LNK kalbintas atsargos pulkininkas G. Ažubalis patikino, jog vokiečių brigada Lietuvoje tikrai įsikurs, dėl to esą jau galime būti ramūs.
„Galim nusiraminti, ji tikrai bus. Aišku, tai užims laiko, nes, kaip ir mes, vokiečiai irgi turi savo kariuomenėje nemažai įvairiausių problemų po ilgo, ramaus, taikaus meto, daug namų darbų turės pasidaryti viduje, ir jie jau tą pradeda, kiek yra matyti iš atvirų šaltinių.
Visų pirma, viskas priklausys ir nuo mūsų, kad mes nestabdytume, kuo aš irgi nelabai abejoju. Tai visiškai aiškus mūsų prioritetas gynybos politikoje, viskas bus gerai“, – dėstė jis.
Pasak G. Ažubalio, tai nebus visiškai naujos sudėties brigada ir tai esą netgi gerai.
„Blogai vokiečiams, kad brigada, kuri bus Lietuvoje, sudaryta iš dabar jau esamų Vokietijoje batalionų. Ir tie batalionai bus paimami iš tam tikrų brigadų, iš sunkiųjų brigadų.
Vokietijoje yra dviejų tipų brigados – trijų ir keturių manevrinių kovinių batalionų <...>. Tai, pagal atvirus Vokietijos šaltinius, bus paimami tie batalionai ir iš jų sudaroma. Iš kovinio aprūpinimo ir paramos vienetų – irgi, bet su tuo truputį paprasčiau yra. Jie šiek tiek lašinių turi toje vietoje, tai juos biškiuką apipjaustys Vokietijos sausumos pajėgos – taip bus sudarytos kovinio aprūpinimo ir paramos kuopos bei batalionai. Ir taip ta brigada bus sukomplektuota.
Štabas bus visiškai naujas. Paskutinėmis atvirų šaltinių žiniomis, bus sudarytas iš prieš kiek laiko išformuotos 42 tankų brigados „Brandenburg“ pagrindo“, – pasakojo G. Ažubalis.
Formuojama etapais
Vokiečių brigada Lietuvoje, jo teigimu, bus formuojama etapais.
„Viskas priklausys nuo mūsų pastangų kurti ar parūpinti tam tikrą infrastruktūrą tiems padaliniams. Kiek mes girdim iš abiejų pusių spaudos, rengiamas bendras planas, kas savaime yra aišku, ir iki metų pabaigos jis visiškai bus parengtas, tada bus žinoma, kokie tie daliniai. Viskas labai priklauso nuo detalių: nuo padalinių sandaros, nuo turimos technikos, nuo to priklauso ir infrastruktūra. Kol tie atsakymai mums nebus pateikti arba tarpusavyje suderinti, tol Lietuva nežinos, kokius technikos parko garažus statyti“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
Vokiečių kariai Lietuvoje, pasak jo, bus ilgą laiką.
„Tikiu, kad jie mane ir daugelį kitų pergyvens“, – pajuokavo G. Ažubalis.
„NATO misija Balkanuose tęsiasi iki šiol, greitai priartėsime prie trijų dešimtmečių, tai yra tokia elementari taikos palaikymo misija. Dabar jau netgi daugiau policinė.
Čia mes turime mažiausiai vidutiniam laikotarpiui, o greičiausiai labai ilgam rimtą grėsmę, visiškai aiškią mūsų Rytų flange, per visą perimetrą, ir jokių perspektyvų nematau net ir žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, kad kas nors nurims toje šalyje [Rusijoje – Delfi] arba kad galima tikėtis kardinalių pokyčių“, – pažymėjo G. Ažubalis.
Vokiečių brigada Lietuvoje veiks ne tik kaip atgrasantis veiksnys, bet ir padės sustiprinti gynybinį potencialą, teigė atsargos pulkininkas.
„Visų pirma, tai bus didžiulis atgrasymo efektas. Reikia dar pridėti, kad iš tų naujienų, kurios sklinda iš Vokietijos, brigada bus ne grynakraujė vokiška, bet su vokiečiais greičiausiai jungsis, ir netgi bus integruota, kovinė grupė, kuri dabar yra Rukloje daugiašalė. Taigi tas dalinys bus daugiašalis. Vėlgi, rodys pasitikėjimą Aljansu ir atgrasinantis faktorius bus didžiulis.
O pats svarbiausias dalykas – tai gynybinis potencialas. Mūsų visa gynyba fundamentaliai apibrėžta kolektyvinės gynybos. Be mūsų pačių pastangų, o mes, kaip žinia, vėluojame, savo pajėgas plėtodami, kitas kolektyvinės gynybos piliorius yra ilgalaikis mūsų sąjungininkų buvimas – kuo didesnis, tuo geriau. Ir čia svarbu būtent tas buvimas vietoje, nes koncepcija, kuri vis dar yra gynybos planuose, turi tam tikrų rizikų“, – komentavo jis.
Žada, kad 2026 metais bus pasiruošta galutinai
Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministerijos pasirašyti vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje planą planuoja iki šių metų pabaigos.
Kitąmet, pasak Krašto apsaugos ministerijos, vokiečiai Lietuvoje žada įkurti pradinį brigados štabo elementą.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas interviu „Tagesschau“ paminėjo, jog kitais metais Lietuvoje bus dislokuotas nedidelis, bet jau triženklis skaičius Vokietijos brigados karių, taip pat planuojama paskirti brigados vadą.
Lietuvoje, anot jo, planuojama dislokuoti brigadą, kurią sudarys apie 4 tūkst. karių, jie į Lietuvą bus siunčiami savanorišku principu.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, siekiant skatinti tarnybos patrauklumą Lietuvoje, brigadai bus svarstoma vieta netoli didesnių miestų – Kauno arba Vilniaus, veikiausiai – Vilniaus.
Jeigu pasiruošimo darbai vyks tokiu greičiu kaip iki šiol, 2025-aisiais, pasak ministro, brigadai bus pastatyta didesnė dalis infrastruktūros, o 2026-aisiais pasiruošta galutinai.
Vokietija nuo 2017 metų vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
Berlynas žada šį vienetą padidinti iki brigados dydžio, kai Lietuva įrengs kariams priimti reikiamą infrastruktūrą, ir jeigu tai nesikirs su kitais NATO planais.
Lietuvoje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.
Visą LNK interviu su G. Ažubaliu rasite čia: