinimu, jame iki šiol yra išsakoma oficiali vietinės valdančiosios daugumos pozicija. Kai kurie straipsniai pasirašomi „Mano Druskininkų informacija“. Konkurenciją su šiuo nemokamai platinamu leidiniu sunkiai atlaiko vietinė spauda.
„Aš savo laikraštį „Druskininkų naujienas“ uždariau, „Druskonis“ tebeleidžiamas, bet jo kažkada tiražas buvo 5 tūkst., dabar – 2 tūkst., ir geriausiu atveju – kokį tūkstantį egzempliorių išplatina. Šalia nemokamo leidinio, kuris turi visus laikraščio požymius – jame yra ir televizijos programa, nemokami asmeniniai skelbimai, reklamos plotas – netgi pigesnis nei „Druskonyje“, nebelieka vietos niekam kitam“, - sakė R. Sadauskas Kvietkevičius.
Žurnalistas sakė, kad bent anksčiau šis laikraštis turėjo paramos sutartis su UAB „Aqua“, tai yra Druskininkų vandens parku, kurio 100 proc. akcijų priklauso savivaldybei.
„Skelbiami savivaldybės viešinimo konkursai, kur būna parašytos jau jiems sąlygos, didžiausias tiražas - pagrindinė sąlyga, tai kadangi nemokamai išplatinama 10 tūkst. - niekas daugiau nespausdina, tai jau kaip ir automatiškai laimėtojais tampa“, - kalbėjo R. Sadauskas Kvietkevičius.
Žurnalisto manymu, analogiškai pradėjus nemokamai platinti nemokamus laikraščius visoje Lietuvoje, su analogiškais iššūkiais susidurtų nacionaliniai laikraščiai.
„Išskirčiau kelias grupes skaitytojų, ko gero, tai yra būdinga ne tik vietinei spaudai. Yra žmonės, kurie yra reiklūs informaciniams poreikiams, kuriems reikia skirtingų nuomonių, diskusijų kultūros, kritinės informacijos, ir kiti - su minimaliais informacijos poreikiais, kurie net ir televizijos žinių nelabai pasižiūri, bet jei nemokamai iki namų atneš ir į pašto dėžutę įmes, tai išsiims ir pervers.
Jeigu ten bus pateikiama informacija apie valstybės sprendimus ir politinės daugumos pozicija, tai jiems iš esmės to ir užteks. Manau, kad popierinei spaudai Lietuvoje vietos kaip ir nebeliks“, - sakė R. Sadauskas Kvietkevičius.
Apėjo draudimus
Nors, pasak žurnalisto, partija negali leisti laikraščio, bet Druskininkuose buvo išbandytas modelis, kaip tai apeiti. „Ten irgi iš pradžių neteisėtu būdu darė. Pirmiausia, laikraštis buvo pradėtas leisti kaip biudžetinės įstaigos Švietimo centro leidinys, tiesiogiai finansuojamas iš biudžeto. Jie ginčijosi, kad tai teisėta, mes kartu su „Druskonio“ redakcija, ir aš kaip „Druskininkų naujienų“ redaktorius ,2013 m. pasirašėme skundą Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektorei. Po apie metus trukusio tyrimo pripažinta, kad jie pažeidžia visuomenės informavimo įstatymą, ir kad taip negalima leisti“, - priminė R. Sadauskas Kvietkevičius.
Po to, pasak žurnalisto, dar apie metus truko bylinėjimasis teismuose, kol galiausiai paskutinėje instancijoje – Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, jie atsiėmė prieš pat posėdį skundą, ir formaliai tą laikraštį uždarė.
„O kitą savaitę išėjo vėl nuo 1 skaičiuojamas numeris su tuo pačiu prekiniu ženklu, tais pačiais autoriais, ta pati išvaizda, tas pats platinimas, ant tų pačių kėdžių – tie patys darbuotojai, tik tiek, kad tai jau skaitėsi privatus, iš naujo įsteigtas leidinys. Tuo metu pagrindinis akcininkas buvo Darius Gudelis, jis pusmetį ramiai leido, kai „Delfi“ buvo aprašyta šita istorija, tada jis pardavė pajų viešosios įstaigos redaktorei. Iš esmės viskas vyksta taip pat, tik formalus savininkas pasikeičia, ir kitokiu būdu pinigai perduodami iš savivaldybės“, - priminė R. Sadauskas Kvietkevičius.
Pasak žurnalisto, iš pradžių žmonės į tą laikraštį žiūrėjo kaip į reklaminį lankstinuką, dalis piktinosi politiniu turiniu, bet po truputį priprato.
„Perėmus tą modelį puikiausiai gali atsirasti viešoji įstaiga, kuri leis tą leidinį, ir atsiras pusiau privačių rėmėjų, arba laimės viešinimo konkursus didelėmis sumomis valstybės institucijų, ir tai bus neva normalus laikraštis, atspindintis vienos politinės partijos poziciją. Grėsmė žiniasklaidos laisvei čia yra tikrai didelė“, - konstatavo R. Sadauskas Kvietkevičius.
Partinius leidinius turi dauguma partijų
Partinius leidinius turi dauguma didžiųjų politinių partijų, tačiau jų turinys, kaip tikina jų atstovai, yra skirtas vidinei komunikacijai. Lietuvos socialdemokratų partija leidžia leidinį pavadinimu „Socialdemokratas“. Paskutinis leidinys birželį buvo išleistas 15 tūkst. egzempliorių tiražu.
„Įprastai jis leidžiamas kas mėnesį, bet vasarą jis leidžiamas rečiau. Naujas numeris išeis rugpjūtį. Jis yra daugiausiai platinamas partiečiams, taip pat bibliotekose, kurios sutinka, per suvažiavimus, šventes“, - sakė Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė spaudai Eglė Samoškaitė.
Pasak partijos atstovės, laikraštis daugiau yra skirtas vidinei partijos komunikacijai.
„LSDP yra apie 20 tūkst. narių, ir kai kurie jų yra ir vyresnio amžiaus, tad ne visi naudojasi elektroniniu paštu arba seka „Facebook’o“ profilį, tai laikraštis jiems yra viena iš priemonių susižinoti informaciją. Be to, tai yra istorinis laikraštis, pradėtas leisti 1919 metų rugsėjo 11 dieną”, - sakė E. Samoškaitė.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turi leidinį „Tėvynės sąjungos žinios“, kuris yra leidžiamas popieriniu formatu Tarybos posėdžiams, suvažiavimams ir sąskrydžiams, teigė partijos frakcijos atstovė spaudai Jūratė Mockuvienė.
„Ten yra leidžiamos mūsų aktualijos, naujienos, geopolitiniai dalykai. Pastarosiose „Tėvynės sąjungos žiniose“ buvo užsiminta apie mūsų išankstinius rinkimus, aprašoma Amerikos išankstinių rinkimų patirtis“, - sakė J. Mockuvienė.
Pasak TS-LKD frakcijos Seime atstovės, tai yra vidinės politinės komunikacijos leidinys, kurio tiražas – 2 tūkst. egzempliorių.
Liberalų sąjūdis, pasak partijos atstovo Martyno Čerkausko, turi tik elektroninį naujienlaikraštį, kurį platina partijos nariams, simpatikams, kitiems prenumeratoriams apie partijos veiklą. Šiuo metu jį yra užsiprenumeravę apie 10 tūkst. gavėjų.
Partijos Tvarka ir teisingumas atsakingasis sekretorius Almantas Petkus teigė, kad partija nuolatinio leidinio neturi ir išleidžia informacinius biuletenius tik rinkimų metu.
Darbo partija, pasak parlamentaro Valentino Bukausko, atskiro leidinio neturi, o vidinę komunikaciją platina elektroniniu būdu.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) komunikacijos koordinatorius Liutauras Ulevičius teigė, kad partija du kartus per metus – dažniausiai pavasarį ir rudenį leidžia laikraštį „Už žemę ir žmogų".
„Bendras tiražas siekia apie 250 tūkst. vienetų ir paskirstomas per sąjungos skyrius pagal jų poreikius ir prioritetus. Rinkimų laikotarpiais laikraštis pritaikomas kiekvienam skyriui, tačiau pagrindinė turinio dalis lieka ta pati“, - teigė L. Ulevičius.
DELFI primena, kad šeštadienį po Naisiuose vykusio Tarybos posėdžio LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad pagrindinė partijos bėda yra komunikacija.
„Darbų padaryta nemažai. Konstatavome, kad mūsų didžiausia problema yra, kaip tuos darbus pristatome. (…) Yra ruošiamas partijos laikraštis. Jis, kaip įprasta, bus platinamas dideliu tiražu. Jis bus mūsų priemonė, kuria mes bandysime atnešti iki kiekvieno Lietuvos gyventojo, kad pasakytume mūsų vertinimus ir mūsų argumentus, kodėl ir koks sprendimas yra daromas, ir kokios bus pasekmės“, - sakė R. Karbauskis.
Partijos pirmininkas teigė, kad planuojama, jog laikraščio tiražas bus 300 tūkst. egzempliorių.
R. Karbauskis: partijos laikraštis – joks įvykis
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis DELFI teigė nesuprantąs, kodėl jo pasisakymas apie tai, kad savo naujienas „valstiečiai“ skelbs partijos leidinyje, sukėlė ažiotažą.
