V.Landsbergis: ir dabar daug kas žiūri, ką Kėdainių imperatorius duos

Kaip anuomet su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu Bonapartu susitikę lietuviai šiam bučiavo rankas ir žiūrėjo, ką imperatorius duos, taip ir dabar daug kas žiūri, ką duos Kėdainių imperatorius. Tokiomis mintimis ketvirtadienį Seime vykstančiame forume dalijosi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Nepriklausomybės akto signataras, Europos Parlamento narys konservatorius Vytautas Landsbergis.

Forumu „Tiesos sakymas griaunant blogio imperiją“ ketvirtadienį minimas 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lygos organizuoto viešo mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo 25-metis.

Pasak V. Landsbergio, prieš 25 metus žmonės pirmą kartą pratrūko, prasiveržė viešo protesto ir reikalavimo forma. Nors įvykį mėgino suniekinti ir iškreipti televizija, jį pamatė visa Lietuva. Tai V. Landsbergis prilygino perversmui.

„Aš jį galėčiau apibūdinti taip: buvo atmesta baimė, 50 metų slogis, kad kažko negalima daryti, bus blogai nuo pat pačios raudonojo teroro pradžios ligi disidentų naikinimo, kuris tęsėsi jau tada“, - kalbėjo signataras.

To meto disidentus jis vadino „politiniais laisvamaniais“ ir „sąžinės laisvės kovotojais“.

V.Uspaskichą prilygino Napoleonui

V. Landsbergis prisiminė gydytoją, publicistą, „Tautiškos giesmės“ autorių Vincą Kudirką, „Tėvynės varpuose“ rašiusį, kad „lietuviams reikia turėti politinę gairę, o ne tik drebinti kinkas“.

V. Kudirka kaip anekdotą, kaip pusiau rimtą dalyką papasakojęs atvejį, kaip imperatorius Napoleonas sutiko lietuvių delegaciją. „Napoleonas jų paklausė: „Ko jūs norite?“ O lietuviai, anot to pasakojimo, tik bučiavo į ranką, bučiavo į ranką ir žiūrėjo, ką imperatorius duos. Tai štai tokių refleksų buvo ir tebėra. Ir dabar daug kas žiūri, o ką Kėdainių imperatorius duos, o ne tai, ko mes iš tikrųjų norime, ko reikalaujame“, - to meto sąsajų su mūsų dienomis mato V. Landsbergis. Jis greičiausiai kalbėjo apie milijonierių Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą.

V. Landsbergio teigimu, žygiu prie A. Mickevičiaus paminklo atmestas pavaldumas neteisėtai valdžiai, pasakyta, kad taip neturi būti. „Atmesta priverstinė subordinacija kažkam, būtent neteisėtai valdžiai, uzurpatoriams ir vietininkams“, - kalbėjo Europos Parlamento narys.

Pasak jo, po metų sulaukta pasekėjų – atėjo Sąjūdžio eilė ir su niekuo nesuderintas laisvės paskelbimas. „Tai su niekuo nebuvo suderinta, tik su savo sąžine ir laisve. Tai buvo didysis pavyzdys, iš šio šaltinio išsiliejo didelė upė ir išnešė nelaisvės ledus“, - dėstė V. Landsbergis, pasigedęs žiniasklaidos dėmesio šiandien vakare prie A. Mickevičiaus paminklo rengiamam mitingui.

DELFI primena, kad nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo faktiškai prasidėjo Lietuvos atgimimas. Mitingo metu apie porą šimtų Lietuvos disidentų surengė Molotovo–Ribentropo pakto pasmerkimą. Tai buvo pirmas viešas protesto mitingas sovietinėje Lietuvoje.

Šia akcija pasmerkti 1939 m. sovietų Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų pasirašyti slaptieji protokolai, kuriais šios šalys pasidalijo Europą. Lietuva, Latvija ir Estija buvo atiduota sovietų Rusijos įtakos zonai.

Automobilių žygis Baltijos keliui atminti