Teismas apklausė Liudviką Bliūdžių ir Vilhelmą Grūdę, taip pat šioje baudžiamojoje byloje išteisintą buvusį Kauno merą Antaną Balutį.
L.Bliūdžius teigė norėjęs tiks pagelbėti draugui V.Grūdei. L.Bliūdžius parūpino technikos, kuria įkasti blokai.
V.Grūdė teismą tikino, kad V.Muntianą seniai pažinojo ir į jį kreipėsi kaip į Seimo narį, kuris padėtų rinkėjui išspręsti su žemės sklypu susijusias problemas. Sklypus norėta sujungti paskui vėl padalyti. V.Grūdė kaltino žemėtvarkininkus ir matininkus, kurie esą blogai atliko savo darbą ir jeigu ne jie, nebūtų buvę šios bylos.
Pagal bylos medžiagą, sklypą turėjo įsigyti V.Muntiano svainis Algimantas Vasiliauskas.
Teisėjui Linui Žukauskui pasiteiravus apie operatyvinių tarnybų užfiksuotus pokalbius tarp liudytojų ir V.Muntiano, kur kalbama apie pamatų įkasimą, šie aiškindavo, kad jų turinio neprisimena.
''Tie parodymai, manau, yra nenuoseklūs. Į nepatogius klausimus liudytojai tiesiog neturi ką atsakyti", - po liudytojų apklausos žurnalistams sakė valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Aleksandras Kazakovas.
Prokuratūra siekia panaikinti V.Muntiano išteisinimą, pripažinti jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Prokuratūra mano, kad V.Muntianui turėtų būti skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiem metams.
Kaltintojai mano, kad pirmos instancijos teismas nelygino kaltinamųjų parodymų su specialiųjų tarnybų padarytų garso įrašų turiniu, padarė neteisingas išvadas.
Pernai liepos 1 dieną paskelbtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu V.Muntianas buvo visiškai išteisintas, nors prokuratūra siūlė pripažinti jį kaltu.
Pareigūnai kaltina V.Muntianą 2007 metų birželį-gruodį organizavus valstybės tarnautojo - tuometinio Kauno apskrities viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro - piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl jam faktiškai priklausančio sklypo.
Be to, būdamas Seimo pirmininkas V.Muntianas esą organizavo neteisėtą blokų įkasimą faktiškai jo valdomame sklype, taip siekdamas imituoti neva senus pamatus, kad vėliau galėtų toje vietoje pradėti statybas. V.Muntianas visą laiką neigė kaltę, tačiau esą nenorėdamas kompromituoti Seimo ir Pilietinės demokratijos partijos, kuriai tuomet vadovavo, politikas 2008 metų pavasarį atsistatydino iš parlamento pirmininko ir partijos lyderio pareigų.
Kauno teismas V.Vizbarą pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir nuteisė kalėti realia ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Iš jo valstybės naudai konfiskuota per 100 tūkst. litų, kuriuos, kaip manoma, valdininkas gavo kaip kyšį. Jam nepalankų nuosprendį V.Vizbaras apskundė Apeliaciniam teismui ir prašo išteisinimo.
Iš viso šią bylą sudaro trys epizodai, kuriuos sieja V.Vizbaro nusikalstama veikla. V.Vizbaras kaltintas kyšio priėmimu, verslininkės Laima Baranauskienė ir Birutė Jablonskienė - didelės vertės kyšio davimu ir dokumentų klastojimu, A.Balutis - pagalba duodant kyšį.
Dvejiem metams lygtinai nuteista B.Jablonskienė Apeliacinio teismo prašo panaikinti nuosprendį ir ją išteisinti, esą teismas buvo šališkas, nevertino jai palankių įrodymų. A.Balutis teismo prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis teismui priminė, kad daug metų buvo Kauno miesto tarybos nariu, dalyvavo jos veikloje ir buvo "teigiama asmenybė".
V.Muntianas prašo palikti galioti jam palankų nuosprendį ir atmesti prokuratūros skundą. V.Muntianas tikino nepiktnaudžiavęs tarnyba.
Prokuroras A.Kazakovas žurnalistams yra sakęs, kad žemesnės instancijos teismas nepakankamai išanalizavo operatyvinių duomenų protokolus, tos analizės nėra ir teismo nuosprendyje.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs spalį.