„Mes nesakome, kad to negali būti – mes sakome, kad reikia pažiūrėti, ar tikrai yra laikas ir ar tikrai yra pakankamai argumentų tam, kad į pavardžių sistemą įdėtume dar vieną išimtį. (…) Komisija sako taip, mes suprantame, kad lietuvių kalboje moteriškosios giminės galūnė dažniausiai yra „a“, o (…) tradiciškai pavardžių sistemoje moterų pavardės paskutinis garsas yra „ė“. O kiek yra žmonių, kurie norėtų tokio pokyčio?“ – Seime vykusioje diskusijoje „Asmens pavardė – asmens pasirinkimas?“ klausimą kėlė VLKK pirmininkė.
„Esminis klausimas, kurį nuolatos užduoda komisija – iš kur mes žinome, kad šita sistema, kurią turime seniai, jau neatitinka poreikių ir jau nebeatlieka savo funkcijų visuomenėje. Todėl kalbos komisija ir sako – turime štai tokią kalbos sistemą ir asmenvardžius laikome kalbos sistemos dalimi. Todėl įsivaizduojame, kad turėtų galioti taisyklės. Be abejo, kiekviena taisyklė turi išimčių“, – diskusijos metu teigė V. Meiliūnaitė.
Visgi kalbininkė, Vilniaus universiteto profesorė Loreta Vaicekauskienė akcentuoja, kad apskritai pavardžių tradicija kalboje yra kultūrinis klausimas, kuris, pirmiausia, formuojasi pagal visuomenės poreikius.
„Jūs sakote, kad pavardė yra kalbos dalykas – ne, nėra. Pavardžių tradicija iš gramatinės perspektyvos – juk ji irgi judėjo visą laiką ir patys vardijate, kaip judėjo, kiek įvairių formų buvo pavardėse. (…) Tradicija yra dalykas, dėl ko susidera kultūra ir visuomenė ir jis nėra statiškas. Jei sociokultūriniai poreikiai atsiranda vienokie, mes turime kitokią tradiciją“, – diskusijoje į VLKK pirmininkės argumentus reagavo L. Vaicekauskienė.
„Juk mes turime jau lietuvių imigrantų, amerikiečių, tokias pavardes.
Ir niekas nesikeičia lietuvių kalbai nuo to, nes čia yra ne gramatikos klausimas, o kultūros. Ir jei ta tradicija trukdo mūsų kultūrai, asmens tapatybės poreikiams, mes turime keisti tradiciją“, – sakė kalbininkė.
ELTA primena, kad Seimo narė, „laisvietė“ Ieva Pakarklytė dar sausio pradžioje kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK) dėl moterų pavardžių rašybos ir galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a. Tąkart VLKK tokį siūlymą atmetė.
Vis dėlto I. Pakarklytė tikina ne kartą sulaukusi kreipimųsi dėl galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a iš pačių moterų, todėl, pabrėžia ji, būtina atsižvelgti į visuomenės išsakomus poreikius bei suprasti, jog kalba ir istorija keičiasi.