„Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad dėl institucijos darbuotojo techninės klaidos žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija: publikacijose buvo teigiama, esą G. Kėvišo mokestinio tyrimo metu mokesčių mokėtojas deklaravo ir valstybės biudžetą sumokėjo papildomas mokesčių sumas.
VMI pažymi, kad Mokestinio tyrimo metu G. Kėvišas patikslino deklaracijas, tačiau pagal patikslintus deklaracijų duomenis papildomai mokėtinų mokesčių sumų nenustatyta“, - rašoma vėliau išplatintame pranešime.
Apie tai, jog daugiau nei 9 mėnesius užtrukęs tyrimas yra baigtas, BNS informavo G. Kėvišo advokatas Gintautas Bartkus. Jis nurodė, jog VMI nenustatė jokių su mokesčių mokėjimu susijusių pažeidimų, taip pat nenustatė neteisėtai gautų ar nedeklaruotų pajamų, o visus priklausančius mokesčius jo klientas sumokėjo laiku.
G. Bartkus taip pat pripažino, kad atliekant tyrimą „buvo identifikuoti gyventojo (šeimos) turto deklaracijos bei pajamų mokesčio deklaracijos trūkumai“, kurie buvo pašalinti dar tyrimo metu. „Tačiau dėl jų papildomai mokėtinų mokesčių į biudžetą neatsirado“, – tvirtino jis.
Tuo metu VMI nurodo, kad G. Kėvišas vis dėlto tyrimo metu sumokėjo papildomus mokesčius, tačiau sumos bei kitų detalių nenurodo. Tiesa, kiek vėliau šį faktą paneigė pati VMI.
„VMI informuoja, jog atliekant mokestinį tyrimą, jūsų minėtas mokesčių mokėtojas deklaravo ir į valstybės biudžetą sumokėjo papildomas mokesčių sumas. Plačiau komentuoti mokestinio tyrimo detalių VMI negali“, – atsakyme BNS nurodė inspekcija.
Tyrime buvo vertinami duomenys apie 2012-2015 metų G. Kėvišo gautas pajamas bei mokėtus mokesčius.
Aiškintis dėl G. Kėvišo mokestinių prievolių VMI pradėjo pernai kovą, gavusi Lietuvos centro partijos pirmininko, parlamentaro Naglio Puteikio prašymą patikrinti tuomet dar LNOBT vadovavusio G. Kėvišo pajamų ir sukaupto turto pagrįstumą.
G. Kėvišas buvo deklaravęs turtą ir pajamas VMI, tačiau jo deklaracija nebuvo vieša. G. Kėvišas anksčiau žadėjo paviešinti deklaraciją, taip pat ir teatro sudarytas 390 tūkst. eurų vertės sutartis su sūnaus Martyno vadovaujama įmone „Riverside music LTD“, bet to nepadarė. Koncertus organizuojančioje „Riverside music LTD“ G. Kėvišas nuo 2010-ųjų dirba konsultantu, jis pajamas iš šios įmonės gavo ir vadovaudamas LNOBT.
VTEK pateiktoje interesų deklaracijoje G. Kėvišas buvo nurodęs, kad be konsultacinės veiklos „Riverside music“ jis nuo 2003-iųjų vadovauja viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ kultūros padaliniui. Tarp sandorių G. Kėvišas nurodė 2013-ųjų pabaigoje sūnui Martynui dovanotą butą už 80 tūkst. eurų, taip pat informavo apie 2012-aisiais sudaręs žemės pirkimo sandorį su žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ savininku Gedvydu Vainausku už daugiau nei 250 tūkst. eurų. G. Kėvišas, atsižvelgiant į deklaraciją, Lietuvoje yra pasiėmęs ir negrąžinęs 4,1 mln. eurų dydžio paskolą iš „Danske bank“.
63-ejų G. Kėvišas LNOBT vadovavo 15 metų, nuo 2002-ųjų, jis buvo atleistas šį birželį, po virtinės Kultūros ministerijos tyrimų bei juose konstatuotų pažeidimų. Anot ministerijos, komisija, tyrusi galimą G. Kėvišo privačių ir viešųjų interesų konfliktą, konstatavo, kad jis, dirbdamas LNOBT generaliniu direktoriumi, sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus. Tai, kad G. Kėvišas supainiojo interesus, konstatavo ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Visus jam nepalankius sprendimus, įskaitant ir atleidimą, G. Kėvišas yra apskundęs teismuose.
Naujasis LNOBT vadovas dar neišrinktas.