„Supraskite, mes laikraštį leidžiame jau maždaug 5 ar 6 metus, ir kiekvieną sykį jis leidžiamas praktiškai tokiu pačiu egzempliorių skaičiumi – 250-200 tūkstančių. Nieko nedarome tokio, ko nedarydavome anksčiau“, - tvirtino jis DELFI.
Pasak R. Karbauskio, iki šiol partijos leidinys pasirodydavo du kartus per metus, tačiau po rinkimų LVŽS eilinio numerio leidybai pristigo laiko. Todėl naujausias jo egzempliorius turėtų būti išleistas per vasarą, o prieš Naujuosius metus pasirodytų ir kitas numeris.
Partijos pirmininkas aiškino, kad sprendimas leisti laikraštį buvo pasirinktas todėl, kad iki pastarųjų Seimo rinkimų „valstiečiai“ didelių pergalių nepasiekdavo, ir iš valstybės biudžeto sulaukdavo nedidelės paramos.
„Mūsų partijos dotacijos būdavo labai mažos, mums tekdavo rinkimuose dalyvauti, ir mes visą laiką skolos ribose tvarkėmės, tai atitinkamai laikraštis buvo pati pigiausia priemonė, kuria gali bendrauti su rinkėjais tiesiogiai. Skyriai išsidalindavo laikraštį, ir viskas. Tai buvo pakankamai efektyvi priemonė bendraujant su žmonėmis. Ir jis pakankamai mėgstamas rajonuose, kiek žinau, nes žmonės įpratę gauti tą laikraštį, ir jis atspindi mūsų nuomonę bei tikslus. Juk kai kurie net Europos Parlamento nariai leidžia savo laikraštį“, - kalbėjo R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis leido suprasti, kad ateityje partija gali rinktis ir kitas komunikavimo su rinkėjais formas. „Mes rudenį turėtume pasidengti visas savo skolas (likusias po rinkimų – red.), ir tada turėsime lėšų galbūt kokioms sutartims su žiniasklaidos priemonėmis, bet iki šiol tiesiog neturėjome tam pinigų. Mes iš viso pasirinkimo neturėjome“, - tikino jis.
R. Karbauskis aiškino, kad partijos leidinys platinamas nemokamai – tuo pasirūpina LVŽS skyrių atstovai, dalijantys laikraštį savo kaimuose ar miesteliuose. Tekstus parengia patys autoriai, partiečiai taip pat pasirūpina leidyba.
„Neteko girdėti, kad už mūsų partijos narius, ar mūsų Seimo narius, skyrių pirmininkus, merus kas nors rašytų straipsnius. Patys rašome straipsnius. Aš savo straipsnius irgi visą laiką rašau pats, niekada nerašo niekas kitas – nėra buvę tokio dalyko. Dėl redaktorių – turime tarp partijos narių žmonių, kurie turi redagavimo patirčių, dizaino sutvarkymo. Mums nieko nereikia samdyti. Mes nieko nesame samdę, gal tik rinkimų metu, kai reikėjo išleisti 60 atskirų leidinių savivaldybėms, gal būta kokių sutarčių, kad maketuoti būtų suspėta. Bet kai vienas leidinys – jokių problemų. Pas mus pakankamai partijoje žmonių su kompetencija tam darbui padaryti“, - sakė jis.
R. Karbauskis teigė esąs įsitikinęs, kad periodiškai leidžiamas partijos laikraštis – efektyvi priemonė bendrauti su rinkėjais. „Tai matome pagal rinkimų rezultatus. Tai, ko pasiekėme, neįvyko dėl to, kad mes visiškai nieko nesakėme, niekas nieko negirdėjo, bet žmonės tiesiog ėmė ir nubalsavo. Vis tiek žmonės girdėjo, skaitė, ir dėl to, kad tai darėme nuosekliai, labai daug metų, ir yra efektyvu“, - pabrėžė LVŽS lyderis.
Jis aiškino manantis, jog mažiau pasitikėti skaitytojai gali tik rinkimų laikotarpiui skirtu leidiniu. „Tie rinkiminiai laikraščiai dažnai būna momentiniai, ir dažniausiai jie būna neefektyvūs, nes rinkimų metu žmonės į juos labai skeptiškai reaguoja. Bet kai periodinis, tada jo vertė skiriasi. Tada žmonės turi galimybę ir pasižiūrėti ankstesnį leidinį, kas ten buvo rašyta, kitas ir metų senumo pavarto, gali prisiminti, kas buvo sakoma, ar pažadai vykdomi“, - kalbėjo R. Karbauskis.
