Jis pasakojo kol kas uždengęs tik dalį iš 87 parke stovinčių sovietinių veikėjų skulptūrų. Pasak parko savininko, apdengtos skulptūros atrodančios įspūdingai, o parko lankytojai į tai reaguoja pakankamai protingai.
„Kodėl jų neuždengus? Jei su manimi taip elgiasi, kodėl aš negaliu taip elgtis? Jeigu tiems skulptoriams taip labiau patinka...“, - kalbėjo verslininkas.
Anot jo, LATGA-A priimta įstatymo pataisa įvedusi savotišką reketą, prieštaraujantį visiems ES reikalavimams ir bet kokiai logikai. „Tai yra savotiškas Lietuvos Vatikanas – jie nebaudžiami gali daryti ką tik nori“, - piktinosi sovietinių skulptūrų parko įkūrėjas. Pasak jo, autorinės teisės turi būti, bet proto ribose.
„Norėčiau, kad jūs išgirstumėte, ką aš girdėjau iš lankytojų apie visus tuos skulptorius ir LATGA-A“, - sakė V.Malinauskas. Jis pridūrė, kad įėjimo mokestis renkamas ne pelno tikslams, o išlaikyti parke plušantiems darbuotojams. Surenkamų pajamų esą užtenka tik atsiskaityti su darbuotojais.
„Muziejai išlaikomi iš biudžeto. Man tai niekas nedavė nė cento – aš sukišau 7 milijonus savų pinigų“, - primena verslininkas.
Grūto parko apyvarta per metus siekia apie milijoną litų. Už teisę viešai rodyti 11 Nijolės Gaigalaitės, Vaclovo Krutinio, Konstantino Bogdano, Broniaus Vyšniausko, Gedimino Jokūbonio, Alfonso Vincento Ambraziūno ir Stepono Šarapovo kūrinių LATGA-A iš Grūto parko reikalauja mokėti 6 proc. parduotų bilietų sumos – tai siektų apie 80 tūkst. litų per metus.
Nesutinkantis mokėti tokių pinigų V.Malinauskas atkerta, kad prieš keliolika metų skulptūrų nereikėję išmesti, o palikti kur stovėjo. Jo manymu, pradėjus mokėti už skulptūras, jos būtų reabilituojamos.
Verslininkas užsimena, kad ateityje gali tekti parko lankymą padaryti nemokamą, tačiau apmokestinti šalia esančio zoologijos sodo lankymą. Reikalaujamus pinigus V.Malinauskas sako mokėsiąs tik tuo atveju, jei juos priteis teismas.
LATGA-A: tikslas pasiektas
„Kūrinių naudotojas turi teisę rinktis – jeigu jis naudoja autorines teises saugomo kūrinio ir gauna pajamas – jis privalo mokėti. Jis gali pasirinkti. Mes jam nuo pavasario rašinėjome laiškus, aiškinome, komentavome, kodėl jis turi mokėti. Jeigu jis nusprendė nemokėti, jis toliau teisingai ir daro – išjungia muzikos kūrinius, neberodo skulptūrų. Sakykime, kad tikslas pasiektas – kūriniai nerodomi“, - DELFI sakė LATGA-A generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas.
Anot jo, į parką nuvykę atstovai išsiaiškins, ar tikrai kūriniai, už kuriuos nemokama, nedemonstruojami. E.Vaitekūnas juokavo tikintis, kad iš jo darbuotojų, kaip paprastų lankytojų, nebus reikalaujama paso ar tarnybinio pažymėjimo. Antraip, juokavo jis, tektų važiuoti su policija.
LATGA-A vadovas svarsto, ar uždengus kūrinį plėvele, tačiau paliekant lentelę su autoriaus pavarde, pažeidžiamos autoriaus neturtinės teisės: „tikriausiai autorius neįsivaizdavo savo kūrinio su plėvele. Čia gali būti kūrinio neliečiamybės pažeidimas“.
Jei už demonstruojamas skulptūras nebus mokama arba nebus nutrauktas jų demonstravimas, LATGA-A su V.Malinausku ketina bylinėtis teisme.
Grūto parkas oficialiai atidarytas 2001 metų balandį.
LATGA-A internetinėje svetainėje skelbiama, kad agentūra atstovauja 3323 Lietuvos autorių (asocijuotų narių) teisėms bei daugiau kaip 2 mln. užsienio autorių teisėms. Tarp atstovaujamų Lietuvos autorių daugiausia yra muzikos autorių- 1447, literatūros kūrinių autorių- 936, vizualinių menų autorių- 800.
Savo autorines teises mūsų agentūrai taip pat patikėjo administruoti 29 choreografai, 24 leidėjai, 87 kinematografininkai, bei 7 kolektyviniai nariai- LATGA-A steigėjai. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą 1990 m. įkūrė Lietuvos kūrybinės sąjungos ir autoriai.
